Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-600-351/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-600-351/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11465-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
V. A.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-600-351/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11465-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui,kaltinamajam V. A.,kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. A. 2018 m. kovo 10 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie S. V. namo laukujų durų, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. V. metu, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą V. V. į veidą, nuo ko V. V. nugriuvo ant betoninės dangos ir kritimo metu susižalojo dešinę koją, taip V. V. padarė dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžimą su dislokacija, kas nukentėjusiajam V. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo 10 d., vakare, valandų nepamena su D. B. nuėjo pas S. V. į namus, nes norėjo dar išgerti. Su V. V. susistumdė, nes šis norėjo juos išvaryti lauk. Prie durų jis supykęs sudavė V. V. dėl ko šis pargriuvo ant pamato ir ėmė šaukti, kad jam skauda koją. Dėl to, kad sužalojo V. V. labai gailisi

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 10 d., namuose (duomenys neskelbtini), šventė draugės K. Š. gimtadienį. Apie 20.30 val., išgirdo namo pirmame aukšte triukšmą. Nulipęs žemyn, virtuvėje pamatė atėjusius visiškai girtus V. A. ir D. B.. Virtuvėje buvęs jo tėvas varė juos lauk, bet šie atsisakė išeiti, prašė degtinės. Tada juos ėmė stumti lauk jėga, kad išeitų, o šie įsirėmė į durų staktą ir nenorėjo išeiti. Taip jie susistumdė. Abu su tėvu stengėsi juos išstumti lauk. Jau išstūmus juos į lauką, prie pat laukinių durų V. A. trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, pataikė į kairę akį. Nuo smūgio jis pargriuvo ant pilvo. Tik pargriuvęs pajuto didžiulį skausmą dešinėje kojoje ir nebegalėjo atsikelti (b. l. 2, 30-33).

Iš 2018-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 515/2018(30) nustatyta, kad V. V. padarytas dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžimas su dislokacija. Šeivikaulio lūžimas susidarė netiesioginės traumos pasekoje, nikstelint netaisyklingai pastačius koją. Dešinio šeivikaulio lūžimas susidarė ne mažiau vieno poveikio pasekoje. Šeivikaulio lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 60-61).

Iš 2018-05-04 susitarimo dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad V. A. įsipareigoja nukentėjusiajam V. V. atlyginti padarytą žalą iki 2019-04-26 (b. l. 150).

2019-08-27 nukentėjusysis V. V. pateikė prašymą (reg. Nr. AP-22996) atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11465-18, nes V. A. neatlygino žalos iki susitarime datos (b. l. 151).

Liudytoja K. Š., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji gyvena kartu su V. V., jo tėvų namo antrame aukšte (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 10 d., ji šventė savo gimtadienį. Apie 19.00 val. nuėjo miegoti, o vėliau pabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš pirmo aukšto. Atsikėlusi ėjo link laiptų, kur pamatė sėdintį V. V., kuris dejavo, kad jam labai skauda koją, negalėjo paeiti. Virtuvėje matė du nepažįstamus vyrus, jų vardų ir pavardžių nežino, jie buvo akivaizdžiai girti, nerišliai kalbėjo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Vyrai reikalavo maisto, alkoholio. To prašė S. V., kuris tuo metu taip pat buvo virtuvėje. Ji iškvietė greitąją ir policiją (b. l. 71-73).

Liudytojas S. V., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2018 m. kovo 10 d., namuose šventė sūnaus sugyventinės K. Š. gimtadienį. Po šventimo jis į tvartą, o grįžęs į namų virtuvę išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Į virtuvę įėjo girti V. A. ir B., kurie pradėjo prašyti alkoholio. Jis pasakė, kad neturi, bet šie nenorėjo išeiti ir toliau reikalavo alkoholio. Vėliau į virtuvę atėjo jo sūnus ir jie abu vyrų prašė išeiti, bet jie neklausė. Tada ėmė juos stumti link išėjimo. Vyrai kibosi į staktą, į dujinę, nesidavė išstumiami, bet paskui šiaip ne taip juos išstūmė į lauką ir jis, S. V., sugrįžo apsiauti batų, nes buvo basas. Besiaunant batus, koridoriuje prie durų, išgirdo kažkokį duslų garsą. Išėjęs į lauką pamatė ant cemento gulintį savo sūnų, o A. A. ir B. stovėjo šalia. Paklausus sūnaus ko nesikelia, šis atsakė, kad nebegali, nes skauda koją (b. l. 76-79).

Liudytojas D. B., kurio parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad V. A. pažįsta, jie yra kaimynai. 2018 m. kovo 10 d. kartu su V. A. važiavo į žvejybą, o apie 19.00 val. važiavo namo. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini)., užsuko pas V. A. tetą. Ten jau atvažiavo neblaivūs, nes per žvejybą vartojo alkoholį. Pabuvus kiek pas V. A. tetą, V. A. pasiūlė eiti pas šalimais gyvenančių V., paprašyti, kad juos parvežtų namo į G.. Tada jie abu nuėjo pas V., kur rado S. V.. Jo V. A. paklausė ar galės parvežti ir gal turi alkoholio. S. V. atnešė į virtuvę degtinės butelį ir jie kartu sėdo gerti tos degtinės, išgėrus apie pusę butelio atėjo ir V. V.. Tada jau visi kartu pabaigė gerti degtinę. Paskui jie pakilo išeiti, jis pirmas išėjo lauk, nuėjo už tvoros atlikti gamtinių reikalų, o kai grįžo prie namo, pamatė lauke netoli durų ant cemento gulintį V. V. (b. l. 87-90).

Motyvuojamoji dalis

Surinktais ir aptartais įrodymais V. A. kaltė yra pilnai įrodyta ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 44-45). Ikiteisminio tyrimo metu savo ieškinį tikslino, prašė priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 46). Savo reikalavimą nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus. Mėnesį laiko vaikščiojo tik ramentų pagalba, buvo nedarbingas, kas atsiliepė jo gyvenimo kokybei. Jam buvo padaryta didelė moralinė žala.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nurodo, kad 200 Eur yra sumokėjęs nukentėjusiajam, prašo civilinį ieškinį mažinti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 3475 Eur.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad dalį žalos kaltinamasis yra atlyginęs (b.l.153) taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, jog nukentėjusiajam turėtų būti priteista 1500 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skiriant bausmę teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant, kad į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatos ir paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Tenkinti nukentėjusiojo V. V. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir iš Vytauto A. V. V. naudai priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė