Kauno apygardos teismo nutartis

2007-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-633-260/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-10
Bylos Nr.
2A-633-260/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
Atsakovas
A. A. P.
Išvadą teikia
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
Ieškovas
akcinės bendrovės TEO LT
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-633-260/2007

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorija: 35.1; 44.3; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Antano Burdulio ir Arvydo Žibo,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant atsakovei A. A. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovams Tatjanai Lukoševičienei ir Rimantui Kierui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1262-475/2007 pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovei A. A. P. dėl įsiskolinimo už ryšių paslaugas priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB TEO LT ieškiniu (b.l.2-3, t.1) prašė priteisti iš atsakovės A. A. P. 5221,84 Lt įsiskolinimą už ryšio paslaugas, 156,66 Lt žyminio mokesčio, 80 Lt atstovavimo išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2000-01-24 sudarė neterminuotą telekomunikacinių paslaugų sutartį Nr. 1043, įrengė abonentinę liniją Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). 2001-02-01 sutriko atsiskaitymai. 2001-11-01, susidarius 5221,84 Lt skolai, telefonas buvo išjungtas paslaugų teikėjo iniciatyva. Didžiausia skola susidarė 2001 metų kovo - gegužės mėnesiais, skambinant į Tele-2 abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neigia skambučius į nurodytą abonentą, yra rašiusi pretenzijas, nurodydama įvairius motyvus – ilgalaikį sutarties nenutraukimą ir telefono neatjungimą, esant įsiskolinimui, taip siekimą didesnės skolos susidarymo, jos nebuvimą Lietuvoje skolos susidarymo laikotarpiu, neskambinimu į Tele-2 nurodytą aukščiau abonentą bei sąlygų sudarymą prisijungimui. Pagal atsakovės pretenzijas buvo atlikti patikrinimai, tačiau pažeidimų nenustatyta.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko (b.l. 34, t.1) nurodė, kad ieškovas pats nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių, galiojusių „Telefoninio ryšio paslaugų teikimo taisyklių", nepateikinėjo atsakovei sąskaitų, neteikė informacijos apie augančią skolą, nenutraukė paslaugų teikimo, tinkamai neužtikrino savo tinklų saugumo, tokiu būdu sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai prisijungti prie ieškovo telefono linijos, kurie, savalaikiai neužkirtus tokiai jų veikai kelio, padarė ieškovui nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu (b.l. 163-166, t.1) ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės A. A. P. ieškovui AB TEO LT 2610,92 Lt skolą už ryšių paslaugas,78,33 Lt žyminio mokesčio ir 80 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog ji nesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl ji privalėtų mokėti už suteiktas paslaugas. Kartu teismas nustatė, jog ir pats ieškovas pažeidė Telekomunikacijų teikimo taisyklių, patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės 2001-06-20 direktoriaus įsakymu Nr.7, 50 punktą, t.y. ieškovas neužtikrino tinklo saugumo, nes nebuvo rakinama paskirstymo dėžutė. Tai teismas vertino kaip ieškovo prisidėjimą prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, dėl ko, remdamasis CK 6.259 str. sumažino priteistiną iš atsakovės už paslaugas sumą iki 2610,92 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 8-9, t.2) atsakovė A. A. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas neįvykdė sąlygų, kurių įsipareigojo laikytis sudarant telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį, t.y. neužtikrino tinklo saugumo. Šią išvadą pateikė ir Ryšių reguliavimo tarnyba savo atsakyme Kauno miesto apylinkės teismui. Ryšių reguliavimo tarnyba savo išvadoje pažymėjo, kad paskirstymo dėžutė buvo nerakinta ir neplombuota, kas buvo tiesioginis priežastinis ryšys dėl nuostolių atsiradimo ieškovui, kadangi prie dėžutės galėjo prisijungti tretieji asmenys. Ieškovas AB TEO LT pažeidė tuo metu galiojusį taisyklių 50 punktą, kuris nustato ieškovo prievolę užtikrinti tinklo saugumą. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovė, o ne kiti asmenys, prisijungę prie dėžutės, skambino į Tele-2 tinklą. Ieškovas, o ne atsakovė privalėjo įrodinėti dėl byloje nagrinėjamų neteisėtų skambinimų. Pagrindinis įsiskolinimas susidarė iki 2001-07-01. 2001 m. balandžio mėnesį atsakovė kreipėsi į telekomo darbuotojus, kad būtų suteikta informacija apie sąskaitą už kovo mėnesį, tačiau šios informacijos operatorių kompiuteriuose nebuvo. Tuo buvo pažeistas 2001-02-01 „Bendrojo telefono tinklo paslaugų teikimo taisyklių" 28 punktas. Sąskaita už praėjusį mėnesį atsakovei nebuvo pateikta. Tuo būdu buvo sudarytos palankios sąlygos telefoninio ryšio piratavimui ir atimta iš atsakovės galimybė laiku išsiaiškinti ir užkirsti kelią didėjančiai sumai. Jokių pranešimų apie augančią sąskaitą atsakovė nei balandžio, nei gegužės mėnesiais negavo. Telekomo darbuotojai toleravo penkis mėnesius didėjančią sumą, kai tuo tarpu kitiems abonentams tuo metu taikė „Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių " 7.5 punktą – telefono linijos atjungimą, nesumokėjus iki sekančio mėnesio 10 d. Ieškovas nesugebėjo laiku pateikti ataskaitų ir išklotinių už praeitą laikotarpį, nesilaikė telefono linijos išjungimo terminų, taip pat neužtikrino savo tinklo saugumo. Apeliantė mano, jog bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad ieškovas visiškai nereagavo į atsakovės pretenziją ir norą išsiaiškinti susidariusią situaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 16-17, t.2) ieškovas AB TEO LT prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovės pretenzijas buvo atlikti patikrinimai ir pažeidimų nenustatyta. Šių dokumentų kopijos pateiktos teismui. Apeliantė neteisingai interpretuoja Ryšių reguliavimo tarnybos paaiškinime nurodytą teiginį, kad dėl nerakintos ir neplombuotos paskirstymo dėžutės galėjo atsirasti galimybės tretiesiems asmenims neteisėtai prisijungti prie telefono linijos, nes tai tik tikėtinas teiginys. Ieškovas pateikė įrodymus ir teismas juos pripažino pagrįstais. Teismui buvo pateikta susipažinti ir kviečiamo abonento pokalbių ataskaita - laikotarpis 2001-02-01-2001-05-01 į TELE-2 abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje ataskaitoje yra fiksuoti įeinantys skambučiai į šį TELE-2 abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A.A.P. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat yra fiksuoti ir įeinantys skambučiai į šį TELE-2 abonentą iš AB „Lietuvos telekomas" abonentų Nr. (duomenys neskelbtini). Iš A.A.P. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išskaidymo ataskaitų skolos susidarymo laikotarpiu yra fiksuoti iš šio abonento nevienkartiniai skambučiai ir į šiuos abonentus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu buvo skambinama tarp pažįstamų arba artimų asmenų ir tarpusavyje bendraujama su TELE-2 abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė A.A. P. atsisakė įvardinti šių abonentų savininkus. Atsakovė taip pat ne kartą nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu jai nebūnant namuose, jos namus prižiūrėjo jai pažįstamas asmuo, tačiau teismui ji taip pat atsisakė įvardinti šį asmenį. Atsakovė 2001 m. liepos mėnesį apmokėjo 530 Lt, t.y. dalį įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir tuo pačiu pripažino, kad ir šie skambučiai buvo iš jai priklausiusio abonento. Šios aplinkybės patvirtina, kad skola dėl skambučių į TELE-2 tinklą susidarė ne dėl trečio asmens neteisėto prisijungimo. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad jai nebuvo siunčiamos sąskaitos ir todėl jai nebuvo žinoma apie augančią skolą. Iš teismui pateiktos 2006-04-27 pažymos Nr. 04-1-04-7635 TEO LT, AB (buvęs „Lietuvos Telekomas") sąskaitas klientams pradėjo siųsti tik 2001 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, o iki šios datos apie suteiktas paslaugas klientams informacija buvo teikiama paštuose, bankuose ir „Lietuvos Telekomo" klientų aptarnavimo padaliniuose. Apeliantė apie ieškovo suteiktas paslaugas ir apie mokėjimą už šias paslaugas galėjo gauti informaciją nurodytose įstaigose.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 14, t.2) išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, jog palaiko poziciją, išdėstytą 2006-08-01 nutarime 10-128 „Dėl išvados civilinėje byloje Nr.2-1444-475/2006 patvirtinimo ir teikimo“.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 19, t.2) išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašė civilinę bylą pagal ieškovo AB TEO LT ieškinį atsakovei A. A. P. nagrinėti atsižvelgiant į šios tarnybos 2006-09-05 paaiškinimus.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, o Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovai siūlė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino, kad atsakovė nevykdė pareigos susimokėti už ieškovo teiktas jai ryšio paslaugas, laikotarpiu nuo 2001-02-01 iki 2001-11-01 susidarė 5221,84 Lt skola. Kartu teismas pripažino, jog ir pats ieškovas pažeidė Telekomunikacijų teikimo taisyklių, patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės 2001-06-20 direktoriaus įsakymu Nr.7, 50 punktą. Teismo vertinimu, ieškovas neužtikrino tinklo saugumo, nes nebuvo rakinama paskirstymo dėžutė, o tai laikytina ieškovo prisidėjimu prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo. Dėl pastarosios priežasties, remdamasis CK 6.259 str., teismas sumažino priteistiną iš atsakovės už paslaugas sumą iki 2610,92 Lt.

Toks teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokią išvadą kolegija daro dėl tokių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovė su ieškovu 2001 01 24 sudarė Telekomunikacinių paslaugų sutartį (b.l. 5, t. 1) , pagal kurią adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta abonentinė linija Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčų nekilo.

Kaip nurodė ieškovas, atsakovė pilnai nevykdė pareigos atsiskaityti už teikiamas ryšio paslaugas, jos skola ieškovui 2001-11-01, kada nutrauktas paslaugų tiekimas, buvo 5221,84 Lt. (b.l.78, t.1). Atsakovė atsisakymą pilnai apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas grindė ta aplinkybe, kad ji neskambinusi Tele-2 abonentui , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl ieškovo kaltės bet kas galėjo prisijungti prie jos telefoninės linijos, todėl ji ir neprivalanti mokėti už jai nesuteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė , jog ne iš jos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinama paminėtam Tele-2 abonentui. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas tai, kad pati atsakovė yra pripažinusi, jog 2001 m. kovo-gegužės mėnesiais, jai nebūnant namuose, jos namus prižiūrėjo kiti asmenys, kurių ji neįvardijo(b.l. 72, t. 1 ir b.l. 146, t.1). Be to atsakovė atsisakė nurodyti su kuo ji nuolat bendraudavo telefonu su abonentais , kurių Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nes ir šie abonentai dažnai skambindavo tam pačiam Tele-2 abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp paminėtų abonentų vyko nuolatinis bendravimas. Esant tokiai padėčiai atsakovė privalėjo įrodyti, kad paslaugomis naudojosi ne ji. Faktiškai nepadėdama išsiaiškinti visų naudojimosi ryšio tarp paminėtų abonentų priemonėmis aplinkybių, atsakovė nepateikė įrodymų, kad paslaugos buvo teikiamos ne jai. Todėl pirmosios instancijos teismas 2007 02 13 sprendime visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovė, sutinkamai su Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklėmis, privalo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas.

Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad pats ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, pažeidinėjo 2001 metais galiojusias telefoninio ryšio paslaugų tiekimo taisykles. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Tačiau kartu kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ieškovo netinkamus veiksmus įvertino ir įvertino gana griežtai. Pripažinimas, kad ieškovas galėjo prisidėti prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, dėl ko, remiantis CK 6.259 str. net pusiau sumažinta reikalaujama priteisti iš atsakovės už paslaugas suma, yra tikrai pakankama priemonė, kurią teismas taikė ne visiškai tinkamai vykdžiusiai savo pareigas sutarties šaliai. Tačiau laikyti, kad atsakovė iš viso neturėtų mokėti daugiau nei ji yra sumokėjusi už ieškovo teiktas paslaugas, negalima. Aukščiau jau paminėta, kad atsakovė, sprendžiant ginčą šioje byloje, nepateikė įrodymų, jog ryšio paslaugomis ji nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į paminėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė tikrai pagrįstas išvadas, tinkamai taikė teisės normas, o todėl jo šioje byloje priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Šis sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Antanas Burdulis Arvydas Žibas