- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- AS-438-321-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- B.Z., D.G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B.Z. ir D.G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B.Z. ir D.G. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nustatytos buto rinkos vertės panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos B.Z. ir D.G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo 2007 m. gegužės 21 d.atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vidutinės rinkos vertės 62 200 litų sumai nustatymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti šio turto vertinimą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti B.Z., D.G. skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nustatytos buto rinkos vertės panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundžia atsakovo aktą, priimtą 2007 m. gegužės 21 d. Teismas nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismo nuomone, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, skundžiamą aktą pareiškėjos gavo ir jį pateikė notarų biurui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui išduoti 2007 m. birželio 21 d. Tuo tarpu skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjos pateikė tik 2009 m. balandžio 8 d. Todėl laikytina, kad pareiškėjos skundą teismui pateikė, praleidusios įstatymo nustatytą terminą, termino skundui paduoti atnaujinti neprašo, o jų skundas atsisakytinas priimti.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d.nutartį ir perduoti jų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo bei spręsti klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Anot pareiškėjų, atsakovo klaidą nustatant rinkos vertes jos pastebėjo tik pastaruoju metu, kuomet buvo pradėta rengti deklaracija dėl privalomo mokesčio sumokėjimo. Ir būtent dėl tos priežasties kreiptasi į atsakovą VĮ „Registrų centrą“ (atsakymas paštu gautas 2009 m. kovo 27 d.), tretįjį suinteresuotą asmenį - Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (atsakymas paštu gautas 2009 m. kovo 10 d.), dėl nustatytos rinkos vertės klausimo išsprendimo (atsakymai pridėti prie administracinės bylos medžiagos). Minėtų institucijų atsakymai buvo pridėti prie skundo pirmosios instancijos teismui, o skundas paduotas per mėnesį nuo šių institucijų atsakymų gavimo. Todėl nebuvo jokio pagrindo formaliai prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Tačiau, kaip teigia pareiškėjos, esant abejonei dėl galimai praleisto skundo padavimo termino, teismo prašytina šį terminą atnaujinti, kadangi pareiškėjoms nebuvo žinomos aplinkybės apie atsakovo rinkos verčių nustatymo reikšmingumą, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, buvo kreiptasi į atsakovą bei tretįjį suinteresuotą asmenį, tačiau nekilnojamojo turto rinkos vertės nebuvo keičiamos.
2. Pasak pareiškėjų, sprendžiant klausimą dėl skundo teismui padavimo atnaujinimo, atkreiptinas dėmesys į jų pensinį amžių ir patirties, susijusios su nekilnojamojo turto paveldėjimu, to turto realizavimu bei deklaracijų teikimu, neturėjimą. Tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir, nustačius termino skundo padavimui praleidimo faktą, laikytinos pagrindu jį atnaujinti, o šis klausimas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos kelia ginčą dėl VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo sprendimų ir veiksmų (ginčija 2007 m. gegužės 21 d.atlikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vidutinės rinkos vertės nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą). Bylos medžiaga patvirtina, jog VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vidutinė rinkos vertė buvo užfiksuota šios institucijos 2007 m. birželio 12 d. pažymoje Nr. 44-1652017 (b.l. 14) bei 2007 m. liepos 3 d. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimą Nekilnojamojo turto registre.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registrą tvarko, nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja teritoriniai registratoriai. Vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teritorinis registratorius yra Centrinio registratoriaus įsteigtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo padalinys, veikiantis Centrinio registratoriaus nustatytoje teritorijoje. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjų skundžiamą sprendimą, susijusį su Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymu (atitinkamų duomenų įrašymu į registrą), priėmė teritorinis registratorius - VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką apibrėžia ne tik bendrosios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir specialus įstatymas, t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris nustato privalomą ikiteisminį šios kategorijos ginčų nagrinėjimą.
Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį į administracinį teismą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo privaloma kreiptis per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tais atvejais, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Atsižvelgiant į šias ABTĮ nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą teisinį pareiškėjų keliamo ginčo nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ar pareiškėjos tinkamai realizuoja savo teisę į teisminę gynybą bei nėra praleidusios skundo teismui padavimo termino, privalėjo išsiaiškinti ar pareiškėjos naudojosi privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka prieš teismui skųsdamos VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vidutinės rinkos vertės 62 200 litų sumai nustatymo. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas skundo priėmimo klausimą nepagrįstai vadovavosi vien tik ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, o nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino (b.l. 49).
Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų B.Z. ir B.G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų B.Z. ir B.G. skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.