Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-51329-19, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsiskyręs, teistas: 1) 2017-02-23 Kelmės r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 8 mėnesiams; 2) 2019-02-27 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, 64-1 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

- kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. apie 13 val. 15 min., būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilių girtumas), neteisėtai, atvirai, be leidimo, grasindamas papjauti nukentėjusiąją R. V., prieš nukentėjusiosios valią, reikalaudamas įleisti jį į vidų, kastuvu mėgino atplėšti lauko duris, to nepavykus padaryti, rankomis išplėšė lauko durų staktą su užkabinta velke ir taip įsibrovė į R. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangį. Po ko, R. V. užrakino vidines namo duris, pro kurias A. V. įsibrauti nepavyko.

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 67-68), kad, kitame namo gale, kuriame yra skirtingi įėjimai, jis gyvena atskirai, gyvena vienas. 2019 m. gruodžio 13 d. apie 10 val. 30 min. 30 min. jis vartojo alkoholį prie parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini). Užlindęs už parduotuvės jis išgėrė 3 vieno litro talpos 7,5 procentų stiprumo „ bambalius“ alaus. Po to norėjo nusipirkti daugiau alaus, bet neturėjo pinigų, todėl nutarė eiti namo ir paprašyti mamos pinigų. Apie 13.00 val. grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), prie tvarto, paprašė mamos, kad ši paskolintų 20 Eur, bet mama atsisakė duoti pinigų ir nuėjo į namus. Tada jis, pasiėmęs kastuvą iš tvarto, priėjo prie mamos namo durų ir pradėjo belstis, norėjo įeiti į vidų ir prašyti pinigų, bet durys buvo užkabintos iš vidaus esančia velke. Jis beldė į duris ir pakeltu balsu prašė pinigų, grasino padegsiantis namus ir tvartą. Ketinimų padegti neturėjo, taip sakė tik dėl to, kad mama duotų jam pinigų, už kuriuos būtų pirkęs alkoholio ir toliau girtavęs. Jis išvadino mamą visokiais necenzūriniais žodžiais ir kastuvu bandė atplėšti namų duris, po to, mėgino atidaryti plėšdamas rankomis, ko pasėkoje išlaužė lauko durų staktą su užkabinta velke. Kadangi durys buvo senos ir supuvusios, daug pastangų nereikėjo įdėti, patempė ir stakta išlūžo. Atidaręs duris, į vidų nėjo, o liko stovėti prieangyje ant laiptų, o mama nuėjo į namo vidų ir užsirakino vidines duris. Mamos nemušė ir niekada nėra prieš ją smurtavęs, jai negrasino, taip elgėsi dėl to, kad buvo neblaivus ir dar norėjo išgerti bei rūkyti.. Girtauja dažnai ir dėl to dažnai prašinėja pinigų, todėl mama ant jo pyksta, gal dėl to jai pasirodė, kad jis grasina. Dėl to ką padarė labai gailisi bei mamos atsiprašė.

Papildomai A. V. parodė (b.l. 74-75), kad pro vidines duris jis neketino patekti į namo vidų. Nei į namą, nei į prieangį jis nebuvo įėjęs, o išlaužęs duris, stovėjo ant laiptų prie lauko durų. Po to nuėjo į savo gyvenamą patalpą. Nei mamai, nei jos turtui nieko blogo nepadarė, duris, kurias išlaužė, vėliau sutaisė, mamos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Dėl to, kad be mamos leidimo įsibrovė į namų prieangį, labai gailisi, tačiau toliau į jos gyvenamąją patalpą nėjo, o norėjo tik atkreipti į save dėmesį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltė, be jo pačio prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusioji R. V. nurodė (b.l. 12-14), kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tačiau kitame namo gale, gyvena jos sūnus A. V., Sūnus gyvena vienas ir nuolatos vartoja alkoholį. 2019 m. gruodžio 3d., 13.15 val., sūnus atėjo prie jos namo durų ir pradėjo belstis į duris. Ji tuo metu duris buvo užsikabinusi iš vidaus esančiu skląsčiu. Sūnus pradėjo belsti į duris ir šaukti: „duok dvidešimt eurų ir cigarečių“, o ji sūnui atsakė neturinti ir liepė pasitraukti nuo durų. Sūnus toliau šaukė ir grasino, kad padegs, ką jis turėjo galvoje, ji nežino, mano, kad jis žadėjo padegti tvartą arba namus. Sūnus būdamas lauke išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais bei sakė, kad pasipjaus. Paskui sūnus nuėjo prie tvarto ir iš ten pasiėmė kastuvą ir su juo mėgino atplėšti namų duris. Jam nepavykus išplėšti durų pradėjo plėšti duris rankomis ir išlaužė durų staktą su velke. Durų stakta išlūžo su medinėmis lentelėmis nuo apačios, kadangi ta vieta yra sutrešusi. Kuomet A. V. išplėšė duris, ji labai išsigando ir išsikvietė policijos pagalbą. Tuomet ji užsirakino vidines namų duris ir sūnus pro jas į namų vidų nepateko. Kuomet išplėšė lauko duris, sūnus į namų vidų nėjo. Sūnus ją nuolatos terorizuoja, reikalauja pinigų, cigarečių, sako, jog atėjęs ką nors pavogs ir išneš. Atėjęs pas ją, jis išbūna po 3-4 valandas ir neduoda ramybės. Sūnus nuolat girtauja, todėl būna neadekvatus ir nežino ką daro, todėl ji mano, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šio įvykio metu ji fizinio smurto nepatyrė, kadangi sūnus į namų vidų nepateko. Anksčiau sūnus fiziškai nėra smurtavęs, o tik psichologiškai. Dėl išlaužtų durų jai žala nepadaryta. Visą šį įvykį girdėjo jos mama G. J., kuri gyvena kartu su ja.

Papildomai nukentėjusioji R. V. nurodė (b. l. 31-32, 35-36), kad jos sūnus A. V. neturėjo realių ketinimų įvykdyti savo grasinimus, padegti namus ir tvartą, bet į juos nereaguoti ji negalėjo, nes tuo metu išsigando. Ji mananti, kad pastarasis taip pasakė norėdamas ją pagąsdinti, nes norėjo gauti pinigų alkoholiui ir cigaretėms. Prieš kelis mėnesius sūnus yra jai pasakęs, kad padegs, tik neįvardijo ką, tai pasakė būdamas neblaivus ir negavęs pinigų. Tuo metu ji niekam apie tai nepranešė. Šių metų pradžioje jis buvo įsibrovęs į jai priklausančias patalpas ir tuomet pavogė maisto produktų, dėl ko buvo nubaustas. Būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio, sūnus niekada negrasina yra paslaugus ir jie gerai sutaria. Prieš ją nesmurtauja, ji grėsmės nejaučia. Jos sūnus A. V. atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti, mažiau vartoti alkoholio. Ji jam atleido, pretenzijų neturi, Civilinio ieškinio nereikš nei turtinei, nei neturtinei žalai, nes žala jai nepadaryta. Dėl sugadintų durų pareiškimo nerašys, sūnus A. V. jas sutaisė.

Liudytoja G. J. nurodė (b.l. 40-41), kad gyvena pas savo dukrą R. V., (duomenys neskelbtini).Tikslios datos neprisimena, buvo antradienis, apie pietus, į kambarį grįžo jos dukra R. V. ir pasakė, kad neblaivus A. V. vaikšto po kiemą ir prašo pinigų, kad norėjo įeiti į trobą ir išplėšė lauko duris, dukra pasakė, kad labai išsigando ir iškvietė policiją, nes A. V. sakė, kad padegs tvartą ir namus. Po to, atvykusi policija A. V. išsivežė. Jokio smurto nei ji, nei dukra nepatyrė, A. V. prieš jas nesmurtauja, joms jokia žala nepadaryta.

Kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

-2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios R. V. pareiškimas apie tai, kad jos sūnus A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. atėjęs į jos namus grasino ją papjauti, padegti, su kastuvu bandė atplėšti namo duris, rankomis išplėšė durų staktą ( b.l.13-14);

- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota apgadintų lauko durų vaizdas, matomos medienos atplaišos( b.l.15).

-iš bendrojo pagalbos centro informacijos matosi, kad apie A. V. brovimąsi į R. V. namus pranešė pati R. V., kuri nurodė, kad jos sūnus išlaužė namo duris, reikalauja pinigų.( b.l.8);

Nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismų praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai, kuomet į būstą įsibraunama kitam asmeniui fiziškai, tai yra asmeniui patenkant į patį būstą, jo teritoriją ar priklausinius. Tačiau teismas sutinka, kad būsto neliečiamumas pagal jo tikslą yra skirtas apsaugoti asmens privačiam gyvenimui, todėl ir neteisėta būsto apžiūra, tiesiogiai nepatenkant į patalpą, gali būti pripažinta būsto neliečiamumo pažeidimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. V., tyčia, neteisėtai įsibrovė į svetimą būstą, tai yra be būsto savininko R. V. leidimo ir prieš jos valią, reikalaudamas įleisti jį į vidų, kastuvu bandė atplėšti lauko duris, to nepavykus padaryti, rankomis išplėšė lauko durų staktą su užkabinta velke, ir taip įsibrovė į R. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangį. Po ko, R. V. užrakino vidines namo duris, pro kurias A. V. įsibrauti nepavyko. Šiuos savo veiksmus kaltinamais padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamsis A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamasis A. V. teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 108), nedirba, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, (b.l. 124). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Kadangi A. V. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64-1 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 88-90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. V. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.