Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-08-23 · Byla Nr. e2KT-71-777/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-23
Bylos Nr.
e2KT-71-777/2016
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00654-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. N.
Kategorijos
Bylos Nr. e2KT-71-777/2016
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00654-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.4.; 3.1.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2YT-860-474/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-17 nutartimi Klaipėdos apygardos teismui perduota Kretingos rajono apylinkės teismo civilinė bylą Nr. e2YT-860-474/2016 spręsti Kretingos rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo klausimą. 2016-08-19 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo A. N. nušalinimo pareiškimas Kretingos rajono apylinkės teismui.

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-860-474/2016 dalyvaujančio suinteresuoto asmens M. Š. sutuoktinė V. Š. dirbo Kretingos rajono apylinkės teismo posėdžių sekretore. Taip pat nušalinimo pareiškime nurodyta ir tai, jog Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. e2YT-860-474/2016, 2013-10-07 buvo priėmęs M. Š. palankų procesinį sprendimą kitoje byloje. Pareiškėjo nuomone, pastarosios aplinkybės kelia abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu ir sudaro pagrindą nušalinti Kretingos rajono apylinkės teismą nuo bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Išanalizavus nušalinimo pareiškimą pažymėtina, jog pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti. Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-17 nutarties nustatyta, kad byloje Nr. e2YT-860-474/2016 dalyvaujančio suinteresuoto asmens M. Š. sutuoktinė V. Š. Kretingos rajono apylinkės teisme nuo 2016-03-17 nebedirba. Pareiškėjo A. N. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo Kretingos rajono apylinkės teisme gautas 2016-05-16, t. y. suinteresuoto asmens sutuoktinės V. Š. darbiniams santykiams Kretingos rajono apylinkės teisme pasibaigus, todėl taikyti minėtą CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą pagrindo nėra.

Pareiškėjas teigia, jog nors V. Š. darbo santykiai Kretingos rajono apylinkės teisme ir yra pasibaigę, tačiau teisme ji dirbo ilgą laiką, jos ryšiai su Kretingos rajono apylinkės teismo darbuotojais nėra nutrūkę ir šiuo metu, todėl pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Vertinant nušalinimo pareiškimą pastaruoju aspektu, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors, kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad suinteresuoto asmens sutuoktinei ir nebedirbant Kretingos rajono apylinkės teisme ryšiai su šio teismo darbuotojais yra palaikomi, tačiau pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Duomenų apie V. Š. darbo trukmę, kurią pareiškėjas teigia buvus ilgalaike, byloje taip pat nėra. Kita vertus, teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Kaip minėta, nei pareiškėjas, nei Kretingos rajono apylinkės teismas nepateikė duomenų apie buvusios teismo posėdžių sekretorės V. Š. darbo santykių trukmę Kretingos rajono apylinkės teisme, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymą, tačiau įvertinus, jog nuo V. Š. darbo santykių Kretingos rajono apylinkės teisme pabaigos nėra praėję nei vieneri metai (posėdžių sekretorės pareigose dirbo iki 2016-03-07), siekiant užtikrinti skaidresnį procesą bei pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias kelti abejonių objektyviam stebėtojui dėl teismo šališkumo, yra pagrindas nušalinti Kretingos rajono apylinkės teismą nuo pareiškėjo A. N. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimo (CPK 66 str.).

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir bylą paskirto nagrinėti teisėjo Valdo Alškos kitoje byloje priimtu palankiu procesiniu sprendimu suinteresuoto asmens M. Š. atžvilgiu. Pastarasis Kretingos rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo pagrindas yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl teisėjo priimto procesinio sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik pareiškėjo įsitikinimas, jog teisėjai priima priešingai šaliai palankius sprendimus, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį, byloje dalyvaujančių asmenų susisiekimą, civilinė byla perduotina nagrinėti kitam Klaipėdos apygardos veiklos teritorijoje esančiam teismui – Plungės rajono apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

nušalinti Kretingos rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. e2YT-860-474/2016 pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Perduoti civilinę bylą Nr. e2YT-860-474/2016 nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė