- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-969-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00214-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu D. S. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracini teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., administracinė nuobauda jai nepaskirta.
D. S. pripažinta kalta už tai, kad 2013-11-27, apie 19.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, kitų asmenų akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie A. Ž., tuo pažeisdama viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Skundu D. S. prašo šį Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pažymi, kad tiek nukentėjusiojo A. Ž. parodymai bei minėto asmens pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai – susirinkimo protokolas bei susirinkimo dalyvių sąrašas, vertintini kritiškai. Jos vertinimu Alytaus AVPK nebuvo surinkta medžiaga, susijusi su įvykiu, nebuvo pareikalauta nei susirinkimo dalyvių sąrašo, nei susirinkimo protokolo, nei pranešimo apie susirinkimą, nebuvo apklausti kiti su įvykiu susiję asmenys. Vėliau minėti dokumentai buvo pateikti teisme, tačiau jie parengti žymiai vėliau ir neatitinka tikrovės. 2013 m. lapkričio mėn. susirinkimo protokole nėra nurodyta susirinkimo darbotvarkė, todėl iš protokolo nėra aišku, koks klausimas susirinkime turėjo būti nagrinėjamas, kad sprendimui priimti buvo reikalingas kvorumas. Pateikdamas susirinkimo kopiją ir dalyvių sąrašą nukentėjęs A. Ž. taip pat nepateikė informacijos apie susirinkimo sušaukimą. Skelbimo kopiją apie 2013-11-23 vyksiantį visuotinį vairuotojų susirinkimą, savo iniciatyva pateikė pati apeliantė.
Skunde taip pat nurodė, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai dėl susirinkimo skiriasi. Liudytoja A. B., kuri protokolavo 2013-11-27 susirinkimą, nurodė, kad susirinkimas vyko dėl automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau jis neįvyko, kadangi nesusirinko reikiamas žmonių skaičius. Pagal nukentėjusiojo A. Ž. parodymus 2013-11-27 vyko susirinkimas vairuotojams, kad po savo automobiliais nuvalytų sniegą. Kad susirinkime buvo nagrinėjamas automobilių stovėjimo aikštelės klausimas, A. Ž. nenurodė. Kiti apklausti liudytojai nurodė, kad automobilių aikštelės klausimas buvo nagrinėjamas visuotiniame susirinkime, kurio protokolas surašytas 2014-03-25, tačiau šiame susirinkime apeliantė nedalyvavo. Nukentėjusiojo A. Ž. pateikto 2013-11-27 susirinkimo dalyvių sąrašo kopijos teisėtumas taip pat kelia abejonių. Kai kurių sąraše pasirašiusių bei teisme liudijusių asmenų nebuvo tuo metu, kai įvyko apeliantės ir A. Ž. apsižodžiavimas. Įvykio metu nebuvo byloje liudijusių M. T. M., A. B., J. Š., O. K., K. P., I. S., A. A., todėl jų parodymai apie konflikto detales vertintini kritiškai. Byloje liudijęs T. Ž. parodė, kad D. S. nuėjus pirmininkas rinko susirinkusių asmenų parašus, kad susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė ir liudytojas. Tačiau A. Ž. pirmos instancijos teismui pateiktoje susirinkimo dalyvių sąrašo kopijoje nėra (duomenys neskelbtini) buto gyventojo T. Ž. nei pavardės, nei parašo, nors jis teigė, kad pasirašė. Tikrovės neatitinka A. Ž. teiginiai, kad T. Ž. negalėjo pasirašyti, kadangi pasirašo tik bitų savininkai, kadangi teismui pateiktame sąraše yra teisme liudijusio I. S. parašas, kuris nurodė, kad yra nuomininkas ir yra pasirašęs du kartus - už aikštelę ir dėl barnių, kai paprašė pirmininkas. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmos instancijos teismui pateiktas susirinkimo dalyvių sąrašas nieko bendro neturi su 2013-11-27 vykusiu visuotiniu vairuotojų susirinkimu, o liudiję asmenys perteikė įvykį įtakojami nukentėjusiojo, patys tuo metu įvykio vietoje nebuvę. Dėl liudytojo T. S. parodymų apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas posėdyje nurodė, jog D. S. nepažįsta ir teisme ją mato pirmą kartą. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad T. S. D. S. pirmą kartą pamatė 2014-05-13 susirinkime ir, kad D. S. su pirmininku ginčijosi dėl langų, automobilių stovėjimo aikštelės. Tokie nutarime nurodyti liudytojo parodymai neatitinka tikrovės, kadangi liudytojas nurodė, jog 2014-05-13 susirinkime yra matęs asmenį, kuris ginčijosi su pirmininku ir parodė į salėje sėdinčią V. M., o ne į apeliantę.
Be to skunde pažymi, kad pašalinti prieštaravimų apklaustų asmenų parodymuose nepavyko dėl nukentėjusiojo kaltės, kadangi jis atvyko tik į pirmą posėdį, o vėliau nebevyko, taip piktnaudžiaudamas savo teisėmis pats ne tik vengė, kad teismas išsiaiškintų aplinkybes, susijusias su 2013-11-27 įvykiu, bet ir siekė, kad ji būtų nubausta. Taip pat teigia, kad jos santykiai su A. Ž. yra konfliktiški, bet koks kreipimasis į minėtą asmenį, kaip juridinio asmens atstovą, pasibaigia policijos kvietimu, pareiškimų rašymu ir nebūtais kaltinimais. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to padarė prieštaringas išvadas, kurios neatitinka byloje surinktų įrodymų bei jų visumos. Prieštaravimai šioje byloje pašalinti nebuvo, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo nutraukti.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu rodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. D. S. įsitikinimu pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, dėl to nepagrįstai ją pripažino kalta padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą.
Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio organo, šiuo atveju teismo, prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl byloje esančių įrodymų teismui nėra privalomos, į jas teismas gali atsižvelgti darydamas galutines išvadas.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs visą pateiktą bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka.
Administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą numatyta ATPK 174 str. Pagal šį straipsnį nedidelis chuliganizmas suprantamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie kitų žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2206/2011, N575-93/2012). Analizuojamu atveju veika buvo padaryta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), taigi ši vieta atitinka viešos vietos kriterijų. Be to, šioje vietoje buvo ir pašalinių asmenų, ko neneigia ir pati apeliantė. Tačiau ji ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ji nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu išsakė necenzūrinius, jį įžeidžiančius žodžius tvirtindama, kad byloje nėra surinkta nė vieno tokias išvadas pagrindžiančios įrodymo. Aukštesnysis teismas, dar kartą išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus neturi pagrindo su apeliantės teiginiais sutikti.
Nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir apeliantės D. S. įvyko namo bendrijos susirinkimo metu. Minėtame susirinkime be A. Ž. buvo ir kitų asmenų, kurie, apklausti teismo posėdyje, patvirtino matę ir girdėję, kaip D. S. užsipuolė A. Ž., jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, dėl kurių A. Ž. jautėsi nepatogiai. Nors D. S. nurodo, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl jais remtis negalima, sutikti su tuo nėra pagrindo. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad dėl esminės šiai bylai aplinkybės – necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių naudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu girdint pašaliniams asmenims, liudytojai buvo nuoseklūs, o tai, kad jie tiksliai neprisiminė, kada vyko susirinkimas, kokie klausimai jame buvo svarstomi ir kokie asmenys jame dalyvavo, nesudaro pagrindo jų parodymais netikėti ir jais nesiremti. Pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų parodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai jais grindė skundžiamą nutarimą. Taip pat pagrįstai teismas kritiškai vertino pačios D. S., liudytojų T. Ž., kuris yra apeliantės giminaitis bei V. M., kuri yra jos dukra, parodymus, kadangi minėtų asmenų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Tai, kad apeliantė kitaip interpretuoja ir vertina byloje apklaustų liudytojų parodymus nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu.
D. S. nurodytos aplinkybės, kad santykiai su nukentėjusiuoju yra konfliktiški, kad tarp jų yra nagrinėjama civilinė byla, kad apeliantė nėra patenkinta namo bendrijos pirmininko renkamomis rinkliavomis, esminės reikšmės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neturi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 174 str. apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-59/2011), todėl analizuojamu atveju visai nesvarbus D. S. paaiškinimas, kokie nukentėjusiojo A. Ž. veiksmai kėlė jos pasipiktinimą. Asmuo, esantis viešoje vietoje, turi suvokti, kad yra ne privačioje erdvėje ir savo elgesiu negali iššaukti nepagarbą kitų asmenų teisėms, o kartu ir visai supančiai aplinkai.
Apeliaciniame skunde išreikštos abejonės 2013 m. lapkričio mėn. vykusio susirinkimo protokolo ir susirinkimo dalyvių sąrašo teisingumu ir teisėtumu nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad minėti dokumentai yra suklastoti, taip pat nenustatė, kad liudytojai, pasakodami apie įvykį, melavo nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis. Aukštesnysis teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, kad bendrijos gyventojų susirinkimo organizavimo ir fiksavimo tvarka bei jos laikymasis ar nesilaikymas nėra šio administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiamas D. S., o ne A. Ž. administracinės atsakomybės klausimas, todėl tiriami ir vertinami tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.
Spręsdamas administracinės nuobaudos klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kas pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžiaus, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino pažeidimo pobūdį bei pažeidėjos asmenybę ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskiriant administracinės nuobaudos.
Visų paminėtų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas, kurias tinkamai motyvavo. Apeliacinio skundo motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro jokio pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² 1 d. 1 p.,
nutarė:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.