Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-19 nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. N. dviračių vagystės) 9 mėnesių laisvės atėmimu; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. dviračių vagystės) 6 mėnesių laisvės atėmimu; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. Z. dviračio vagystės) 9 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. P. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

J. P. šiuo nuosprendžiui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (duomenys neskelbtini), Vilniuje), išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai visiškai patenkinti ir iš J. P. civiliniams ieškovams priteista: J. N. 1 500 Eur, A. Š. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsJ. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent jis, 2017-09-23, apie 02.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai patekęs į aptvertą ir saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie dviračių saugyklos bei stipriai pastūmęs ir tokiu būdu atidaręs minėtos saugyklos duris, priėjęs prie dviejų J. N. priklausančių dviračių „Meridat3“, kurių vieno vertė 750 Eur ir kurie buvo surakinti specialia spyna, replėmis nuplėšęs minėtą spyną, išsivarė minėtus dviračius iš saugyklos ir pasišalino bei tokiu būdu pagrobė J. N. priklausantį 1 500 Eur vertės turtą.Taip pat J. P. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2017-09-27, apie 19 val., iki 2017-09-30, 15.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patekęs į namo požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie automobilio stovėjimo vietos Nr. 69, ant kurios sienos buvo sumontuotas dviračių laikiklis, su ten buvusiais dviračiais, nukirpęs dviračių trosines spynas, pagrobė du dviračius „Panther Fllash –S“, kurių vieno vertė 150 Eur, viso už 300 Eur. Tokiu būdu pagrobė A. Š. priklausantį 300 Eur vertės svetimą turtą.Taip pat J. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent jis, 2017-10-30, apie 2.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai patekęs į aptvertą ir saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie dviračių saugyklos bei koja išspyręs ir tokiu būdu atidaręs minėtos saugyklos duris, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sugadinęs spyną, iš minėtos saugyklos išsivežė M. Z. priklausantį, 273 Eur vertės dviratį „Mongoose“ bei bandė juo išvažiuoti iš saugomos teritorijos, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu ir jo 2018-03-28 papildymu nuteistasis J. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis visiškai prisipažino dėl vagysčių ir nuoširdžiai gailisi dėl jų. Prašo taikyti jam BK 76 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dokumentus galimai pateiks posėdžio metu. Nurodo, kad jis ŽIV infekuotas, jo sveikatos būklė yra labai prasta, jam nekreša kraujas (Trombocitopenija). Mano, kad jis deramos sveikatos priežiūros pataisos namuose negaus, nes ten nėra kvalifikuotų infektologų specialistų.Taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis laisvėje savo noru kreipėsi į Vilniaus ligų priklausomybės centrą dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, registravosi darbo biržoje, t. y. bandė socializuotis. Sutiktų su visais teismo skirtais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Prašo teismo apsiriboti jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, arba paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, arba 90 parų areštą. Atsiliepimai į skundą nepateikti.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas skundą prašė tenkinti. J. P. prašė pakeisti nuosprendį ir skirti jam priverstinį gydymą reabilitacijos centre. Taip pat prašė pratęsti žalos atlyginimo terminus. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat nėra pagrindo nustatyti ilgesnį turtinės žalos atlyginimo terminą, ar išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos neginčija, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba apsiriboti jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, arba paskirti jam areštą, arba bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnį, arba taikyti priverčiamąjį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, arba atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76 straipsnį. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).J. P. nuteistas už du baigtus kvalifikuotos sudėties nusikaltimus, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį bei pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Asmuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; 178 straipsnio 2 dalyje - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. J. P. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą) paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (vidurkis – 3 metai 1,5 mėnesio); už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1dalyje (dviračių vagystė) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (vidurkis 1 metai 7,5 mėnesio); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įsibrovus į saugyklą pagrobti dviratį) – 9 mėnesių laisvės atėmimas. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių laisvės atėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-01 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir ją nustatant atlikti pataisos namuose.Priimdamas sprendimą skirti sankcijose rūšimi griežčiausias bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, padarytą žalą, J. P. asmenybę. J. P. padarė tris tyčinius nusikaltimus nuosavybei, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vienas nesunkus, o du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, žala neatlyginta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Pastebėtina, kad nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas vertindamas J. P. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina. J. P. veikos padarymo metu buvo teistas dvylika kartų, nuosprendžio priėmimo metu teistas trylika kartų, t. y, yra recidyvistas (t. 2 b. l. 71-81). Daugiausia teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą. 2015-06-03 nuosprendžiu jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliko 2016-05-24. Kaip matyti iš 2017-12-01 nuosprendžio, naujas nusikalstamas veikas išėjęs į laisvę pradėjo daryti jau po kelių mėnesių. J. P. nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių nuobaudų nevykdo. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Šiuo atveju švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės yra nepakankamos įtakoti nuteistojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors nuteistasis prašo įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenumato, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo arba kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai J. P. bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo norą gydytis nuo priklausomybės, tačiau byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Bausmes su pirmesniu nuosprendžiu bendrino nuteistajam palankesniu, dalinio sudėjimo būdu. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Apeliantas prašo taikyti jam BK 76 straipsnį ir atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, nurodo, kad yra ŽIV infekuotas, mano, kad jam pataisos namuose nebus suteiktas reikiamas gydymas. BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas, be kita ko, turi įvertint nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui. Šiuo metu, ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga dėl kurios jam gali būti taikomos 76 straipsnio nuostatos, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (2016-06-06 įsakymo redakcija įsigaliojusi nuo 2016-06-07). Šiame apraše sunkia nepagydoma liga laikoma žmogaus imunodeficito viruso liga, AIDS, esant sunkių negydytinų komplikacijų stadijai (1 punktas). Duomenų, kad J. P. yra nustatytos sunkios negydytinos komplikacijų stadijos, byloje nėra. 2018-04-04 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pažymoje „Dėl sveikatos“ nurodyta, kad J. P. nuo 2010 yra ŽIV infekuotas. 2018-01-09 jis Laivės atėmimo vietų ligoninėje konsultuotas gydytojo infektologo, jam skirtas priešvirusinis gydymas, kurį gauna pastoviai. 2018-02-06 atlikti bendras ir biocheminis kraujo tyrimai, nustatytas žymus trombocitų kiekio sumažėjimas, todėl užsakyta planinė gydytojo hematologo konsultacija. 2018-03-06 gautas pranešimas, kad 2018-04-17 planine tvarka numatyta hematologo konsultacija Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Centrinėje poliklinikoje. 2018-03-26 gautas apelianto prašymas Nr. 281, kuriame J. P. atsisakė planinės konsultacijos. Šiuo metu J. P. sveikatos būklė stabili. Taigi, nors J. P. nustatyta liga yra sunki, gali progresuoti, tačiau nėra duomenų, kad šiuo metu J. P. liga įeina į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio arešto ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad J. P. serga imunodeficito viruso liga, AIDS jau nuo 2010 metų ir ji netrukdo jam sistemingai toliau daryti nusikalstamas veikas. Apelianto argumentas, kad jam pataisos namuose nebus suteiktas tinkamas gydymas, deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės pažymos matyti, kad gydymas J. P. yra teikiamas. Apygardos teisme, posėdžio metu J. P. prašė pratęsti žalos atlyginimo terminus. Nuosprendžiu iš J. P. yra nukentėjusiesiems priteista turtinei žalai atlyginti: A. Š. 200 Eur, J. N. 1 500 Eur. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų, kad nuteistojo finansinė padėtis ateityje pagerės nėra, todėl nėra pagrindo ir atidėti turtinės žalos išieškojimą. Nuteistajam išaiškinama, kad jis gali kreiptis į išieškotojus, siekdamas sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarimas gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.