Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. K. 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Loretos Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, greta pastato Nr. 13B, dėl tarp jo ir M. M. įvykusios konfliktinės situacijos vairuojant transporto priemones vieną kartą ranka sudavė M. M. į veido sritį, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną vairuodamas savo automobilį jis važiavo iš Architektų gatvės iš Laisvės prospektą. Jis įvažiavo iš pagrindinio kelio- iš Architektų gatvės į pagrindinį kelią- Laisvės prospektą. Laisvės prospektu važiavęs kito automobilio vairuotojas aplenkė jo vairuojamą automobilį ir pradėjo staigiai stabdyti bei kitaip kelti avarines situacijas. Jis su minėtu vairuotoju atvyko į įvykio vietą ir abu išlipo iš savo automobilių. Konflikto su minėtu vairuotoju metu jis nesusivaldęs vieną kartą trenkė minėtam vairuotojui ranka į veidą ir išvažiavo. Jis gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu G. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apie 15.55 val. savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įvažinėjo iš Architektų gatvės į Laisvės prospektą. Jis važiavo greitėjimo juosta ir planavo įvažiuoti į pagrindinį kelią. Jam įvažiavus į pagrindinį kelią jam iš galo važiavo automobilis „BMW“. Jis nesijautė labai kaltas, kelyje vietos buvo daug, nebuvo jokios rimtos situacijos, tačiau minėto automobilio vairuotojas, matyt, suprato, kad jis tyčia minėtą vairuotoją blokavo, ir pradėjo jam signalizuoti, aplenkinėti ir stabdyti iš priekio, kurti akivaizdžiai provokacines situacijas, taip pat rankomis rodė įvairius gestus, daugiausia vidurinį pirštą. Taip išėjo, kad nuo incidento pradžios gal po 5 minučių, jis ir minėtas vairuotojas natūraliai atvyko į aikštelę ties pastatu, esančiu Loretos Asanavičiūtės g. 13B, Vilniuje. Pirmas važiavo automobilio „BMW“ vairuotojas, o jis- pastarajam iš paskos. Jie abu išlipo iš savo automobilių. Automobilio „BMW“ vairuotojas, buvęs vienas, pradėjo keikti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, reikšdamas jam priekaištus dėl vairavimo. Į minėto vairuotojo keiksmus jis atsakė keiksmažodžiais, taip jie bandė aiškintis situaciją. Tikrai niekas niekam jokių smūgių nesudavė. Su juo važiavo jo 12 metų vaikas, bet pastarasis nieko nematė ir net nesuprato, kas vyksta. Daugiau jokių pašalinių žmonių įvykio metu nebuvo. Jam susidarė įspūdis, kad automobilio „BMW“ vairuotojas norėjo jį pulti, elgėsi agresyviai, vis artėjo prie jo, fotografavo telefonu. Jis natūraliai sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tai, kad jis sudavė smūgį automobilio „BMW“ vairuotojui, yra melas- įvyko paprastas konfliktas. Jis nesitikėjo, kad žmogus, būdamas neteisus, gali rašyti pareiškimą (b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. papildomai parodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16 val. jis važiavo Laisvės prospektu Karoliniškių link. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklauso jo sutuoktinei I. K. (ankstesnė pavardė- V.). Į klausimą, kokiu tikslu jis važiavo į Loretos Asanavičiūtės gatvę prie pastato Nr. 13B, G. K. atsakė, kad jis važiavo į parduotuvę „Rimi“, tačiau į pastarąją jis neužėjo- jis neaiškins, kodėl neužėjo. Nuo pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 13B jis važiavo į sporto salę, esančią Verkių gatvėje. Prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 13B jis išlipo iš automobilio ir pašnekėjo su asmeniu, su kuriuo prieš tai kelyje įvyko konfliktas, t. y. šis asmuo kelis kartus jam kelyje sudarė avarinę situaciją. Tam asmeniui jis pasakė, kad šis nemoka vairuoti. Jie abu vartojo necenzūrinius žodžius. Jokio fizinio kontakto su minėtu asmeniu nebuvo. Kai minėtas asmuo išsitraukė telefoną ir pradėjo fotografuoti, jis atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Neilgai trukus po įvykio jam paskambino policijos pareigūnas. Tuo metu jis jau buvo sporto salėje. Koks buvo pokalbio turinys, jis neatsimena. Policijos pareigūnas kvietė jį atvažiuoti į įvykio vietą, tačiau buvo vakarinio piko metas ir jis pasakė negalintis greitai atvykti. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad yra parašytas pareiškimas. Į klausimą, ar telefonu policijos pareigūnas klausė jo, ar jis sudavė M. M., G. K. atsakė, jog jis neatsimena, bet net jei ir klausė, jis negalėjo pasakyti, jog sudavė, nes to nebuvo (b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apie 15.50 val. jam važiuojant automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laisvės prospektu Karoliniškių link ties stotele „Lazdynai“ ir įvažiavimu į Laisvės prospektą minėtoje stotelėje stovėjo troleibusas, o iš įvažiavimo į Laisvės prospektą judėjo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo automobilio vairuotojas nepraleido jo, važiuojančio Laisvės prospektu, todėl jis staigiai stabdė, spaudė garso signalą, norėdamas perspėti priekyje buvusio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją, kadangi pastarasis, įvažiuodamas į važiavimo juostą, kuria važiavo jis, nerodė perspėjamojo posūkio signalo, taip sukeldamas avarinę situaciją. Norėdamas išvengti eismo įvykio jis persirikiavo į kitą eismo juostą. Persirikiavus ir važiuojant leistinu greičiu, minėtas automobilis „Mercedes Benz“ liko už jo. Jis pastebėjo, kad minėtas automobilis visą laiką važiavo jam iš paskos, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio. Apie 16.00 val. jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Loretos Asanavičiūtės gatvėje greta pastato Nr. 13B, kurioje pastatė savo automobilį ir iš pastarojo išlipo. Išlipęs jis pamatė minėto automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją, kuris sėdėjo automobilyje atsidaręs priekinį keleivio pusės langą ir garsiai šaukdamas įžeidinėjo jį, sakė grasinančio pobūdžio žodžius, tokius kaip „įsiminiau tavo automobilio numerį“, „žinau, kur parkuoji automobilį“, „dalbajobas“, „urodas“. Po to minėtas vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link jo. Jis nenutuokė, kokiu tikslu minėtas vairuotojas eina jo link, iš pradžių jis nesitikėjo, kad minėtas vairuotojas gali imtis kokių nors aktyvių veiksmų. Eidamas jo link automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas kažką sakė, tačiau ką tiksliai, jis negirdėjo. Suvokęs, kad minėtas vairuotojas nusiteikęs agresyviai ir gali imtis kokių nors veiksmų, jis pradėjo trauktis atbulas, o minėtas vairuotojas staiga vieną kartą trenkė jam dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, t. y. į kairės pusės apatinį žandikaulį (skruostą), tokiu būdu sukeldamas jam didelį fizinį skausmą. Po smūgio jis susilenkė, bet nenugriuvo. Iš pradžių jis nesuvokė, kas įvyko ir kodėl minėtas vairuotojas jam trenkė. Po smūgio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas greitu žingsniu nuėjo link savo automobilio ir į pastarąjį atsisėdęs išvažiavo. Jis dar spėjo nufotografuoti minėto automobilio valstybinius numerius. Iškart po to jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Įvykio vietoje kitų žmonių, galėjusių matyti įvykį, jis nepastebėjo. Dėl sužalojimų į medikus jis nesikreipė, nes didelių sužalojimų jis nepatyrė (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. papildomai parodė, kad į įvykio vietą- automobilių stovėjimo aikštelę greta pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 13B, Vilniuje, jis atvyko ketindamas aplankyti savo seserį, gyvenančią minėtame name. Į šią aikštelę jis atvažiavo pirmas, pravažiavo pro šlagbaumą. G. K. pro šlagbaumą nevažiavo, pastatė savo automobilį šalia gatvės. Išlipęs iš savo automobilio jis iš automobilio salono bei bagažinės ėmė daiktus. Tuo metu G. K., iš pradžių atsidaręs automobilio langą, o vėliau- išlipęs iš automobilio ir eidamas link jo keikė jį necenzūriniais žodžiais ir priėjęs iškart smogė jam į veidą. G. K. kumščiu smogė jam vieną kartą į dešinį skruostą. Dėl šio veiksmo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tą vakarą ant skruosto matėsi paraudimas, iš vidinės pusės buvo prakirsta burnos gleivinė. Kraujosruvos iš išorinės pusės nebuvo (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefonu 2017 m. gruodžio 29 d. iškart po įvykio padarytą jam smogusio asmens vairuoto automobilio fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas automobilis, kurio valstybinio numerio ženklas- (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16.15 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 13B, automobilio vairuotojas trenkė pranešėjui į veidą. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjas M. M. paaiškino, kad kelyje įvyko konfliktas su automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoju, kuris įžeidinėjo pranešėją, trenkė pastarajam į veidą ir pasišalino. Per duomenų bazę pagal M. M. padiktuotus valstybinius numerius buvo nustatyta minėto automobilio savininkė, su kuria susisiekus ji paaiškino, kad minėtą automobilį vairavo G. K.. Parodžius G. K. nuotrauką M. M. pasakė, kad būtent šis vairuotojas trenkė jam į veidą. Jam telefonu paskambinus G. K. pastarasis paaiškino, kad buvo konfliktas, klausė jo, kaip jis, policijos pareigūnas, pasielgtų tokioje situacijoje, ir neneigė sudavęs M. M.. Jis prašė G. K., kad šis atvažiuotų į įvykio vietą, tačiau G. K. nurodė turintis reikalų ir dabar negalintis atvykti. M. M. veido srityje- žande matėsi paraudimas (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. papildomai parodė, kad paraudimas ant M. M. veido matėsi akivaizdžiai, kadangi vieta, kurioje jis bendravo su M. M., buvo apšviesta. Kraujosruvos ant M. M. veido nebuvo. Paskambinęs G. K. jis prisistatė ir paprašė G. K., kad šis papasakotų apie įvykį. G. K. telefonu patvirtino, kad tarp jo ir M. M. kelyje važiuojant automobiliais įvyko konfliktas. Jis G. K. uždavė klausimą, ar šis sudavė M. M.. Pažodžiui G. K. pasakytos frazės jis neatsimena, tačiau G. K. patvirtino smūgio faktą, pasakė kažką panašaus į „nesusilaikiau“, „sudaviau“. Kalbėdamas su G. K. jis nebuvo įjungęs telefono garsiakalbio funkcijos, todėl kartu su juo buvusi patrulė E. J. jo ir G. K. pokalbio turinio negirdėjo (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2017 m. gruodžio 29 d. 16.03 val. gautas pranešimas. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad pranešėjas, vardu Mark, prašo atsiųsti policijos pareigūnus prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 13B, Vilniuje, nurodo, kad prieš minutę žmogus jam trenkė į veidą be jokios priežasties ir pasišalino automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į Laisvės prospektą prekybos centro „Mada“ link. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad G. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- M. M., V. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat garso įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. K. 2017 m. gruodžio 29 d. apie 16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Loretos Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, greta pastato Nr. 13B, dėl tarp jo ir M. M. įvykusios konfliktinės situacijos vairuojant transporto priemones vieną kartą ranka sudavė M. M. į veido sritį, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

G. K. sudavė smūgį M. M., tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, taigi G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl G. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir tai, kad G. K. yra neteistas, dirbantis, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. K. skyrus švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. K. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant G. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti darbą.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo turi būti atsižvelgta į jų galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

Teismas pažymi, kad G. K. veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš kitą žmogų, taigi teismas įsitikinęs, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymas galėtų taisomai veikti G. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 10 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 376,60 eurų dydžio (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojęs MGL dydis- 37,66 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant G. K. šią įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Procesinės prievartos priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

VI. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu (b. l. 40) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant G. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti darbą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę- 10 MGL, t. y. 376,60 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti G. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.