Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. ir M. G. ieškinį atsakovei E. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarė V. S.-M. ir Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto pirmajame notaro biure sudarytą testamentą negaliojančiu ir pripažinti galiojančiu 2007 m. birželio 28 d. Vilniaus 24-ajame notarų biure sudarytą testamentą. Nurodė, jog atsakovė buvo ieškovų tėvo, J. L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė. Ieškovų tėvas 2007 m. birželio 28 d. sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko ieškovams. Šio testamento turinys ieškovams buvo žinomas, kadangi tėvas įteikė ieškovams jo kopijas. Nuo 2008 m. pablogėjo ieškovų tėvo sveikata, buvo šalintas trombas, ištiko smegenų infarktas, 2011 m. atliktas šuntavimas, jis sirgo arterine hipertenzija, jį buvo ištikęs miokardo infarktas, nustatyta poinfarktinė kardiosklerozė. Ieškovui svečiuojantis pas gimines 2012 m. rugpjūčio 19 d. staigiai pablogėjo sveikata, jis buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo konstatuotas galvos smegenų infarktas. Ligoninėje buvo neramus, nesuprasdavo, kas vyksta, naktimis lipdavo iš lovos, veržėsi ir sakydavo, kad eina namo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Po ligoninės buvo gydytas Abromiškių reabilitacijos centre 2012 m. rugsėjo 10-29 d. Po šio gydymo šiek tiek pagerėjo ieškovų tėvo fizinė būklė, tačiau jam buvo būtina nuolatinė priežiūra, kadangi nelabai orientavosi aplinkoje, pasireikšdavo trumpalaikiai atminties sutrikimai, kurių metu nepažindavo net savo artimųjų. Po ieškovų tėvo mirties paaiškėjo, kad 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure buvo sudarytas dar vienas testamentas, patvirtintas notarės V. S.-M., kuriuo J.L. G. žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą paliko atsakovei, visą kitą turtą paliko ieškovams. Testamentas sudarytas iškart po to, kai J.L. G. buvo parvežtas iš Abromiškių reabilitacijos centro. Atsižvelgiant į ieškovų tėvo sveikatos būklę, blogą jo orientavimąsi aplinkoje, trumpalaikius atminties sutrikimus, pasireiškusius net artimųjų asmenų neatpažinimu, judėjimo, kalbos sutrikimus, akivaizdu, kad 2012 m. spalio 1 d. testamentas sudarytas asmens, nesuvokiančio savo veiksmų ir jų pasekmių, kadangi tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ieškovų santykiai su tėvu buvo draugiški, ieškovai rūpinosi tėvu, dažnai su juo bendravo, bet jis neužsiminė, kad planuoja pakeisti savo valią, nurodytą 2007 m. birželio 28 d. testamente. Priešingai, visiems nuolat sakydavo, kad visą turtą po mirties paliks ieškovams, tokia ieškovų tėvo pozicija buvo žinoma ir atsakovei. Per 2012 m. Kalėdas J.L. G. yra sakęs, kad žemės sklypą ir sodo pastatą jis paliks D. G., nes tokia valia buvo ir ieškovų motinos, po kurios mirties dalį šio turto paveldėjo ieškovų tėvas, nes ieškovai atsisakė savo dalies tėvo naudai. J.L. G. valia palikti žemės sklypą ir sodo pastatą atsakovei buvo paveikta išorinių veiksnių ir jo sveikatos bei psichinės būklės. Po 2012 m. rugpjūčio 19 d. insulto jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, jis pats nesugebėjo pasirūpinti savimi, pasireiškė atminties sutrikimai, neatpažindavo žmonių. Nėra aišku, kas ir kaip ieškovų tėvą 2012 m. spalio 1 d. nuvežė į notarų biurą. Abejonių kelia J.L. G. parašo autentiškumas. Ieškovų tėvo santykiai su atsakove paskutiniais metais nebuvo itin geri, dažnai konfliktuodavo. Testamentas, sudarytas 2012 m. spalio 1 d., pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris. Iki 2012 m. ieškovų tėvas buvo sąmoningas, visiškai suvokė savo veiksmus ir jų esmę, todėl 2007 m. birželio 28 d. sudarytas testamentas turėtų būti pripažintas galiojančiu, kadangi testatoriaus būklė netrukdė jam laisvai išreikšti savo valią. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės faktinis sutuoktinis J.L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentą, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. J.L. G. 2012 m. rugpjūčio 19 d. ištiko insultas. Bet po gydymo jo būklė pagerėjo, išrašant iš ligoninės jis buvo visiškai sąmoningas, sutrikę buvo tik jo fiziniai gebėjimai, judesių koordinacija. Abromiškių reabilitacijos ligoninėje J.L. G. buvo gydomas nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., iš šios ligoninės išrašant jis buvo pilnai orientuotas, pagerėjo jo fiziniai gebėjimai, judesių koordinacija. Būdamas reabilitacijos ligoninėje J.L. G. pasakė atsakovei, jog nori pakeisti savo anksčiau sudarytą testamentą, kurį buvo sudaręs tik sūnų naudai, nurodė, kad nori, jog atsakovei po jo mirties liktų jo ir atsakovės sukurti namai sodų bendrijoje, kur atsakovė galėtų toliau gyventi. Ieškovų tėvui prašant, iš karto po to, kai jis grįžo iš reabilitacijos ligoninės, atsakovė padėjo jam nuvykti į notarų biurą, kur jis sudarė testamentą. Ieškovų tėvo valios, sudarant testamentą, atsakovė neįtakojo. Sudarydamas testamentą jis buvo visiškai sąmoningas, adekvatus, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tai patvirtina medicininiai dokumentai. J.L. G. puikią protinę būklę po 2012 m. rugpjūčio 19 d. patirto insulto patvirtina tai, jog jis 2013 m. sausio 20 d. anūko gimtadienyje žaidė šachmatais, vasario mėnesį turėjo vykti į anūko mokykloje rengiamą šeimų šachmatų šventę, kur jis nebenuvyko dėl pasikartojusio insulto ir staigios mirties. Po 2012 m. rugpjūčio 19 d. ištikusio insulto jis ne tik pasirašė testamentą, bet tvarkė ir kitus reikalus, 2012 m. lapkričio 7 d. pasirašė dokumentus su AB „Swedbank“, baigė įsiforminti sodo žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Atsakovė su J.L. G. gyveno kartu apie 10 metų nuo 2003 metų pabaigos iki pat jo mirties. Sudarytas testamentas nėra siurprizinis, netikėtas, nepagrįstas, jam nenaudingas, neprotingas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingai, yra tikėtinas, nes atsakovė dešimt metų buvo vienu iš artimiausių testatoriui žmonių.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarė V. S.-M. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad testamentas 2012 m. spalio 1 d. notaro biure patvirtintas teisingai ir teisėtai. Testamentą turi teisę sudaryti veiksnus asmuo, išreikšdamas savo valią. Asmens veiksnumas gali būti apribotas tik teismo. Testamento sudarymo metu buvo aiškiai išreikšta testatoriaus laisva valia, pateikus 2007 m. birželio 28 d. testamentą, norint jį pakeisti, aiškiai įvardijant, kokį turtą ir kam testatorius nori turtą palikti po mirties, nevartojant prievartos, negrasinant. Į notarės kabinetą atėjus J.L. G., matėsi, kad jis yra po ligos. Jis atėjo su lazdele. Notarė klausinėjo, ar tikrai jo valia yra motyvuota. Notarė paklausė, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, kas yra atsakovė. J.L. G. atsakė į visus klausimus. Paaiškino, kad sode yra pagrindinė jo gyvenamoji vieta. Jis orientavosi aplinkoje, klausė, ar negalėtų atsakovei padovanoti sodą, kokie būtų mokesčiai, klausė, ar privaloma pranešti apie testamentą artimiesiems. Notarė išaiškino, kad apie jo valią gali nežinoti net atsakovė. Notarė nematė jokių kliūčių sudaryti testamentą. Ieškovų tėvas pats pasirašė, parašytos tik pirmos dvi vardų raidės, nes pagyvenusiam žmogui yra sunku rašyti. Notarė įsitikino, kad žmogus supranta veiksmų reikšmę.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaras A. D. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog 2007 m. birželio 28 d. tvirtinant J.L. G. testamentą, jo veiksnumas nekėlė jokių abejonių. Testamentas buvo sudarytas pagal testatoriaus išreikštą valią. Trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės dėl vėliau sudaryto testamento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo D. G. ir 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo M. G.. Priteisė iš ieškovo D. G. 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovo M. G. 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ekspertinė įstaiga, kurios ekspertams buvo pavesta atlikti ekspertizę, pranešė teismui, kad dėl ekspertinių išteklių stokos, byla ekspertizės atlikimui 2014 m. lapkričio 13 d. perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui, kuris atliko teismo 2013 m. gruodžio 30 d. paskirtą ekspertizę. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimas buvo perduotas kitai ekspertinei įstaigai be teismo žinios. Šalys byloje neišreiškė nepasitikėjimo ekspertizę atlikusiai ekspertinei įstaigai. Objektyvaus pagrindo nepasitikėti ekspertizę atlikusios ekspertinės įstaigos ir jos ekspertų kompetencija neturi ir teismas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė V. M., atlikusi J.L. G. ligų istorijų ekspertizę, pateikė į bylą 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kurio išvadas taip pat patvirtino apklausos metu teisme. Ekspertė padarė išvadą, kad J.L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentą, nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, pagal savo psichikos būseną 2012 m. spalio 1 d. jis galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Tokią išvadą ekspertė motyvavo tuo, kad medicininiuose dokumentuose tik paskutinio IV-ojo smegenų infarkto metu gydymo stacionare ligos istorijoje fiksuojama sensomotorinė afazija, kuri išliko iki mirties. 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo dieną J.L. G. psichinė būsena nebuvo stebėta. Nurodė, kad žmogus, persirgęs 3 insultus, turi būti kiek sulėtintas, nes galvos smegenyse yra išeminė zona, kad pasakyti tiesiogiai apie J.L. G. psichinę būseną 2012 m. spalio 1 d. negalima, nes ši diena nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje. Ekspertė pažymėjo, kad nenustatė aiškių priežasčių, kurios galėtų trukdyti suprasti ir įvertinti, išreikšti teisingai savo valią. Nurodė, kad Abromiškių reabilitacijos ligoninės epikrizėje atžymėti atminties sutrikimai nedaro pagrindo sakyti, kad J.L. G. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Analogišką išvadą pateikė ir A. G. teismo medicininių tyrimų biuras savo 2013 m. rugsėjo 2 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje, kurioje nurodė, kad J.L. G. 2008-2012 metų laikotarpio ambulatorinio ir stacionarinio gydymosi medicininių dokumentų duomenys rodo, kad jo medicininių apžiūrų metu nebuvo konstatuoti kokie nors, kad ir menkiausi psichinės būsenos pokyčiai ir todėl jis nebuvo konsultuotas nei psichologo, nei psichiatro. Tai liudija, kad J.L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarydamas testamentą, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2013 m. rugsėjo 2 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada paneigia teiginius, jog tai, kad J.L. G. nebuvo gydytas ir stebimas psichiatrų, negali įrodyti, kad jam tokių sveikatos priežiūros paslaugų nereikėjo. J.L. G. medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam nebuvo reikalinga psichiatro konsultacija. Šią aplinkybę teisme patvirtino Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas A. V., Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytojas V. M.. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie ieškovų tėvo sveikatos būklę po 2012 m. rugpjūčio 19 d. insulto, apie turėtus atminties sutrikimus, apie jo neurologinį ir psichinį neramumą, apie kitus jo sveikatos sutrikimus neįrodo, kad ginčijamo testamento sudarymo metu J.L. G. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, kad 2012 m. spalio 1 d. testamentą jis sudarė paveiktas atsakovės. Nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovės savanaudišką, nesąžiningą elgesį J.L. G. atžvilgiu, apie tai, kad ji kaip nors neleistinai paveikė J.L. G. valią, ko pasekmėje J.L. G. dalį savo turto testamentu paliko ne vaikams, bet atsakovei, su kuria apie 10 metų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovų tėvo pablogėjusius santykius su atsakove paskutiniais ieškovų tėvo gyvenimo metais. Priešingai, byloje surinkti įrodymai rodo, kad iki pat tėvo mirties ieškovai pasitikėjo atsakove. Nenustatyta, kad ieškovai turėjo priekaištų atsakovei dėl tėvo priežiūros, dėl jo gyvenimo sąlygų, dėl atsakovės netinkamo elgesio jų tėvo atžvilgiu ar (ir) dėl neleistinos atsakovės įtakos J.L. G. valiai. Kartu su J.L. G. atsakovė bendravo su sugyventinio giminaičiais, dalyvavo ieškovų motinos mirties paminėjime. Ieškovai nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių apie ieškovų tėvo ir atsakovės bendrą gyvenimą iš abiejų sugyventinių bendrų lėšų, apie iš bendrų sugyventinių lėšų įrengtą namą, sutvarkytą jo aplinką. Aplinkybių apie ieškovų tėvo ir atsakovės bendrą gyvenimą kontekste, atsižvelgiant, kad sugyventiniai kartu gyveno apie 10 metų, pritartina atsakovės teiginiams, kad J.L. G. apsisprendimas palikti atsakovei namą atrodo logišku, pateisinamu ir suprantamu. Tai, kad ieškovai faktiškai tėvo naudai atsisakė nuo motinos palikimo, nereiškia, kad jų tėvas privalėjo ieškovams palikti visą savo turėtą turtą. Byloje liudytojais apklaustų šalių giminaičių, artimųjų, kaimynų, draugų parodymai yra šališki, todėl teismas juos vertino kritiškai. Ieškovų liudytojai savo parodymais siekė pagrįsti ieškovų poziciją byloje, kad ieškovų tėvas po trečiojo insulto buvo itin silpnos sveikatos, nesiorientavo aplinkoje, neatpažino žmonių. Atsakovės liudytojai priešingai teigė apie visiškai adekvačią sąmoningą J.L. G. sveikatos būseną. Notarė V. S.-M. teisme patvirtino, kad testamento patvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad testatorius pilnai suprato testamento sudarymo reikšmę, todėl neturi reikšmės ginčo išsprendimui aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu būdu susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarės biure. Akivaizdu ir neturėtų kilti abejonių dėl to, kad sudaryti testamentą J.L. G. padėjo jo sugyventinė, kuri to ir neneigia. Svarbu, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo nors ir silpnos fizinės sveikatos, bet tokios psichinės būsenos, kad suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Pagrįstai pažymi atsakovė, kad po trečiojo insulto ieškovų tėvas tvarkė ir kitus reikalus. J.L. G. kreipėsi su 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. lapkričio 7 d. prašymais bei pareiškimais į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą. Iš notarės A. A. parodymų matyti, kad šių rašytinių dokumentų pateikimo metu J.L. G. buvo tinkamos sveikatos būklės. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovų tėvas, sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentą, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Esant galiojančiam 2012 m. spalio 1 d. testamentui, neatsiranda pagrindo pripažinti galiojančiu J.L. G. 2007 m. birželio 28 d. testamentą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai D. G. ir M. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

1) Pagal teismų praktiką ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 212 straipsnį dalyvaujančios šalys turi teisę teismui siūlyti eksperto kandidatūrą. Ieškovai teismui siūlė skirti vieną iš šių ekspertų: I. R., A. N. ar A. D., įrašytus į teismo ekspertų sąrašus bei galinčius ir turinčius teisę atlikti teismo psichiatrines ekspertizes. Šį prašymą teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė, taip pažeisdamas ieškovų teisę siūlyti atlikti ekspertizę kvalifikuotus specialistus. Teismas nepagrįstai rėmėsi neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrės ekspertės V. M. 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskyrė pomirtinę J.L. G. teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, kurie be teismo žinios paskirtos ekspertizės atlikimą perdavė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies, 212 straipsnio, 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio prasme. Kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ir tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais faktiniais duomenimis negalima remtis nustatant įrodinėjimo dalyką. Todėl teismas privalėjo vertinti kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius J.L. G. būseną sandorio sudarymo metu, taip pat ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).

2) Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Nepaisant to, kad 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra neteisėtas, tačiau net ir jame išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, jog J.L. G. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai išreikšti savo valią. Būtent šiame akte nurodoma, jog pasakyti tiesiogiai apie J.L. G. psichinę būseną 2012 m. spalio 1 d. negalima, nes ši diena nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje. Be to, teismas visiškai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad po paskutinio IV-ojo smegenų infarkto medicininiuose dokumentuose fiksuojama sensomotorinė afazija, kuri išliko iki J.L. G. mirties. Liudytoju apklaustas gydytojas A. V. nurodė, kad J.L. G. buvo skirti psichotropiniai vaistai, taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis nesirgo psichine liga, nes jei psichinė liga nėra ūmi, tai pacientas nesiunčiamas psichiatro konsultacijai, bet tai nereiškia, kad toks asmuo neserga kokia nors psichine liga. Liudytoju apklaustas J.L. G. kaimynas R. G. nurodė, kad po paskutinio infarkto susitikus su J.L. G., jis jo nepažino, nebuvo įmanoma su juo susikalbėti, buvo neadekvaktus. Tai, kad J.L. G. nuo 2012 metų vasaros pabaigos sunkiai kalbėjo, judėjo, negalėjo normaliai mąstyti ir nesiorientavo aplinkoje patvirtino byloje apklausti liudytojai: P. G., Z. G., D. S., A. Č., S. Š., I. J., P. T., E.B. S., R. Č., T. U.. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad dalis liudytojų (I. J., Z. G.) patvirtino, jog J.L. G. ir atsakovės santykiai nebuvo idealūs, todėl nenorėjo sudaryti su ja ir santuokos, o paskutiniu metu buvo pašliję, kildavo buitinių konfliktų (tai teisme nurodė ir pati atsakovės dukra). Be to, dalis teisme apklaustų liudytojų patvirtino, kad tikroji J.L. G. valia buvo palikti turtą būtent ieškovams, o ne atsakovei. Nurodyti duomenys patvirtina faktą, kad dėl ginčijamo 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo aplinkybių, įrodymai dėl J.L. G. sveikatos būklės rodo, jog pastarasis testamento sudarymo metu nebuvo socialiai orientuotas, pats dėl fizinės ir psichinės būklės negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti, todėl sudarytas testamentas yra su J.L. G. valios trūkumais, todėl turėtų būti panaikintas.

3) Teismas visiškai nevertino ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių. Priešingai, nepagrįstai konstatavo, kad neturi reikšmės ginčo išsprendimui aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu būdu susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarų biure. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (J.L. G. telefono skambučių išklotinės) patvirtina, kad jis nesikreipė į notarą. Byloje taip ir liko nenustatyta, kas kreipėsi į notarą dėl 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymo. Kokiu pagrindu notarė tikrino Nekilnojamojo turto registre J.L. G. nekilnojamąjį turtą 2012 m. rugsėjo 27 d., nors J.L. G. tik 2012 m. rugsėjo 29 d. (šeštadienį) buvo išleistas iš Abromiškių reabilitacijos centro, o jau pirmadienį (2012 m. spalio 1 d.) buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Pati notarė teisme patvirtino, jog be užsirašymo klientų nepriima. Liudytoja R. K. nurodė, jog 2012 m. spalio 1 d. J.L. G. kartu su atsakove apie 14.30 - 15.00 val. išvežė iš namų ir apie 15.30 val. išleido netoli notarės biuro. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes ir tai, kad testamentas buvo sudarytas apie 13 val., t.y. dar J.L. G. būnant namuose. Be to, vertinant 2012 m. spalio 1 d. sudaryto testamento turinį, akivaizdu, jog naudą gavo atsakovė, nuo kurios J.L. G. buvo priklausomas ir kuri turi pakankamai nekilnojamojo turto, o ieškovas D. G. – jokio turto neturi. Todėl akivaizdu, kad J.L. G., nuo mažens praktiškai vienas auginęs abu savo sūnus, negalėjo jais nepasirūpinti ir turtą perleisti atsakovei, su kuria nors ir gyveno kartu, tačiau santykiai tarp jų nebuvo tokie geri. Taip pat reikia pabrėžti, kad 2012 m. mirus ieškovų motinai, ieškovai atsisakė paveldėtos palikimo dalies tėvo naudai, kad vėliau galėtų paskirstyti palikimą sūnums, kas ir buvo padaryta 2007 m. birželio 28 d. testamentu.

Atsakovė E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų tėvas, sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentą, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, o esant galiojančiam testamentui, neatsiranda galimybė pripažinti galiojančiu anksčiau, t. y. 2007 m. birželio 28 d. sudarytą testamentą, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas turi atsižvelgti, bet neprivalo skirti ekspertizę atlikti tam ekspertui, ar ekspertinei įstaigai, kurią siūlo byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, teismas turi atsižvelgti ne tik į ekspertizę skirti prašančios šalies nuomonę, bet į visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. Ieškovai prašė ekspertizę skirti vienam iš ekspertų I. R., A. N., A. D., dirbantiems Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Su šitokiu ieškovų prašymu atsakovė nesutiko. Teismas atsižvelgė į ieškovų nurodytas ekspertų kandidatūras ir nutartyje pasisakė dėl jų. Pažymėtina, jog A. N. nėra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų sąraše. Taip pat pažymėtina, jog ieškovai teisme neišreiškė prieštaravimo tam, kad ekspertizė buvo paskirta ne jų nurodytiems ekspertams. Ieškovai neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nereiškė prašymo ekspertizės akto nevertinti kaip eksperto išvados. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios bebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ekspertizės aktą teismui pateikė ta ekspertinė įstaiga, kuriai ir buvo pavesta atlikti ekspertizę - Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau ekspertizę atliko ne to ekspertinės įstaigos skyriaus ekspertai, kuriems buvo pavesta atlikti ekspertizę, vietoj Vilniaus l-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizę atliko Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius. Įstatymas reikalauja, kad teismas paskirtų ekspertinę įstaigą, kuri atliks ekspertizę, o ne šios įstaigos skyrių. Ieškovai neišreiškė prieštaravimų tam, kad ekspertizę atliko Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius ir šiuo pagrindu neprašė ekspertizės akto nevertinti kaip eksperto išvados. Teismas vertino ir liudytojų parodymus. Priimdamas sprendimą, teismas pagrįstai rėmėsi kitais byloje surinktais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo. Taip pat byloje yra akivaizdus pats testamento sudarymo faktas, kad 2012 m. spalio 1 d. testamento sudarymas įvyko: testamentas buvo pasirašytas, patvirtintas, užregistruotas, J. L. G. pasirašė notarinėse knygose. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog bylos išsprendimui neturi reikšmės aplinkybės apie tai, kas, kada ir kokiu būdu susitarė su notare dėl testamento sudarymo ir patvirtinimo notarės biure. Tai negali įtakoti nei aplinkybių, susijusių su testatoriaus valia, nei aplinkybių, susijusių su testamento sudarymo faktu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl mirusio J. L. G. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant 2012 m. spalio 1 d. testamentą, bei šio testamento galiojimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. L. G. sūnūs. Atsakovė gyveno kartu su J. L. G. nuo 2003 m. iki pat jo mirties. Palikėjas 2007 m. birželio 28 d. notaro patvirtintu testamentu jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko ieškovams. Sūnui D. G. jis paliko žemės sklypą ir sodo žemės sklypą su jame esančiu namu, o sūnui M. G. paliko žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su kitais pastatais (statiniais), visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines teises jis paliko sūnums D. G. ir M. G. lygiomis dalimis (t. I, b.l. 114, 115). J. L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarė naują oficialųjį, notaro patvirtintą testamentą, kuriuo du žemės sklypus paliko sūnui D. G., kitus du žemės sklypus, gyvenamąjį namą, kitus pastatus bei statinius paliko sūnui M. G., o žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu ir kitus objektus šiame sklype paliko atsakovei, visą kitą turtą lygiomis dalimis paliko sūnums (t. I, b.l. 35, 126, 216).

Pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalis eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 219 straipsnio 1-2 dalis, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismo skirti ekspertizę ir įpareigoti ją atlikti vieną iš nurodytų ekspertų: I. R., A. N., A. D. (t. II, b.l. 155-156). Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškovų pasiūlytomis ekspertų kandidatūromis, prašė skirti kitus ekspertus, įrašytus į teismo ekspertų sąrašą (t. II, b.l. 153). Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas ekspertą skiria, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, tai yra teismui šalių pasiūlymai dėl konkrečios eksperto kandidatūros nėra privalomi. Šio straipsnio 2 dalis nustato pagrindinį reikalavimą eksperto kandidatūrai – tai turi būti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Taip pat CPK 65 ir 67 straipsniai numato pagrindus, kada konkretus ekspertas turi būti nušalintas. Pirmos instancijos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, skirdamas ekspertizę, atsižvelgė į ieškovų pasiūlytus ekspertus, tačiau pažymėjo, jog ieškovai nėra nurodę, dėl kokių priežasčių skiriamos ekspertizės negalėtų atlikti kiti Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, turintys reikiamą kvalifikaciją. Teismas taip pat pažymėjo, jog neturi duomenų apie teismo psichiatrų ekspertų užimtumą, o į bylą nepateikti ieškovų nurodytų ekspertų sutikimai atlikti ekspertizę. Todėl teismas nutartimi ekspertizę pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (t. II, b.l. 101). Taigi, pirmos instancijos teismas atsižvelgė tiek į ieškovų, tiek į atsakovės pageidavimus dėl konkretaus eksperto paskyrimo, ir nutarė pavesti ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, neišskiriant konkretaus eksperto. Todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ieškovų prašymą dėl eksperto skyrimo atmetė nemotyvuotai ir pažeidė jų teisę siūlyti atlikti ekspertizę kvalifikuotus specialistus, yra nepagrįstas.

Analizuojama pirmos instancijos teismo nutartimi ekspertizę buvo pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Ekspertinė įstaiga, kurios ekspertams buvo pavesta atlikti ekspertizę, pranešė teismui, kad dėl ekspertinių išteklių stokos, byla ekspertizės atlikimui 2014 m. lapkričio 13 d. perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui, kuris ir atliko teismo paskirtą ekspertizę. Pirmos instancijos teismas šią aplinkybę atskleidė bylos šalims teismo posėdžio metu, šalys byloje neišreiškė nepasitikėjimo ekspertizę atlikusiai ekspertinei įstaigai. Ieškovų atstovas tik pateikė prašymą apklausti teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusią ekspertę V. M.. Šis ieškovų prašymas buvo patenkintas, ekspertė teismo posėdžio metu atsakė į jai pateiktus klausimus. Ieškovai nei teismo posėdžio metu, nei baigiamųjų kalbų metu nenurodė jokių savo abejonių dėl šios ekspertizės teisėtumo. Taip pat ir apeliaciniame skunde ieškovai nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti ekspertės nekompetenciją ar šios ekspertizės neteisėtumą. Pažymėtina, kad ekspertizę teismas paskyrė atlikti bet kuriam Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertui, konkrečios eksperto kandidatūros nenurodydamas ir dėl tos priežasties, kad neturi duomenų apie konkretaus eksperto užimtumą. Taigi, vienas iš motyvų nenurodyti konkretaus eksperto buvo siekis, kad ekspertizė būtų atlikta kuo greičiau. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-o teismo psichiatrijos skyrius pranešė teismui, jog ekspertizė perduota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriui Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorės nurodymu dėl ekspertinių išteklių stokos (t. II, b.l. 187). Pripažintina, kad toks perdavimas atitiko teismo tikslus dėl eksperto išvados gavimo operatyvumo ir ekonomiškumo. Be to, Kauno 2 teismo psichiatrijos skyrius yra tos pačios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius, kaip ir Vilniaus miesto 1 teismo psichiatrijos skyrius, ir jame dirbantys ekspertai turi tokią pačią profesinę kvalifikaciją. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad objektyvaus pagrindo nepasitikėti ekspertizę atlikusios ekspertinės įstaigos ir jos ekspertų kompetencija nėra.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. vasario 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog J. L. G., sudarydamas 2012 m. spalio 1 d. testamentą, nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, pagal savo psichikos būseną 2012 m. spalio 1 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti (t. II, b.l. 193-198). Ekspertė V. M. teismo posėdžio metu pateikė išsamius atsakymus į ieškovų klausimus. Pateikta ekspertės išvada yra išsami ir aiški, jokių faktų, galinčių kelti abejones dėl ekspertės nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, byloje nėra. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia eksperto išvada, kaip pagrindiniu įrodymu byloje, ir jokių aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję skirti papildomą ekspertizę, byloje nėra nustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog po paskutiniojo, IV-ojo smegenų infarkto 2012 m. rugpjūčio 18 d., medicininiuose dokumentuose užfiksuota sensomotorinė afazija, kuri išliko iki ieškovų tėvo mirties, teismas pats negali įvertinti, nes tai yra medikų kompetencija. Eksperto išvadoje buvo aptarta ši aplinkybė, tačiau ji nepaneigė palikėjo gebėjimo testamento sudarymo dieną suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Patys ieškovai nenurodė jokių kitų mokslinių tyrimų šiuo klausimu, taip pat neprašė dėl to skirti papildomos ekspertizės. Teismo posėdžių metu liudytojais buvo apklausti ir ieškovo tėvą gydę medikai: A. V. ir V. M.. Nei vienas iš jų negalėjo patvirtinti, jog J.L. G. skirti vaistai ar būklė po skirto gydymo galėjo įtakoti jo gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro parengtą teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą (t. II, b.l. 10-17), kurioje nurodyta, kad J. L. G. 2008-2012 metų laikotarpio ambulatorinio ir stacionarinio gydymosi medicininių dokumentų duomenys rodo, kad jo medicininių apžiūrų metu nebuvo konstatuoti kokie nors, kad ir menkiausi psichinės būsenos pokyčiai ir todėl jis nebuvo konsultuotas nei psichologo, nei psichiatro. Tai liudija, kad J. L. G. 2012 m. spalio 1 d. sudarydamas testamentą, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Minėtiems ekspertams buvo pateikta testatoriaus asmens sveikatos istorija, jiems buvo žinomi duomenys apie 2012 m. rugpjūčio 10 d. nustatytą sutrikusią kalbą, atminties sutrikimus. Šis dokumentas taip pat papildomai paneigė ieškovų įtarimus, jog jų tėvas testamento sudarymo metu galėjo turėti kokių nors psichikos sutrikimų.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas sprendime motyvavo, kodėl nesiremia kitų teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymais, kadangi pripažino juos šališkais, nes jie giminystės arba draugystės ryšiais yra susiję su proceso šalimis. Taigi, negalima pripažinti, kad teismas nesirėmė visa bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad liudytojai A. Č., P. T., R. Č., T. U., R. K., R. S., A. S., kurie buvo tik mirusiojo kaimynai ar proceso šalių draugai, tai yra nesusiję giminystės ryšiais, patvirtino tik ieškovų tėvų negebėjimą rišliai kalbėti. Tačiau kalbos sutrikimas, kaip J.L. G. ištikusio smegenų infarkto pasekmė, nereiškia, jog tai paveikė ir testatoriaus gebėjimą teisingai suvokti savo veiksmus. Ši aplinkybė buvo užfiksuota ir mirusiojo medicininiuose dokumentuose, ji buvo žinoma ekspertei ir kitiems savo išvadas byloje pateikusiems medicinos mokslų specialistams. Be to, aplinkybę, jog su ieškovų tėvu prieš mirtį buvo sunku ar neįmanoma susikalbėti patvirtino tie asmenys, kurie paskutinius mėnesius iki J.L. G. mirties bendravo su juo tik epizodiškai. Todėl negalima pripažinti, kad jis nesugebėjo išreikšti savo valios dėl palikimo.

Pirmos instancijos teismas aiškinosi testamento sudarymo pas notarę aplinkybes, buvo apklausta notarė V. S.-M., kuri paaiškino, kad testamento patvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad testatorius suprato testamento sudarymo reikšmę. Tam tikrų byloje nagrinėtų aplinkybių nesutapimai, tai yra, liudytojos R. K. nurodytas vėlesnis atsakovės su ieškovų tėvu atvežimo prie notarės biuro laikas, nenustatyta aplinkybė, kas tiksliai kreipėsi į notarą dėl testamento sudarymo, neturi didelės įrodomosios reikšmės, nes šios aplinkybės nėra susijusios su palikėjo gebėjimu išreikšti savo valią.

Aplinkybė, jog atsakovei naujasis testamentas buvo naudingas ir ji turėjo galimybę įtakoti ieškovų tėvą, nėra pagrindas abejoti J.L. G. valia. Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento turinio galiojimui. Pažymėtina, kad iš viso ieškovų tėvui priklausančio turto atsakovei buvo paliktas tik sodo žemės sklypas ir namas, kuriame jis su atsakove kartu gyveno. Tuo tarpu visas kitas likęs turtas, tai yra keturi žemės sklypai, gyvenamasis namas su priklausiniais, buvo paliktas ieškovams. Ieškovui D. G. taip pat buvo palikti du žemės sklypai, todėl negalima sutikti su ieškovų argumentu, kad tėvas juos būtų palikęs be turto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovė sumokėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėjama byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, todėl atsakovei iš ieškovų priteistina suma lygi pusei maksimalios sumos, tai yra 478 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 478 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.