Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-337/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
1A-66-337/2015
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00213-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Valdas Meidus, Artūras Ridikas
Nuteistasis
Ž. Z., E. G.
Nukentėjusysis
S. D.
Advokatai
Sigitas Lukauskas, Dovilė Baniulė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-337/2015Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00213-2012-7

Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.1.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorei Kristinai Ulienei,nuteistajam Ž. Z.,gynėjams advokatams Dovilei Baniulei ir Sigitui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. ir nuteistojo Ž. Z. gynėjo advokato Sigito Lukausko apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-06-05 iki 2012-06-06, ir kardomojo kalinimo terminas nuo 2013-07-14 iki 2013-08-06, laikino sulaikymo laikas nuo 2013-10-18 iki 2013-10-18, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-06-11 iki 2014-08-12, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-09-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

- Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone nuo 22 val. iki 06 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime nuo 22 val. iki o6 val.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-24 baudžiamuoju teismo įsakymu paskirta bausme ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams ir 10 dienų, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime nuo 22 val. iki 06 val.

Iš E. G., Ž. Z. nukentėjusiajam S. D. solidariai priteista 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo E. G. valstybės naudai priteista 280 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Z. ir V. P. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. gegužės 26 d. , apie 23 val. , (duomenys neskelbtini), įsibrovė į S. D. ūkinį pastatą ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausančią metalinę statinę su 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 380 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. buvo pastebėti pro šalį ėjusio teisminio nagrinėjimo metu nenustatyto asmens ir iš nusikaltimo vietos pabėgo neužvaldę S. D. priklausančios metalinės statinės su 100 litrų dyzelinio kuro.

E. G., V. P. ir Ž. Z. pagal BK 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad turėdami vieningą tyčią bendrai veikiant pagrobti svetimą turtą, 2012 m. gegužės 28 d., apie 01val., E. G. vairuojamu automobiliu „Audi 90“, (pagal bendrininkų parodymus priklausančiu J. Z.), atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. E. G. pasilikus automobilyje laukti, Ž. Z. ir V. P. atėjo į S. D. sodybą, įsibrovė į S. D. ūkinį pastatą, išrideno dvi metalines statines su 280 litrų dyzelinio kuro iki vietos kur jų automobilyje laukė E. G., tuomet bendrai veikdami nuvyko į J. Z. sodybą, prikabino prie automobilio „Audi 90“ priekabą pargabenti pagrobtoms statinėms su dyzeliniu kuru, sugrįžo prie (duomenys neskelbtini) kaime paliktų pagrobtų statinių su dyzeliniu kuru, trise bendrai veikdami pakrovė jas į priekabą, parvežė į J. Z. sodybą ir paliko priekaboje ūkiniame pastate. Taip pagrobdami nukentėjusiajam priklausančias dvi metalines statines su 280 litrų dyzelinio kuro nukentėjusiajam S. D. padarė1000 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nuosprendį pakeisti bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas dėsto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tvirtina negalėjęs susitaikyti su tuo, kad padarė nusikaltimą, todėl paskambino į policiją ir viską pareigūnams papasakojo. Dėl to jam teko skirtis su šeima, o Ž. Z. telefonu grasino susidoroti, ir todėl jis nevyko į teismo posėdžius. Ir nors teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, tačiau teismas nepritaikė BK 39¹ str. nuostatų ir neatleido jo nuo realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. Z. gynėjas advokatas Sigitas Lukauskas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nuosprendžio dalį dėl nuteisimo panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti arba sušvelninti bausmę. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dalyje, kurioje Ž. Z. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str, 2 d., 178 str. 2 d., nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus (BPK 44 str. 6 d., 20 str. 3 d., 5 d.). Tvirtina, kad teismas Ž. Z. kaltę grindžia vien nuteistųjų E. G. ir V. P. parodymais, kurie nėra nuoseklūs ir jais remitis nebuvo galima. Gynėjas cituoja nuteistųjų E. G., V. P., liudytojos J. Z. parodymus. Teigia, kad šių nuteistųjų parodymus menkina ir tai, kad jie nėra saistomi atsakomybe, kurią numato BK 235, BPK 163 str. nuostatos. Taip pat ebejones kelia ir nukentėjusiojo S. D. parodymai, kuris aiškino, jog vogusiems asmenims sutrukdė pro šalį ėjęs kaimynas (koks tai asmuo nesiaiškinta), be to, nėra aišku iš kur nukentėjęs sužinojo apie mačiusį 2012-05-26 naktį vykusį pasikėsinimą pavogti jam priklausantį kura, asmenį. Teismas nepagrįstai konstatvo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, keliančių abejones E. G. ir V. P. duotais parodymais apie Ž. Z. dalyvavimą nusikalstamose veikose, kadangi tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms asplinkybėms. Pats Ž. Z. apklausoje paaiškino, kad 2012-05-28 vagystėje nedalyvavo, o E. G. ir V. P. jį apkalba, turėdami asmeninį suinteresuotumą.

Be viso to, teismas padarė esminį proceso nuostatų reikalavimų pažeidimą, neįvertindamas to, kad 2013-04-10 baudžiamoji byla Ž. Z. atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo nutraukta, motyvuojant uo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimai nepasitvirtino. Byla buvo perduota teismui kaltinant dėl vagysčių tik E. G. ir V. P.. Teismas 2013-08-06 nutartimi grąžino bylą prokurorui, skiriant vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti. Prieš pradėdamas papildomo tyrimo veiksmus, pareiškiant iš naujo Ž. Z. atžvilgiu įtarimą, prokuroras privalėjo savo iniciatyva atnaujinti tyrimą jo atžvilgiu (BPK 217 str. 1 d.), tačiau tai padaryta nebuvo, todėl visi tolesni veiksmai ir teismo nusoprendis Ž. Z. atžvilgiu yra neteistėti. Baudžiamasis procesas negalimas asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.). Nepriėmus nutarimo atnaujinti tyrimą buvo pažeistos Ž. Z. teisės ginčyti atnaujintą tyrimą paduodant skundą BPK 63 str., 64 str. nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu nuteistasis Ž. Z. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir baudžiamąją bylą Ž. Z. atžvilgiu nutraukti, nuteistojo E. G. gynėja prašė jo skundą tenkinti, prokurorė – skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Z. gynėjo advokato S. Lukausko bei nuteistojo E. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, kadangi buvo priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamųjų procesinių įstatymų reikalavimus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent, už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-04-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas pagal gautą S. D. (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė – S. D.) pareiškimą apie 280 litrų dyzelinio kuro vagystę iš jo sodybos ūkinio pastato, atskiroje dalyje prieš įtariamąjį Ž. Z. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (1 t. 10 b.l.). Kitų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas bei baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2013-05-06 buvo perduota Pasvalio rajono apylinkės teismui, kaltinant V. P. bei E. G. 2012-05-28 naktį įsibrovus į S. D. ūkinį pastatą bei pagrobus nukentėjusiajam S. D. priklausančias dvi metalines statines, kuriose buvo 208 litrų dyzelinio kuro, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (2 t., 2-7 b.l.). Pasvalio rajono apylinkės teismas iš esmės išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2013-08-06 nutartimi ją perdavė prokurorui, nustatydamas 1 mėnesio terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (2 t., 60-61 b.l.), tai yra manydamas, jog S. D. priklausančio turto pagrobimą kaltinamieji E. G. ir V. P. įvykdė veikdami bendrininkų grupe su Ž. Z.. Tęsiant ikiteisminį tyrimą, įtarimai 2012-05-28 įvykdžius D. D. 280 litrų dyzelinio kuro vagystę iš jo sodybos ūkinio pastato, buvo pareikšti – V. P., kaltinant jį įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., E. G. – BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., Ž. Z. – BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (2 t., 82, 87, 107 b.l.), šiam taip pat paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 90 b.l.). Galiausiai 2013-12-06 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Pasvalio rajono apylinkės teismui, kaltinant V. P. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 3 d., 178 str. 2 d., E. G. – 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., bei Ž. Z. – 24 str. 4 d. 178 str. 2 d. (2 t., 123, 128-134 b.l.).

Tačiau BPK 217 str. nustatyta tvarka nepanaikinus prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. Z. atžvilgiu, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu negalėjo būti tęsiamas, tai yra jam negalėjo būti pareiškiami įtarimai, skiriama kardomoji priemonė bei atliekami kiti procesiniai veiksmai ir galiausiai, jog atžvilgiu negalėjo būti surašomas kaltinamasis aktas bei bylą perduodama teismui. Šių veiksmų atlikimas nesant panaikintam prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo galimas ir tai pripažįstama esminiu proceso pažeidimu, dėl kurio baudžiamoji byla Ž. Z. atžvilgiu iš viso negalėjo būti nagrinėjama teisme. Kolegijos nuomone, dėl šių priežasčių, šiuo atveju, negalima surašyto kaltinamojo akto laikyti tinkamu, kadangi jis buvo surašytas vienam iš kaltinamųjų nepanaikinus prokuroro nutarimo, kuriuo jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Be to, net ir nenustačius pirmiau paminėtų procesinių pažeidimų, kaltinamasis aktas turinio prasme turi esminių trūkumų bei nesutapimų ir su bylos medžiaga. Kaip jau ir minėta, po to, kai byla buvo grąžinta prokurorui, kad šis pareikštų kaltinimus ir Ž. Z., 2013-12-06 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Pasvalio rajono apylinkės teismui, kaltinant V. P. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 3 d., 178 str. 2 d., E. G. – 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., bei Ž. Z. – 24 str. 4 d. 178 str. 2 d. (2 t., 123, 128-134 b.l.). Pabaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2014-08-18 buvo priimta nutartis atnaujinti įrodymų tyrimą teisme, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą Ž. Z., V. P. bei E. G. (3 t., 18 b.l.). Prokuroro prašyme nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinimas Ž. Z., V. P. ir E. G. nėra tikslus, nes iš faktinių bylos aplinkybių (dėl 2012-05-28 vagystės iš S. D.) matyti, kad minėti asmenys vagystę padarė paprastoje bendrininkų grupėje ir visi trys yra šio nusikaltimo vykdytojai, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Be to, paaiškėjo ir nauja nusikalstama veika, kad Ž. Z. ir V. P. 2012-05-26, naktį, apie 23 val., pasikėsino įvykdyti vienos metalinės statinės su 100 litrų dyzelinio kuro, bendros 380 Lt vertės, vagystę iš nukentėjusiojo S. D. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi juos pamatė pro šalį einantis nenustatytas vyriškis, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 t., 16-17 b.l.). Tai yra be jau minėto kaltinimo, Ž. Z., V. P. buvo pateiktas naujas kaltinimas, kaltinant juos naujos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį prokuroro pakeistą kaltinimą ir teisminį procesą vykdė bei Ž. Z., V. P. ir E. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pakeisto kaltinimo apimtyje. Pažymėtina, kad BPK 255 str. 2 d. numatyta galimybė teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nei šiame, nei kituose BPK straipsniuose nenumatyta galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Taigi šiuo atveju prokuroras neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pradėti naują procesą pagal pakeistą kaltinimą, o pirmosios instancijos teismas tokį procesą vykdyti ir priimti Ž. Z., V. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl naujos, ikiteisminio tyrimo metu net netirtos, nusikalstamos veikos. Beje, dėl kurios baudžiamoji byla net nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Taip pat ir dėl šių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kita vertus tai, kad neatlikus jokio tyrimo ir nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms, t. y. kad dar iki kaltinamojo akto surašymo iš byloje jau surinktų duomenų buvo aišku, jog Ž. Z. ir V. P. gali būti pareikštas kaltinimas ne tik dėl BK 178 str. 2 d., o ir dėl BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, leidžia pagrįstai manyti, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai šiuo atveju sudaro kliūtis teisingo sprendimo priėmimui.

Taigi dėl pirmiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje negalės priimti tinkamo, teisingo, aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, juo labiau kad šių klaidų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose ištaisyti nėra galimybės. Įvertinant nustatytus pažeidimus, skundžiamas nuosprendis naikinamas dėl visų nuteistųjų, net ir nesant dėl to skundų. Šioje nutartyje nurodytų pažeidimų pašalinimui nustatytinas trijų mėnesių terminas.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nėra pasisakoma. Taip pat Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-04 (po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą) priėmimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 90 b.l.) yra naikinama, kaip ir E. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (pažymėtina ir tai, kad E. G. nebuvo įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-07-12 iki 2013-07-14 (2 t., 35-36, 45 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 5 p.,

n u taria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nuosprendį panaikinti ir Ž. Z., E. G. bei V. P. baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Panaikinti Ž. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti E. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti iki 2015 m. rugsėjo 11 d.

Teisėjai Evaldas VanagasValdas MeidusArtūras Ridikas