- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2-5128-911/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02913-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Atsakovas
- UAB „Vėtrungės būstas“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- K. I.
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vėtrungės būstas“, trečiajam asmeniui K. I. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 554,99 Eur žalą, 24,09 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 9 d. pastebėta pelijanti buto siena. Prie pelijančios kambario sienos stovėjo spinta, kurią atitraukus fiksuotas sudrėkusios ir pelijančios sienos faktas. Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas išsiaiškino, kad užpylimas įvyko dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdynų šachtoje trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nurodoma, kad iš viso apskaičiuota ir išmokėta 554,99 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovė nurodo, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Vėtrungės būstas“. Teigia, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdžius, todėl 2015 m. birželio 5 d. pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti atsiradusią žalą. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovės atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir (ar) teismo posėdį, prašo teismo išnagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo pareikštą ieškinį. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės pateiktomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir su ieškinio reikalavimu, nes ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė. Teigia, kad atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, buto savininko ar naudotojo kaltės. Nurodo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, koks atsakovės neveikimas ar veiksmai sąlygojo draudėjui kilusią žalą, dėl ieškovo draudėjo turtui tariamai kilusios žalos nėra nustatyta tikroji kilimo priežastis. Nurodo, kad ieškovė iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant įvertinti realias buto užpylimo priežastis, o tik pasirėmė suinteresuoto trečiojo asmens vienašališkai be jokių papildomų įrodymų surašytu defektiniu aktu. Pažymi, kad prie ieškinio pridėtas turto apžiūros aktas yra atliktas pačios ieškovės, jo priedai yra neišsamūs, keliantys pagrįstų abejonių, kadangi surašytas formaliai, neaiškiai užfiksuojant galimą įvykį. Taip pat neaišku, ar minėtą turto sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra pridėta. Prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė V. K. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Vėtrungės būstas“ visų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovė nurodė, kad namo administratorius UAB „Vėtrungės būstas“ savo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, šią aplinkybę grindžia byloje pateiktu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalu. Nurodo, kad vamzdynas buvo paslėptas šachtose, tas yra užfiksuota ir ieškovo apžiūros akte, pažymi, kad tik atitraukus spintą buvo pastebėta apipelijusi siena, prie jo prieiga buvo apribota, apžiūrai buvo reikalingas turto savininko sutikimas. Nurodo, kad atsakovė, kaip namo administratorė, nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl bendrosios inžinerinės įrangos sutrikimų iš trečiojo asmens ar kitų asmenų gyvenančių bute, kuriame įvyko minėtas įvykis. Be to, nurodo, kad ieškovė nesiaiškino tinkamai įvykių aplinkybių, rėmėsi tik asmenų paaiškinimais, vėlesniame akte fiksuotos kitokios aplinkybės, nurodoma, kad yra trūkę vamzdžiai, nors 2015 m. balandžio 28 d. akte tokia aplinkybė fiksuota nebuvo. Ieškovė nenurodo, koks vamzdis buvo trūkęs, todėl ieškovas veikė neatsakingai ir draudimo išmoka sumokėjo savo rizika nesiaiškindamas tikrųjų aplinkybių. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. I. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Teigia, kad užpylimas įvyko dėl bendro vamzdyno trūkumų, kurie buvo susidėvėję. Nurodo, kad namo gyventojai nebuvo informuoti, jog vamzdynų būklė yra netinkama ir reikia atlikti jų remonto darbus ar dalį jų keisti. Administratorius metų pabaigoje nebuvo sušaukęs susirikimo ir pristatęs ataskaitos dėl pastato, jo inžinierinės būklės ir būtinųjų remonto darbų. Nurodo, kad trūkęs vamzdis pastebėtas netikėtai atitraukus spintą ir pamačius, kad visa siena yra drėgna. Pastebėjus iš karto buvo informuotas namo administratorius dėl drėkstančios sienos. Remonto darbus atliko administratorius. Dėl drėgmės susiformavo pelėsis ant sienų (sugadinti tapetai), taip pat dėl drėgmės deformavosi spintos galinė plokštė.
Trečiasis asmuo K. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo K. I. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 7 d. buvo sudarę būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas K. I. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatyta, kad drėksta buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena, yra pelėsis. Apie šį įvykį ieškovui buvo pranešta 2015 m. balandžio 9 d.. Minėtame turto sugadinimo akte nurodoma, kad draudėjo atstovas (trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) G. I.) paaiškino, jog 2015-04-09 prie sienos ant lubų pastebėjo juodą dėmę ir nurodė, kad sienoje yra bendras vamzdis ir pro jį bėga vanduo, ko pasėkoje siena drėksta bei pelija. 2015 m. gegužės 20 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad remiantis draudėjo motinos G. I. teigimu nustatyta, jog darbo kambaryje drėksta patalpos kampas, kampe stovėjusios spintos galinė dalis sugadinta. Nustatyta, kad Ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui K. I. 557,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimu ir lokalinės darbų sąmatos duomenimis trečiojo asmens K. I. buto tvarkymo darbai kainavo 499,03 Eur, ši suma 2015-05-27 buvo pervesta į gavėjo K. I. banko sąskaitą. Taip pat ieškovė už sugadintos spintos galinės dalies keitimą ir už remontą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 2015-05-27 ir 2015-07-29 į gavėjo K. I. banko sąskaitą 58,25 Eur sumą. 2015 m. birželio 5 d. ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovei raštišką pretenziją informuodama per 15 dienų sumokėti išmokėtą draudimo sumą. Atsakovė UAB „Vėtrungės būstas“ 2015 m. birželio 16 d. rašte dėl skolos išieškojimo nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybė sąlygų bei nurodė, kad atsakovė negali būti atsakinga už visas daugiabutyje name įvykusias avarijas.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 554,99 Eur žalą, nes atsakovė, kaip namo administratorius, privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdžius. Teigia, kad atsakovė laiku nenustačiusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynų šachtoje esančio bendro naudojimo vandens sistemos vamzdžio avarinės techninės būklės, atsakovė elgėsi nerūpestingai, per trūkusį bendrojo naudojimo vandens sistemos vamzdį pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos ir ši žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas.
Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė namo administratoriaus funkcijas vykdė. Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad buvo atliekami namo būklės nuolatiniai stebėjimai, kasmetinės apžiūros, buvo šalinami gedimai bei defektai. Remiantis 2015 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktais nustatyta, kad pastatas atitinka eksploatacijai keliamus reikalavimus. Nustatyta, kad iš trečiojo asmens K. I. ar kitų bute gyvenančių asmenų atsakovė negavo pretenzijų ar prašymų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinių trūkumų ar gedimų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiradę apgadinimai buvo pastebėti atitraukus spintą. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti turto 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. sugadinimo aktai. Pripažintina, kad atsakovui vamzdžių apžiūra buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių – apgadinimai atsirado trečiojo asmens K. I. bute. Apie kilusią žalą nei ieškovas, nei trečiasis asmuo laiku neinformavo atsakovės. Pripažintina, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki minėto įvykio nustatyti vandentiekio vamzdžio pažeidimų bei juos pašalinti. Šiuo atveju atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Vertinant ieškovės pateiktus turto sugadinimo aktus, iš jų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados ir nustatyti, ar vamzdis buvo trūkęs, o jei buvo trūkęs – tai koks vamzdis. Aktuose remiamasi tik trečiojo asmens K. I. motinos G. I. paaiškinimais. Be to, ieškovei surašant minėtus aktus, atsakovė nebuvo apie tai informuota.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus – atsakovo atstovės paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos atsiradimą. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl teismas dėl ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio nepasisako.
Teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrįstumą, tačiau ieškovė jokių papildomų įrodymų į bylą neteikė, prašymų nereiškė, teismo posėdžiuose atstovas nedalyvavo. Pabrėžtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Išanalizavus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmetamas (CK 6.245 str. 1 d., 6.246, 6.247, 6.248 str., CPK 178 str.).
Atmetus ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetami ir reikalavimai priteisti kompensacines bei procesines palūkanas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų buvimą. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.