- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-16-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00110-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 390 Eur bauda už tai, kad 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val., nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo V. B. teikė komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą (batutų parko paslaugos įkainiai – 30 min. 5 Eur, 1 val. 8 Eur, visa diena 15 Eur). Tokiu būdu V. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7 ir 7.1 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. V. B., teikdamas komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą ir neturėdamas paslaugai teikti reikalingo Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti. V. B. su nutarimu nesutiko ir jį apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. II-412-588/2020 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR-N-283-2020 pakeitė: iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR-N-283-2020 aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad V. B. „neįvykdė vieno iš reikalavimų, keliamų komercinei ar ūkinei veiklai vykdyti“. V. B. administracinį nusižengimą perkvalifikavo į ANK 154 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 23,00 Eur baudos. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir tenkinti jo skundą – administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį nutraukti.
3.1. Skunde nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje. Civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas UAB „E.“ vardu, kuri yra batutų savininkė. Pats asmeniškai nevykdė viešųjų paslaugų teikimo, todėl jokios finansinės naudos negavo. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad jis asmeniškai nepardavinėjo bilietų ir pinigų neėmė. Ant stalo stovėjo metalinė dėžutė. Visos piniginės lėšos už bilietų pardavimą, t. y. šokinėjimą batutais, buvo renkamos organizatoriaus K. S. ir tai jis patvirtino posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų gavęs atlyginimą, tačiau pagal įstatymą jis neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Jo kaltė yra tik ta, jog iš karto neparodė paslaugų teikimo sutarties. Jog būtų konstatuota jo kaltė, turėjo būti įrodyta ūkinė – komercinė veikla. Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu – pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Prašė atsižvelgti į tai, kad Instituciją už tą patį pažeidimą surašė tris protokolus, t. y. jam, K. S. ir F. Vadinasi, net nesiaiškino faktinių aplinkybių – kas atsakingas už renginio organizavimą, kas buvo finansinės naudos gavėjas.
3.2. Skunde nurodė, kad V. G. surašytame 2020 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „paslaugų teikimo vietoje dirbo V. B. <...>V. B. tvirtino šokinėjimo ant batutų paslaugų teikiantis turėdamas verslo liudijimą“. Neginčija, kad tą dieną buvo protokole nurodytoje vietoje, tačiau teiginių apie šokinėjimo ant batutų paslaugos teikimą nebuvo, o ir nesakė, jog turi verslo liudijimą. VMI 2020 m. spalio 6 d. raštas patvirtina, jog turi įregistravęs individualią veiklą verstis kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, t. y. savarankiškai vykdyti veiklą, siekiant pelno.
3.3. Skunde nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nėra laikoma vieša vieta, nes tai privati nuosavybė. Sklypas, kuriame buvo organizuojamas renginys nuosavybes teise priklauso fiziniam asmeniui, teritorija yra aptverta tvora (tai akivaizdžiai matyti iš foto fiksacijų), į renginio teritoriją dalyviai ir žiūrovai galėjo patekti tik gavę renginio teritoriją kontroliuojančių asmenų leidimą, įsigiję bilietą. Teisę patekti į teritoriją asmenys įgydavo tik iš renginį kontroliuojančių asmenų, buvo vykdoma dalyvių ir žiūrovų atranka bei kontrolė.
3.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai protokole nurodytą veiką perkvalifikavo iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į ANK 154 straipsnio 1 dalį. Administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybos patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta ANK 154 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje įtvirtina blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių/ tarybų nustatytas prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, kurie taikomi tam tikram jose apibrėžtam asmenų ratui ir kurios savo pobūdžiu susijusios su prekybos vištoje vietoje organizavimu iš jų ir už veiką, numatytą Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
4. Palangos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodė, kad pats V. B. neneigia to fakto, jog 2020 m. liepos 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), teikė šokinėjimo batutais paslaugą. V. B. nurodo, kad teisę teikti paslaugą jam suteikė civilinė sutartis su UAB „E“. Pati įmonė 2020 m. liepos 20 d. informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, jog batutų naudotojas yra K. S., kuris kartu su V. B. ir E. F. teikė šokinėjimo batutais paslaugą. Visi trys veikė kaip atskiri juridiniai vienetai – V. B. ir E. F. turėdami individualios veiklos pažymą, o K. S. verslo liudijimą, todėl jie visi privalėjo turėti Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą teikti paslaugą minėtoje vietoje. Tokia tvarka numatyta Taisyklių 16 p. „Leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės“.
4.2. Atsiliepime nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytojas V. G. aiškiai nurodė, jog 2020 m. liepos 4 d. paslaugą teikė ir pinigus ėmė būtent V. B. K. S. paslaugos teikimo vietoje tuo metu nebuvo, jis atvyko tik po pusvalandžio, tačiau ne teikti paslaugos, o bendrauti su pareigūnais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val., nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog viešoje vietoje, privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo V. B. teikė komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą (batutų parko paslaugos įkainiai – 30 min. 5 Eur, 1 val. 8 Eur, visa diena 15 Eur). Pirmosios instancijos teismas šią veiką perkvalifikavo iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į 154 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad už paslaugos teikimą, neturint leidimo teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą Palangos miesto viešosiose vietose, veika kvalifikuojama pagal specialią teisės normą – ANK 154 straipsnio 1 dalį. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu, teigia, kad jis apskritai jokio administracinio nusižengimo nepadarė, buvo neteisingai vertintos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais nėra.
7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė. Pirmosios instancijos atsižvelgęs į administracinio nusižengimo faktines aplinkybes – viešoje vietoje, privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo V. B. teikė komercinę – pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, nusprendė, kad administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą numatyta specialioje teisės normoje (lex specialis derogat generali), t. y. ANK 154 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtina blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių tarybų nustatytų prekybos viešose vietose taisyklių reikalavimus, kurie taikomi tam tikram jose apibrėžtam asmenų ratui ir kurios savo pobūdžiu susijusios su prekybos viešoje vietoje organizavimu iš jų ir už veiką, numatytą Prekybos viešose vietose taisyklių 6 punkte. Prekybos taisyklės reguliuoja specifinius teisinius santykius – prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose, ir nustato prekybos viešose vietose reikalavimus bei draudimus apibrėžtam asmenų ratui – asmenims, organizuojantiems (vykdantiems) prekybą ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo veikos perkvalifikavimu pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį.
9. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 6 d. raštas patvirtina, kad pats V. B. buvo ir yra įregistravęs individualią veiklą verstis kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, t. y. savarankiškai vykdyti veiklą, siekiant pelno. Tačiau asmuo, vykdydamas veiklą, be kita ko, turi laikytis ir savivaldybės, kurios teritorijoje veikia, nustatytų reikalavimų, ypač kiek tai susiję su prekyba bei paslaugų teikimu viešosiose vietose. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktas nurodo, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, o 7.1. punktas nurodo, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Taisyklių 3.12. punkte išaiškinta, kad leidimas – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose. Apeliantas aplinkybės, jog jis neturėjo išduoto leidimo, teikti pramoginę šokinėjimo ant batutų paslaugą, neginčijo visos bylos nagrinėjimo metu.
10. Apeliantas V. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nėra laikoma vieša vieta, nes tai privati nuosavybė. Į ją patekti galėjusių asmenų ratas buvo ribotas, aplinka aptverta tvora ir patenkama tik pro vartus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Taisyklių 3.5. punktas nustato, kad viešąja vieta yra vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Iš 2020 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo, liudytojo V. G. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, byloje esančių fotonuotraukų, A. Ž. ir I. J. paaiškinimų, nustatyta, kad į batutų parko teritoriją patekimas buvo atviras, prie įėjimo stovėjo palapinė, kurioje sėdėjo darbuotojas, buvo nurodytos paslaugų kainos. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vieta – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma pramoginė šokinėjimo ant batutų paslauga, yra vieša vieta.
11. Apeliantas skunde nurodė, kad dirbo batutų parke 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val., tačiau ne kaip pelno siekiantis asmuo, o civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatorei tiekėjai UAB „E“. Jis vykdė komercinę veiklą turėdamas individualios veiklos pažymą. Duomenų, jog jis pats rinko pinigus, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
12. UAB „E“ 2020 m. liepos 20 d. informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, jog batutų naudotojas yra K. S., kuris kartu su V. B. ir E. F. teikė šokinėjimo batutais paslaugą. Pagrindo netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, nes juose nurodyta informacija iš esmės nurodyta V. B., E. F., K. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktame paaiškinime. Jame nurodyta, jog sporto renginį „Sportas šeimai“ (duomenys neskelbtini), turėdamas verslo liudijimą, organizavo K. S. Šias aplinkybės patvirtino K. S. atvykęs pažeidimo padarymo dieną ir teismo posėdžio metu. Apeliantas nurodė, jog jis neturi įrodinėti savo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais skundo argumentais, tačiau pažymi, kad asmuo, kuris teigia, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju apeliantas teismui nepateikė duomenų, jog sutarties pagrindu teikdamas paslaugas UAB „E“, gavo užmokestį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodytą argumentą, kad dirbo batutų parke 2020 m. liepos 4 d., 18.17 val., tačiau ne kaip pelno siekiantis asmuo, o civilinių sutarčių pagrindu teikė paslaugas renginio organizatorei tiekėjai UAB „E“, atmetė kaip gynybinę versiją.
13. Apeliantas V. B. nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog būtent jis rinko pinigus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Iš byloje esančio 2020 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo, patikrinimo vietoje darytų fotonuotraukų, liudytojo V. G. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad būtent V. B. batutų parke teikė šokinėjimo ant batutų paslaugą, nes aptarnavo lankytojus, rinko pinigus, klijavo vaikams juosteles su laiko žymėjimu. Pagrindo netikėti liudytojo parodymais ar fotonuotraukomis nėra.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad V. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 punktus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamajame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
15. Apeliantas skunde dėl paskirtos administracinės nuobaudos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. B. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinis skundas netenkintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.