- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-156-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-156-755/2018
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05759-2017-9
2018 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6805-828/2017 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aukštaitijos vandenys“, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. N. prašė įpareigoti viešąjį vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją atsakovę UAB „Aukštaitijos vandenys“ per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą apie ieškovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų: nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), reikalingumą ir tinkamumą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui bei pateikti ją ieškovei.
2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nuotekų linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Šie objektai šiuo metu faktiškai yra naudojami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Pagal įstatymą tokie objektai turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Tam yra nustatyta jų išpirkimo tvarka. Viena iš išpirkimo procedūros dalių yra išvados dėl objektų reikalingumo ir tinkamumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui parengimas. Tą turi atlikti atsakovė, tačiau nepagrįstai neatlieka, nurodydama, kad objektų išpirkimui nenumatyta lėšų. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, nes išvada tik parodys, ar infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, o ne tai, kad juos būtina išpirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Šalys 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Turto panaudos sutartį Nr. 117, pagal kurią vandentiekio tinklus nuo šulinio Nr. 161 iki taško 3 – V. N. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos (vamzdyno ilgis 40,80 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuotakyną nuo šulinio Nr. 114 iki taško 3 – V. N. priklausančio žemės sklypo, esančio ten pat, ribos (vamzdyno ilgis 60,35 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavė atsakovei jos funkcijoms vykdyti. Atsakovė sutartimi įsipareigojo savo lėšomis eksploatuoti objektus, juos remontuoti, prižiūrėti. Ieškovė, siekdama, kad objektai būtų išpirkti, 2016 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovę, jog ši parengtų išvadą dėl jų tinkamumo ir reikalingumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. 2017 m. vasario 17 d. atsakovė atsisakė pateikti prašomą išvadą, nurodydama, kad lėšų galimam objektų išpirkimui nenumatyta, todėl išvados rengti pagrindo nėra.
5. Teismas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatomis, sprendė, jog pats objektų savininkas (ieškovė) negali inicijuoti nurodytos išvados rengimo, o viešasis geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas tokiu atveju neturi pareigos jos rengti. Ieškovės reikalavimas dėl išvados parengimo, nesant tinkamo subjekto (viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo) iniciatyvos dėl objektų galimo išpirkimo, prieštarauja nurodytame teisiniame reglamentavime numatytoms procedūroms, dėl to yra nepagrįstas ir netenkinamas. Teismo vertinimu, ieškovė savo galimai pažeistas teises, tariantis dėl objektų išpirkimo (atsakovei atsisakant inicijuoti galimą išpirkimą), nagrinėjamu atveju galėtų ginti keldama reikalavimą būtent dėl objektų išpirkimo, o ne dėl atsisakymo pateikti jos reikalaujamą išvadą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė V. N. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
7. Nesutinka su teismo argumentu, kad infrastruktūros objekto savininkas neturi iniciatyvos teisės kreiptis dėl infrastruktūros objektų išpirkimo. Šiuo aspektu teismas neteisingai aiškina Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 9 punktą. Atsakovė-viešasis geriamojo vandens tiekėjas žino, kad ieškovė yra infrastruktūros objekto savininkė. Nors infrastruktūros objekto savininkas nustatytas, tačiau atsakovė pareigos kreiptis į infrastruktūros objekto savininką neįvykdė. Be to, remiantis teismo aiškinimu dėl iniciatyvos teisės, iš viso būtų paneigta įstatymo įtvirtinta nuostata, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis), bei šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostata, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
8. Teigia, jog inicijuojant galimą infrastruktūros objektų išpirkimą negali numatyti lėšų jo išpirkimui, nes neaišku, ar infrastruktūros objektas iš viso atitinka Apraše numatytus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus. Tai galima konstatuoti tik pateikus ieškovės reikalaujamą išvadą. Tik nustačius infrastruktūros objekto reikalingumą ir tinkamumą, galima imtis veiksmų jo vertei nustatyti, o, ją nustačius, žinoti ir ieškoti lėšų infrastruktūros objekto išpirkimui.
9. Priešingai nei sprendė teismas, iš karto kreiptis į teismą dėl reikalavimo išpirkti infrastruktūros objektą ieškovė neturi teisės, nes neparengta išvada dėl jai nuosavybės teise priklausančio infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Tokia eiliškumo tvarka yra nustatyta minėtame Apraše.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ sprendimo dėl galimo vandentvarkos objektų išpirkimo iš ieškovės dar nėra priėmusi. Todėl pagrindo rengti reikalaujamos išvados nėra, toks veiksmas būtų beprasmis ir nuostolingas, neatitiktų teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti.
13. Nurodo, kad iniciatyvos teisę kreiptis dėl infrastruktūros objektų išpirkimo į infrastruktūros savininką su pasiūlymu išpirkti objektą turi tik viešasis geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog infrastruktūros objekto savininkas neturi iniciatyvos teisės kreiptis dėl objekto – nuotekų linijos ir vandentiekio linijos išpirkimo. Taip pat, atsakovei nepriėmus sprendimo inicijuoti objektų galimo išpirkimo procedūrų, net nenumačius lėšų galimam išpirkimui, pagrindo rengti ieškovės reikalaujamos išvados nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
16. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. spalio 19 d. prašymą ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2017 m. spalio 25 d. raštą Nr. 16-1077 „Dėl pažeisto nuotakyno atstatymo“. Nors prašymo priimti šiuos įrodymus skunde nesuformuluota, bet patį jų pateikimą su skundu teismas vertina kaip prašymą juos priimti.
17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu, ir įvertinus tai, jog ieškovės teikiamų rašytinių įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu, prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė ir trečiasis asmuo, teikdami atsiliepimą į skundą, su šiais dokumentais susipažino, minėti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini kitų įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įskaitant ir naujai pateiktus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendime glaustai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų nekartoja. Šiuo atveju tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo priešingam sprendimui. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų skundo argumentų.
20. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl infrastruktūros objektų – nuotekų linijos ir vandentiekio linijos išpirkimo. Nesant tokio reikalavimo, teismui nebuvo pagrindo svarstyti, ar jai priklausantys objektai privalo būti išpirkti.Teismo vertinimu, nesprendžiant šio klausimo, paruošiamųjų veiksmų atlikimas pats savaime teisinių pasekmių nesukuria.
21. Priešingai apeliantės argumentams, atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ nepriėmus sprendimo inicijuoti objektų galimo išpirkimo procedūrų bei net nenumačius lėšų galimam išpirkimui, pagrindo rengti reikalaujamos išvados nėra. Įstatymo (Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 9 punktas, 13 punktas) nustatyta, jog, siekiant išpirkti infrastruktūros objektą, atliekami šie veiksmai: 1) nustatęs infrastruktūros objekto savininką, viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas kreipiasi į jį su raštišku paklausimu, ar infrastruktūros objekto savininkas, susitarus dėl objekto išpirkimo sąlygų, sutiktų Aprašo nustatyta tvarka parduoti infrastruktūros objektą; 2) kartu su paklausimu viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas infrastruktūros objekto savininkui pateikia prašymą per vieną mėnesį nuo paklausimo pateikimo dienos pateikti Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, kurių reikia viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui išvadai dėl infrastruktūros objekto reikalingumo ir tinkamumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui parengti; 3) viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Aprašo 10 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos parengia išvadą apie infrastruktūros objekto reikalingumą ir tinkamumą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui ir per 5 darbo dienas nuo išvados parengimo dienos ją pateikia infrastruktūros objekto savininkui.
22. Be jau paminėtos Vyriausybės nustatytos objektų išpirkimo tvarkos, svarbu tai, kad prieš inicijuojant infrastruktūros objektų išpirkimo procedūras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektams, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, tam turi būti numatyta lėšos biudžete. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pastebi Panevėžio miesto savivaldybės administracija, lėšų nenumatyta nei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu 1-29 patvirtintame Panevėžio miesto savivaldybės biudžete, nei viešojo geriamojo vandens tiekėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ paslaugų teikimo kainoje.
23. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pagal Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Taigi, būtent viešųjų paslaugų teikėjas, o ne infrastruktūros savininkas sprendžia viešųjų paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros klausimą, būtent viešųjų paslaugų teikėjui įstatymas suteikia teisę pasirinkti paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Įstatymas neįpareigoja viešųjų paslaugų teikėją nuomoti/išpirkti visą savininko turimą infrastruktūrą, įskaitant ir viešųjų paslaugų teikimui nereikalingą infrastruktūros dalį, viešųjų paslaugų teikėjui yra numatyta teisė naudoti tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus.
24. Kaip minėta, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos tokios atsakovės pareigos – kiekvienu atveju išpirkti objektus nesuponuoja, o tik įpareigoja pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme nustatytų alternatyvų. Pažymėtina, jog tokia yra ir aukštesnių teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017). Nepavykus susitarti dėl objektų išpirkimo ir perdavimo, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Kilus ginčui, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6, 8 dalys). Šiuo atveju tarp bylos šalių yra sudaryta turto panaudos sutartis, kuri nenutraukta, nepakeista (t. y. įvykdyta kita alternatyvi( išpirkimui) sąlyga). Tuo pačiu pažymėtina, jog pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.