- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- I-4638-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05314-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjaIna Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –LAVL ar Ligoninė), po 50 eurų neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną nežmoniškomis, žalingomis sveikatai, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis LAVL praleistą parą.Skunde nurodė, kadLAVL jis buvo gydomas nuo 2014-11-03 apie tris savaites. Šiuo laikotarpiu buvo laikomaskamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo žymiai mažesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011-05-11 įsakyme Nr. V-124. Be to, pareiškėjo teigimu, kamerų būklė buvo kritinė: sienos apaugusios grybeliu, buvo tarakonų, kurie lindo į patalynę, maistą. Kameroje esantis stalas buvo pritaikytas naudotis tik trims asmenims, dėl to dažnai kildavo nesutarimų. Dėl kameros prasto apšvietimo nusilpo regėjimas. Nuo tualeto nuolat sklisdavo nemalonus kvapas, ko pasekoje pykino. Tualetas nebuvo pritaikytas. Juo galėjo naudotis tik kitų asmenų pagalba, kadangi dėl kojos traumos negalėjo lankstyti kojos. Kamerose nebuvo gryno oro, o į lauką pasivaikščioti dėl kojos traumos negalėjo išeiti.
Pareiškėjo teigimu, dėl aukščiau nurodytų laikymo LAVL sąlygų patyrė daug skaudžių išgyvenimų, sumažėjo savivertės jausmas, pablogėjo psichologinė būklė(b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantiLaisvės atėmimo vietų ligoninėsu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kadpareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19 Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje.Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninės administracija neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju jo gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.
Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 .,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹ punkte nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalusgyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, o šio punkto 11¹.4 p. „5.1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose“.Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Taip pat Ligoninėprivalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.
Informavo, kad LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V - 82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Teigia, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Nurodė, kad vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5. punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovo teigimu, Ligoninėspatalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį.Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose.
Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės šviesos išjungimo ir/ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. Natūrali šviesa ir/ar apšvietimas yra užtikrinamas per kameroje esanti langą arba langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose yra išjungiamas, tačiau esant pacientų prašymui, dieninė šviesa paliekama. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.
Akcentavo ir tai, kad LAVL yra išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, jis apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Taip pat paminėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika(LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 46-1527-12), asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenįveikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 str. prasme) (7-10 b. l.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (42-44 b. l.) nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, jog LAVL būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas LAVL buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti. Be to, tam tikras nuteistųjų bei suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikymo sąlygų LVL už itin neilgą laikotarpį. Mano, kad trumpas buvimo LAVL laikotarpis galėjo sukelti tik vienkartinius ar trumpalaikius neigiamus išgyvenimu ar emocijas, ir tai negalėtų būti vertinama kaip ilgalaikiai išgyvenimai, sąlygojantys neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19, kai jis buvo gydomas LAVL.
Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-11-03 iki 2014-11-19 (iš viso 16 parų) Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (15,45 kv. m., 8 lovos) (12,15, 18, b. l.).
Kaip matyti iš skundo turinio,pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina išminimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameros tipo palatoje, ir higienos sąlygų (netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, pelėsis ant sienų, parazitai) LAVL kamerų tipo palatose neužtikrinimo.Dėl kalinimo nurodytomis sąlygomis teigėpatyręsskaudžių emocinių išgyvenimų, psichologinį diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CKir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir higienos normų reikalavimai, dėl kurių jis teigia patyręsdvasinių ir fizinių kančių, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Dėl minimalaus ploto normos
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Nagrinėjamu atveju LAVL Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatosNr. 30, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotas yra 15,45 kv. m. (18 b. l.), todėl nepažeidžiant minėtų Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m. vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytinaišvada, kad gydant pareiškėją LAVL, visą jo gydymo laikotarpį, t. y. 16 parų, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Įvertinus maksimalų galimą asmenų skaičių kameroje-palatoje Nr. 30, pareiškėjui galėjo tekti tik apie 1,93 kv. m. Taigi, pareiškėjui tenkantis plotas iš tiesų buvo itin mažas, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Dėl to, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus ir gali būti laikomas Konvencijos3straipsnio pažeidimu.
Atsakovo atstovo argumentas, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad LAVL administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo M. L.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl to, kad prie stalo jam trūko vietos pavalgyti, kameroje trūko oro. Pažymėtina, kad šios pretenzijos iš esmės yra susijusios su kameros-palatos perpildymu. Teismui konstatavus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, pažeidimą, šios aplinkybės atskirai nevertinamos.
Dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra patyręs kelio girnelės lūžį, todėl negali lankstyti kojos. Kadangi sanitariniame mazge nebuvo įrengtas unitazas, dėl kelio traumos naudotis tualetu jam padėjo kiti kameroje-palatoje buvę ligoniai. Tai jam sukėlė skaudžių dvasinių išgyvenimų.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintųKalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo taisyklės), 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad,nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.
LAVL į bylą pateiktos kamerų tipo palatos Nr. 30 nuotraukos (32-33 b. l.) patvirtina, kad sanitarinis mazgas atskirtas nuo bendrosios patalpos sienele, įrengtas praustuvas, tačiau jame nėra unitazo. Unitazo neįrengimaskameros tipo palatoje, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (12 b. l. ), teismo vertinimu, galėjo pareiškėjui sukelti papildomų nepatogumų, fizinį diskomfortą, kuris atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo LAVL laiką buvo pakankamai intensyvus. Todėl pripažintina, kad šiuo aspektu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.
Dėl kameros apšvietimo, temperatūros ir drėgmės
Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje (palatoje) buvo tamsu,ant sienų kaupėsi pelėsis.
LAVL gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai). Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes.
Iš LAVL teismui pateiktų kameros-palatos Nr. 30 fotonuotraukų matyti, kad kameroje-palatoje Nr. 30 yra įrengtas skaidraus stiklo langas. Be to, atsiliepime į skundą atsakovo atstovas paaiškino, kad esant kalinamųjų pageidavimu, kameroje-palatoje dienos metu įjungiamas dieninis apšvietimas. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir neatitikimai Higienos normoms dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliausiais terminais.Pareiškėjas apsiribojo tik šių pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, todėl teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų, kad pareiškėjas LAVL administracijai jo gydymosi laikotarpiu būtų teikęs prašymus ir/ar skundus dėl drėgmės, oro temperatūros ar apšvietimo, nėra. Pareiškėjas taip pat nepagrindė skundo teiginių, kad jam atsirado sveikatos problemų dėl apšvietimo stokos. Teismo vertinimu, vien abstrakčių pareiškėjo teiginių apie nepakankamą apšvietimą, drėgmę nekanka įrodyti, kad LAVL neužtikrino laikymo sąlygų šiuo aspektu.
Dėl kenkėjų
Pareiškėjas teigia, kad LAVL kameroje-palatoje buvo tarakonų.
Nustatyta, kad LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500(34-37 b. l.), pagal kurią vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atlikti kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.1, 4.1.2 punktai); LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas). Pateikti kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalai patvirtina, kad pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu, minėtoje sutartyje nurodyti darbai buvo vykdomi (21-22 b. l.). Tai rodo, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktų reikalavimams, LAVL yra išdavęs leidimą-higienos pasą (14 b. l.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl galimai esančių kenkėjų kameroje, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl kenkėjų kameroje-palatoje, laikytini neįrodytais, todėl atmestini.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje jokių duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai. patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų (per mažo ploto, tualeto nepritaikymo neįgaliesiems) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Dėl žalos dydžio
Vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą ir trukmę (pareiškėjas 16parų buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis), tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kilę sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ir, kad LAVL būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Eur, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo M. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės,100 (šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą