- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-81-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05578-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-81-425/2013
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05578-2012-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 8d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6629-223/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės J. K. priteisti 9 602,27 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.03/186991311, pagal kurią buvo apdraustas atsakovei priklausantis automobilis „Citroen C4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties 1.5.2.5 p. buvo numatyta, kad apdrausto automobilio už LR ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar gyvenamoji vieta yra ne LR teritorijoje. 2011-09-02 Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu A. Ž. vairuojamas automobilis „Citroen C4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį, dėl kurio kaltu buvo pripažintas A. Ž.. Kadangi minėto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, o atsakovė nebuvo informavusi ieškovės apie draudimo rizikos padidėjimą, vadovaujantis 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimo Nr.122 62.2 punktu atsakovė privalo grąžinti ieškovei iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, kas šiuo atveju sudaro 9 602,27 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės privalomuoju draudimu pas ieškovą draustas automobilis pateko į autoįvykį Vokietijoje ir kaltininku buvo pripažintas jį vairavęs A. Ž., kurio darbo ir gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 14 519,02 Lt. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2 punktas numatė draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama tam tikromis sąlygomis, o viena iš jų -, kad transporto priemonės už LR teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne LR teritorijoje. Teismas vertino, jog sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti 50 proc. išmokėtos sumos, yra būtina nustatyti, ar atsakovė buvo informuota apie jau minėtą draudimo sutarties sąlygą. Draudikas, kaip stipresnioji draudimo sutarties šalis, privalėjo užtikrinti, kad draudėjui tinkamai ir laiku bus atskleistos standartinės sutarties sąlygos. Sudarant sutartį prisijungimo būdu standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis. Atsakovė nurodė, kad jai buvo įteiktas tik draudimo polisas ir žalioji korta, jokių įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie standartines draudimo sutarties sąlygas nepateikė ir ieškovas. Ieškovas pripažino, kad draudimo sutartys sudaromos ir be kliento parašo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei buvo sudaryta protinga galimybė susipažinti su jau minėta draudimo sutarties sąlyga iki sudarant draudimo sutartį. Draudimo rizikos padidėjimas ar sumažėjimas yra nustatomi paties draudiko, todėl draudikas turi dėti visas pastangas draudėją su jomis supažindinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės veiksmus, kuriais ji pažeidė sutartį, t. y. perdavė automobilį vairuoti asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra toje vietovėje ir kuris geriau žino vairavimo sąlygas, o taip yra saugiau, ir konstatavo, kad atsakovės veiksmai buvo rūpestingi, atsakovė negalėjo numatyti draudimo sutartyje esant tokiam rizikos padidėjimo veiksniui. Teismas konstatavo, kad ieškovui nepateikus jokių įrodymų, jog atsakovė buvo supažindinta su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, atsakovei negali būti taikoma regresinė atsakomybė, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą kaip nepagrįstą, priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį visa apimtimi, priteisti iš atsakovės ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantas nurodė, kad atsakovei buvo tinkamai atskleistos draudimo sutarties sąlygos. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje draudimo sutartyje numatyta, jog laikoma, kad su draudimo sutarties sąlygomis draudėjas sutinka pasirašydamas ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką ar jos dalį. Atlikusi vieną iš paminėtų veiksmų – sumokėjusi draudimo įmoką, atsakovė patvirtino, jog sudaro draudimo sutartį, taip pat, kad draudimo sutarties sąlygos jai yra žinomos. Minėta nuostata dėl sutarties sudarymo draudimo sutartyje įtvirtinta smulkesniu šriftu nei sutarties tekstas, tačiau tai neapsunkina galimybės ją pastebėti ir susipažinti su ja. Atsakovei sudarius draudimo sutartį, jai buvo įteiktas draudimo liudijimas, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovė nebuvo supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis. Ieškovas, įrašydamas sąlygą, kad apdraustos transporto priemonės nevairuos už Lietuvos Respublikos ribų gyvenantis asmuo, bei gavęs J. K. įmoką, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovei visos draudimo sutarties sąlygos yra aiškios. Be to, atsakovė visą sutarties galiojimo laikotarpį nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sąlygų patikslinimo, nesuprantamumo ar netinkamo vykdymo. Būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi atsakovė galėjo išsamiau pasidomėti sudarytos draudimo sutarties sąlygomis. Šioje byloje nėra pagrindo sutartį aiškinti atsakovės naudai, kadangi sutarties neaiškumo klausimas nebuvo keltas. Apeliantas darė išvadą, kad AB „Lietuvos draudimas“ suteikė atsakovei protingą galimybę susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. atsiliepimu prašė apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris yra pagrįstas, teisėtas ir paliktinas nepakeistas. Atsakovė pažymėjo, kad nėra pasirašiusi įprastinės transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, o jeigu nėra jos parašo, vadinasi jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir pasekmėmis už jų pažeidimą, todėl atsakovė šių sąlygų žinoti negalėjo. J. K. nurodė pasirašiusi tik ant pinigų priėmimo kvito, tuo tarpu kaip atskiras dokumentas sutarties sąlygos atsakovei nebuvo įteiktos. Ieškovas nesielgė teisingai, protingai ir sąžiningai ant pinigų priėmimo kvito, kuris tik patvirtina pinigų sumokėjimo ir jų gavimo faktus, smulkiu šriftu rašydamas teiginį, kad „draudimo taisyklės man yra įteiktos prieš sudarant sutartį, su jomis susipažinau ir jos man yra aiškios bei suprantamos“. Taip draudikas piktnaudžiauja savo kaip stipresniosios sutarties šalies padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu teisiniu aplinkybių vertinimu, išvadomis ir nurodytais motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad tinkamai ir laiku draudėjai J. K. atskleidė draudimo sutarties sąlygas, šios sąlygos atitinka įprastinei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai keliamus reikalavimus, jos yra aiškios, nereikalauja specialių žinių, atsakovė, sumokėdama draudimo įmoką, patvirtino žinanti draudimo taisykles ir sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad CPK 178 str. nurodo, jog kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovė buvo supažindinta su draudimo sąlygomis, tačiau tai pakankamai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Todėl ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rašytinė (CK 1.73 str. 1 d. 4 p.) ir ji įsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos datos, sandorį pasirašius visoms sandorio šalims sutinkamai su CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalimi. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl jos sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais, bei nepaneigia draudimo sandorio sudarymo rašytine forma privalomumo (CK 6.989 str.). CK 6.185 str. 2 d. pažymi, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas draudikas neįrodė atsakovę draudėją buvus supažindinta su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, kadangi, kaip pripažino pats ieškovas, draudimo sutarčių nei šalys, nei tarpininkai nebepasirašydavo (b. l. 42-43), o ant su atsakove J. K. 2011-06-29 sudarytos draudimo sutarties (b. l. 24-25) taip pat yra tik ieškovo atstovo parašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors standartinės šios rūšies draudimo sutarčių sąlygos yra numatytos norminiuose teisės aktuose, tačiau draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejus nustato pats draudikas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti, kad draudėjas buvo supažindintas su draudiko paruoštomis sąlygomis. Apeliantas aplinkybę, kad J. K. buvo išaiškintos standartinės draudimo sutarties sąlygos, grindžia 2011-06-29 Pinigų priėmimo kvitu Nr. LDR 1324542 (b. l. 41). Įvertinus šio dokumento formą, pavadinimą, jame pateiktą informaciją ir teksto šriftų skirtumus, darytina išvada, kad šis kvitas nepatvirtina draudiką suteikus atsakovei draudėjai realią galimybę susipažinti su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis ir šias sąlygas išaiškinus. Dokumento pavadinimas „Pinigų priėmimo kvitas“, taip pat eilutės, prie kurios pasirašė atsakovė J. K., pavadinimas - „Sumokėjau“, leidžia daryti išvadą, kad pasirašomas dokumentas yra draudėjos atsakovės pinigų sumokėjimą bei ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pinigų priėmimą patvirtinantis kvitas, skirtas buhalterinei apskaitai, o ne sutarties sąlygų išaiškinimo patvirtinimui, todėl atsakovė pagrįstai galėjo manyti pasirašanti tik buhalterinės apskaitos dokumentą. Frazė „Draudimo taisyklės man yra įteiktos prieš sudarant sutartį, su jomis susipažinau ir jos man yra aiškios bei suprantamos. Sumokėdamas draudimo įmoką patvirtinu savo valią sudaryti draudimo sutartį“ yra parašyta tokio pat dydžio šriftu kaip dokumento eilučių/grafų pavadinimai („poliso blanko serija, numeris, TIA numeris“, „už prekes ir paslaugas sumokėta suma žodžiu“, „mokėtojo parašas, vardas ir pavardė“, „AB Lietuvos draudimas darbuotojo ar atstovo pareigos, parašas, vardas ir pavardė“), ši frazė parašyta po tuščia pildoma eilute, todėl atsakovė pagrįstai galėjo nepastebėti ir nesitikėti ten esant tokį įsipareigojimą ir patvirtinimą. 2011-06-29 Pinigų priėmimo kvitas negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, kad atsakovei buvo išaiškintos draudimo sutarties sąlygos. Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra įrodyta, jog atsakovė buvo supažindinta su sutarties 1.5.2.5. sąlyga (transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublika) ir su draudiko AB „Lietuvos draudimas“ nustatytais draudimo rizikos didėjimo/mažėjimo atvejais.
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutartį aiškinti atsakovės naudai, kadangi sutarties neaiškumo klausimas nebuvo keltas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudaryta sutartis aiškintina atsakovės kaip vartotojos naudai dėl to, kad įstatymai vartotojų interesams nustato didesnę apsaugą. Pvz., CK 6.188 str. 2 d. 9 p. nesąžiningomis pripažįsta vartojimo sutarties sąlygas, kurios įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti. Kadangi draudimo sutartys iš esmės sudaromos prisijungimo būdu, vartotojas negali tokios sąlygos atsisakyti, todėl draudikui kyla pareiga vartotojui sutarties sąlygas paaiškinti, suteikti galimybę su sąlygomis susipažinti, kad vartotojas, nesutikdamas su tokia sutartimi, galėtų atsisakyti ją sudaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog TPVCAPD sutartis pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus tam tikrais atvejais gali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutartys aiškinamos tiek esant neaiškumų, tiek ir jas taikant, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą aiškinti tarp šalių sudarytą Draudimo sutartį atsakovės kaip silpnesniosios šalies naudai. Draudimo sutarties 1.5.2. sąlygos iš esmės yra palankios draudikui AB „Lietuvos draudimas“, tačiau draudėjui jos sukelia papildomai sunkesnes apdraustos transporto priemonės eksploatavimo sąlygas bei galimas pinigines sankcijas, t.y. grąžinti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, todėl draudikas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad ginčo atveju nebūtų abejonių dėl nurodytų sąlygų atskleidimo draudėjui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsakovė J. K. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovei paaiškintina, kad šalis, norėdama, kad teismas priteistų jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas, teismui turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo iš išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iš esmės 2012 m. spalio 25 d., sprendimas paskelbtas 2012 m. spalio 26 d., o atsakovė įrodymus apie patirtas išlaidas pateikė tik kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, t. y. 2012 m. gruodžio 18 d., todėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. J. K. taip pat pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą jį turėjo 300 Lt išlaidų (b. l. 78). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, todėl priteistinos iš apelianto AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės J. K. naudai (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.