Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-2463-733/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2-2463-733/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01995-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2463-733/2013Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01995-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16.; 44.8.; (S) 116.3.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 16048,08 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (2005 m. birželio 30 d. redakcija) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad fondą administruoja fondo administratorius - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (14 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas E. S. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad A. J. nužudė P. A.. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Išnagrinėjusi gautus dokumentus, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu A. J. pripažino kaltu nužudžius P. A., t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas buvo padarytas 2007 m. vasario 15 d. Šilutės mieste, už žalą atsakingas asmuo neatlygino teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, prašymas pateiktas nepraleidus 10 metų termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7457 nusprendė E. S. kompensuoti 16048,08 Lt žalą. Kadangi valstybė atlygino dalį atsakovo padalytos žalos (16048,08 Lt) pareiškėjai, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauja valstybei, 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas E. S. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad A. J. nužudė P. A. (b.l. 7-8).

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Išnagrinėjusi gautus dokumentus, Teisingumo ministerija konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu A. J. pripažino kaltu nužudžius P. A., t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas buvo padarytas 2007 m. vasario 15 d. Šilutės mieste, už žalą atsakingas asmuo neatlygino teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, prašymas pateiktas nepraleidus 10 metų termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7457 nusprendė E. S. kompensuoti 16048,08 Lt žalą (b.l. 10-14, 20, 21).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 punktas nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis (aktuali redakcija) nustato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

Kadangi valstybė atlygino dalį atsakovo A. J. padalytos žalos (16048,08 Lt) E. S., valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo A. J. priteistina 16048,08 Lt žala regreso tvarka Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai (CK 6.280 str. 1 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 241 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 262 str. 1 d., 428 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 16048,08 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai,

- 241 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Įpareigoti A. J. per 20 d. nuo šio sprendimo įteikimo dienos įvykdyti šį sprendimą arba Šilutės rajono apylinkės teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus.

A. J. per 20 d. nepateikus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu bus išduotas vykdomasis raštas.

Sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Robertas Povilaitis