- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- I2-3921-342/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- S. M. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. J. prašo panaikinti 2024-10-11 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S229503, kuriuo nuspręsta uždrausti asmeniui atvykti tris metus į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas formaliai, neįvertinant pareiškėjo situacijos, toks sprendimas prieštarauja laisvo asmenų judėjimo laisvei, taip pat teisei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti. Pareiškėjui kelionė ir jos planavimas kainavo labai brangiai.
Kadangi bendrovė nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka jų keliamų reikalavimų ir jis negavo darbo, pareiškėjas buvo priverstas prašyti savo šeimos Indijoje pagalbos. Teigia, kad atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, išleido savo dalį santaupų, nes turėjo tikslą įsitvirtinti Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas po to, kai Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p. bei Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p., nustatė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nesudaryta darbo sutartis su asmeniu, todėl 2024-08-21 sprendimu Nr. 24S193131 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760364058.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl 2024-10-11 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S229503 uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Indijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini)
2024-05-02 darbdavys pateikė tarpininkavimo raštą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis 1525 Eur, kitų pajamų šaltinio pareiškėjas neturi.
2024-08-13 darbdavys pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju kitoje bendrovėje.
2024-08-19 darbdavys pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, buvo pranešta, kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitiko įmonės reikalavimų.
2024-10-21 Migracijos departamentas sprendimu Nr. 24S234224 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui.
2024-10-23 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą grąžinti į užsienio valstybę (Indiją) per 7 dienas. Sprendimas priimtas, nes asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2024-10-27 pareiškėjas savanoriškai išvyko į Indiją.
Migracijos departamento 2024-08-21 sprendimu Nr. 24S193131 panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Migracijos departamentas 2024-10-11 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 24S229503 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024-08-21 sprendimu Nr. 24S193131 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2024-06-17 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760364058, galiojantis iki 2026-06-17, asmeniui įteiktas 2024-07-23 per išorės paslaugų teikėją Tailande. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą nustatė, kad užsieniečiui anksčiau niekada nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad asmuo anksčiau būtų dirbęs Lietuvoje. Nebuvo nustatyta jokių šeimyninių ryšių su asmenimis, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas vertintino, kad asmuo nors formaliai atitiko UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, bet remiantis tyrimo metu gautais duomenimis – nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos tvarkos, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija), todėl kilo abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti, be to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos teismų informacinės sistemoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Migracijos departamento 2024-08-21 sprendimą Nr. 24S193131.
Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Iš ginčijamo Departamento 2024-10-11 sprendimo turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, kad, prašydamas išduoti leidimą gyventi, pareiškėjas siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, jis neturi jokių socialinių ar šeimyninių ryšių. Byloje nustatyta, kad Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių įstatyme reguliuojamas aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vertindamas aptarto reglamentavimo turinį, yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskrecijos teisę spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, ne tik užsieniečiui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą trukmės, bet ir dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Tai yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas taip pat turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus, vadovaujantis ir laikantis konstitucinio atsakingo valdymo principo bei viešojo administravimo principų (2024 m. liepos 17 d. nutartis Nr.eA-1909-662/2004). Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kodėl asmuo nebuvo įdarbintas, taip pat nėra duomenų, kad bendrovės sprendimas atsisakyti jį įdarbinti buvo apskųstas. Atsakovui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie kitą pragyvenimo lėšų šaltinį. Pažymėtina, kad atsakovas priimdamas sprendimą, vertino pareiškėjo situaciją Kriterijų vertinimo tvarka ir atsižvelgė į individualias aplinkybes, netaikė griežčiausio penkerių metų uždraudimo atvykti laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepaneigė Departamento 2024-10-11 sprendime Nr. 24S229503 nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo, šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimus. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, darbo sutarties nesudarė, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, teismas konstatuoja, kad taikomas draudimas yra proporcinga priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą byloje nėra, todėl Departamento 2024-10-11 sprendimas Nr. 24S229503 paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-10-11 sprendimo Nr. 24S229503 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.