Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., atsakovų atstovui Julianui Viduto, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo L. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo 2011 01 10 nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 4 d., atsakovais procese laikomi Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus rajono savivaldybė, trečiuoju asmeniu įtrauktas L. B. (b. l. 20). Šia teismo nutartimi priimtas pareiškėjo A. Š. skundas.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. Š. prašė atsakovais laikyti jo skunde nurodytus subjektus, todėl teismo protokoline nutartimi atsakovais laikomi pareiškėjo nurodyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Trečiasis suinteresuotas asmuo byloje yra L. B.

Skunde pareiškėjas A. Š. paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas buvo rengiamas nuo 2002 metų, šis planas patvirtintas Tarybos 2009 09 30 sprendimu Nr. T3-323. Iki to laiko, nesant bendrojo plano, Vilniaus rajono žemės sklypų savininkai, norėdami atlikti savo sklypų detalųjį planavimą, tai pasiekti galėjo sunkiai. Patvirtinus teritorijos bendrąjį planą, jame nurodytos teritorijos, kurios priskirtos aglomeruotam intensyviam ir dispersiniam užstatymui, urbanizacijai, todėl savininkams atsivėrė galimybė atlikus detalųjį planavimą keisti žemės paskirtį ir statyti namus. Planavimą savivaldybė, pareiškėjo teigimu, vilkino įvairiais būdais. Savivaldybė vengė sudarinėti detaliojo planavimo organizatorių teisių perdavimo sutartis, tai pareiškėjui pavyko pasiekti tik teismo keliu. Bendrajame plane urbanizavimui numatytose teritorijose apie 70 proc. teritorijos užbraižyta gamtinio karkaso ženklu. Pagal Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus šiose teritorijose kvartalų statybos praktiškai neįmanomos. Pareiškėjo sklypas irgi patenka į gamtinio karkaso teritoriją, nors sklypas iš visų pusių apsuptas gyvenamaisiais namais ir asfaltuota Svajonių gatve su visomis požeminėmis miesto komunikacijomis. Pareiškėjas 2010 10 11 pareiškimu kreipėsi į savivaldybę, pateikė grafinę medžiagą, prašė neįtraukti teritorijos į gamtinio karkaso zoną, tačiau negavo atsakymo. Bendrojo plano brėžinyje Buivydiškių kaimo dalyje yra įbraižytas „numatomas perspektyvinis krašto reikšmės kelias“, kuris yra neįžiūrimas plane. Pareiškėjas gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ papildomą medžiagą, kurioje matyti, kad kelias užbraižytas ant 11 gyvenamųjų namų, kultūros paveldo objekto Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių dvaro teritorijos ir ant 24 privačių žemės valdų. Visų 47 namų savininkai kreipėsi 2010 10 14 raštu į savivaldybę dėl neapgalvoto sprendimo bendrajame plane panaikinimo, tačiau atsakymo negavo. Taip pat pareiškėjas dėl to paties kreipėsi į tarybą 2010 11 08 raštu, tačiau atsakymo negavo. Nesulaukus atsakymo, 2010 12 13 į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi L. B., kurį atstovauja pareiškėjas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nors jis ir gavo 2011 01 26 savivaldybės administracijos atsakymą, tačiau, jo manymu, tokiu atsakymu jo prašymas nebuvo išnagrinėtas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, A502-906/2008, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Mano, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. realiai teismas neapgins teisių ar teisėtų interesų. Vilniaus rajono savivaldybės administracija prie atsiliepimo teismui prideda ir atsakymo A. Š. į prašymą kopiją. Šis atsakymas pareiškėjui 2011-01-25 buvo išsiųstas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atsakyti į prašymą įvykdytas.

Prašo skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 str. nurodyta, kad Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šio įstatymo 16 straipsnyje nurodyta Savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybės taryba nenagrinėja piliečių pareiškimų, skundų, raštų, tai daro Savivaldybės administracija. Vilniaus rajono savivaldybės taryba negali patenkinti pareiškėjo reikalavimų išnagrinėti ir atsakyti į raštus, nes to nenumato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Nustatyta, kad pareiškėjo raštus išnagrinėti buvo pavesta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojams. Vykdydami savo veiklą Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai paruošė atsakymus. Toliau atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais motyvais kaip ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime.

Teismo posėdyje administracijos ir tarybos atstovas prašė skundo netenkinti, nurodė, kad pareiškėjui į jo prašymą atsakyta, o L. B. gautą atsakymą ginčija teisme.

Į teismo posėdį L. B. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. 2010 10 11 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktoriui prašymą „Dėl Vilniaus raj. teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso ribų“ (b. l. 35-36). Pareiškėjas teigia, kad į šį raštą atsakymo negavo. Byloje nustatyta, kad atsakymą į šį prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė pareiškėjui 2011 01 26 raštu Nr. A33-498-(25.3.1), pareiškėjas pripažįsta gavęs atsakymą (b. l. 44).

Pareiškėjas nurodo, kad negavo atsakymo į 2010 10 14 prašymą Nr. A34-5424 (b. l. 9-11). Šį raštą pasirašė L. B., reiškia atsakymas turėjo būti pateiktas būtent jam, nes rašte būtent jis nurodytas atstovu informavimui. Rašto pradžioje nurodoma, kad kreipiasi Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai pagal pridedama sąrašą Nr. 8 (b. l. 12-13). Šis sąrašas yra užvardintas taip: „Vilniaus raj. Zujūnų sen. (duomenys neskelbtini) km. Žemės sklypų ir namų, per kuriuos numatomas tiesti krašto reikšmės kelias Vilniaus raj. Bendrajame plane, savininkų, nesutinkančių su sprendiniu, sąrašas“, Priedas Nr. 8. Byloje yra tik L. B. 2010 03 02 įgaliojimas, išduotas A. Š., atstovauti L. B. ir jo sutuoktinės interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, sudarant bet kurias sutartis, susijusias su nekilnojamojo turto naudojimu, gauti tuo tikslu pažymas ir pan. Šis įgaliojimas taip pat leidžia atstovauti L. B. administraciniame teisme. Tačiau pareiškėjas A. Š.į administracinį teismą kreipėsi ne L. B., o savo vardu ir kelia reikalavimą atsakyti ir į jo paties pareiškimą ir į L. B. raštus.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad negavo atsakymo į 2010 11 08 raštą Nr. A34-5895 (b. l. 14-16). Šį raštą taip pat pasirašė L. B., kas reiškia, kad atsakymas turėjo būti duotas būtent jam, o ne jo atstovui, nes tokio prašymo rašte nėra. Nustatyta, kad L. B. į jo raštus atsakyta administracijos 2011 01 26 raštais (b. l. 42, 43).

Teismas vadovaujasi tuo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Taigi pareiškėjas turi reikalavimo teisę tik dėl atsakymo į 2010 10 11 raštą (prašymą). Šiame rašte pareiškėjas rėmėsi tuo, kad jam priklauso žemės sklypas. Rašte suformuluojamas toks prašymas – pareiškėjui žinoma, kad šiuo metu rengiamas savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas, pagal Bendrojo plano 11 sk. 1.3 punktą, atsižvelgiant į teritorijoje esamą situaciją, galimas gamtinio karkaso ribų patikslinimas ir koregavimas. Prašo jo prašymą spręsti teigiamai. Iš prašymo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas, remdamasis Bendruoju planu, prašė leisti rengti detalųjį planavimą, keičiant žemės ūkio paskirtį į kitą. Jis gavo atsakymą, kad jo sklypas patenka į gamtinio karkaso teritoriją, o tai reiškia, kad statyba realiai neįmanoma. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo sklypas negali būti naudojamas žemės ūkio veiklai, kad jį supa gyvenamieji namai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį tai yra prašymas. Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 patvirtinta Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šias Taisyklės prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją, prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklėse nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 dalis, laikoma, kad A. Š. vardu 2010 10 11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktas prašymas, dėl kurio turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas.

Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. 31 punkte nustatyta, kad jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:

41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą dėl to, kad į jo prašymą nebuvo atsakyta. Iš tiesų, 2011 01 07 (skundo padavimo data) atsakymas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Pareiškėjo reikalavimas yra įpareigoti administracijos direktorę ir Tarybą išnagrinėti jo 2011 10 11 prašymą (dėl L. B. vardu teiktų prašymų pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes kreipėsi į teismą ne L. B., o savo vardu). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 01 26 raštu Nr. A33-498-(25.3.1) atsakė į A. Š. prašymą (b. l. 44). Šiuo raštu informavo A. Š., kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano koncepcija buvo aptarta su visuomene 2011 01 14, į pareiškėjo pateiktą pasiūlymą buvo atsižvelgta. Nurodė, kad koncepcija gali keistis. Nurodė, kad Gamtinio karkaso teritorijos yra patvirtintos 2009 m. bendruoju planu ir nebus keičiamos ar koreguojamos kraštovaizdžio specialiuoju planu. Nurodė teisės aktą, kuriuo vadovaujasi. Prašė kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Taigi iš esmės šiuo raštu atsakyta į pareiškėjo 2010 10 11 prašymą, paaiškinta, ką galima nurodytu klausimu padaryti. Pareiškėjo 2010 10 11 prašymas nebuvo konkretus, juo nebuvo prašoma spręsti konkrečiai kokį nors klausimą (kaip nurodyta Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse), o buvo prašoma tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes ir šitą prašymą spręsti teigiamai. Atitinkamai ir atsakymas yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, gali jį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pateikiant pareiškėjui atsakymą akivaizdžiai praleisti terminai, kurie numatyti tiek Viešojo administravimo įstatymo 31 str., tiek Vyriausybės nutarimu patvirtintose Taisyklėse, kuriose nurodomi atsakymo į prašymą pateikimo terminai – 20 darbo dienų. Kadangi pareiškėjo reikalavimas yra įpareigoti išnagrinėti ir atsakyti, o šis reikalavimas įvykdytas, skundas negali būti tenkinamas, nes bylos nagrinėjimo metu skundas yra nepagrįstas. Tai, ar tinkamai išnagrinėtas prašymas, gali būti nustatyta tik ginčijant iš esmės gautą atsakymą. Pareiškėjui A. Š. išaiškinama, kad jis gali kreiptis į teismą ir ginčyti gautą atsakymą, prašant jį panaikinti, jeigu tas atsakymas sukelia A. Š. kokias nors teisines pasekmes. Tačiau vertinant pareiškėjo prašymą ir administracijos atsakymą, galima tvirtinti, kad atsakyta būtent į 2010 10 11 pareiškėjo pateiktą prašymą, nes atsakyme paaiškinami klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė savo prašyme. Pareiškėjas savo pasisakyme minėjo, kad jam galimai padaryta žala. Tokiu atveju pareiškėjas taip pat gali kreiptis į administracinį teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kadangi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 str. reglamentuojami tokios žalos atlyginimo klausimai, paaiškinama, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą).

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. gali savo teises ginti, paduodamas teismui skundą savo vardu, nurodydamas savo atstovą ir pridėdamas atstovo įgaliojimą. Nustatyta, kad L. B. tais pačiais klausimais, kurie buvo keliami jo raštuose savivaldybės administracijai ir tarybai, savo vardu jau kreipėsi į teismą (2011 03 03 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-1476-244/2011, 2010 10 25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2671-437/2010, b. l. 3-6), jo atstovu tose bylose buvo A. Š. Tokiu pat būdu L. B., tuo atveju, jeigu savivaldybės institucijų atsakymai sukelia jam kokias nors teisines pasekmes, gali ginčyti gautus atsakymus iš savivaldybės ir ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjo skundas netenkinamas, nes pareiškėjui į jo prašymą atsakymas jau pateiktas (reikalavimas įvykdytas), o dėl atsakymo į L. B. raštus pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.