- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e2-1629-637/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00192-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 979,03 Eur žalos atlyginimą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatu o j a:
atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2018 m. spalio 16 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina iš viso 1029,03 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2018 m. spalio mėnesį, t. y. laikotarpiu, kai jai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo sumokėta. 2019 m. rugpjūčio 22 d. su atsakove buvo pasirašyta Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2700 dėl žalos atlyginimo dalimis. Pagal Sutarties Nr. 2700 15 punktą, jeigu skolininkas du kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šio Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakovė sumokėjo 50 Eur pagal sutartį ir daugiau įmokų nevykdė. Neatlygintos žalos likutis sudaro 979,03 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Asmenys, nurodyti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą (SDĮ 8 straipsnio 4 dalis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-112 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis SDĮ 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, todėl PSDF biudžetui buvo padaryta 979,03 Eur žala. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes neatlygino ieškovei padarytos žalos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 979,03 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 22 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. V. 979,03 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus tris centus) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovės E. V. 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.