Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K., 2014 m. birželio 10 d. apie 15 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) V. D. ir K. K. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas kirvį rankoje, šoko link J. K. ir K. K. vartodamas necenzūrinius žodžius, šaukė „užmušiu, nukirsiu galvas“, šitaip grasino nužudyti J. K. ir J. K., dėl ko pastarosioms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuoj po to paėmęs medinį pagalį tyčia sudavė K. K. į kaktą, taip nukentėjusiajai K. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis pas K. K. ūkyje dirbo pagalbinius darbus. Įvykio dieną jis su V. A. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrę sugalvojo iškviesti mokesčių inspekciją, nes jiems yra nemokama už darbą. Kai atvyko iš mokesčių inspekcijos atstovai, tai jis susinervinęs dėl to, kad jam nemokamas atlygis už darbą su kirviu puolė prie nukentėjusiųjų. Sutinka su ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Jis pasiėmęs kirvį nukentėjusiosioms grasino ir supranta, kad jos jo išsigando. Po to jis su lazda sudavė K. K. į galvą. Jis sutinka sumokėti nukentėjusiajai K. K. 1000 Lt už advokato pagalbą ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis dirba pas žmonių atsitiktinius darbus. Jis yra neįgalus.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jos mama priėmė jį gyventi, nes jis valkatavo ir neturėjo kur gyventi. Jis jos sodyboje gyvena apie 2 metus. Pagyvena savaitę ar dvi ir vėl išvažiuoja. Jos sodyboje jis nieko nedirbo, tik kartais jai automobilį išvalydavo. Matė, kad jis turėdavo pinigų. Dieną prieš įvykį atvykusiam kaltinamajam ji pasakė, kad neleis gyventi pas ją, todėl mano, kad šias savo smurtiniais veiksmais norėjo joms atkeršyti. Kaltinamasis jai paskambino ir pradėjo jai grasinti, kad išdaužys langus, kad jai bus blogai bei iškvietė mokesčių inspekciją. Po skambučio į kaimą su ja kartu važiavo V. D., J. K. ir E. R.. Kai jie atvyko, tai prie namų rado du žmones iš mokesčių inspekcijos, buvo ir V. K.. V. K. buvo agresyvus. Jis nuėjo pasiėmė kirvį ir šaukė, kad sukapos. Jis puolė su kirviu ant sesės, tačiau vyrai jį sulaikė. Vėliau puolė ant jos, ji labai išsigando. Po to ji pajuto skausmą galvoje, neprisimena su kuo gavo į galvą. Jai pasidarė blogai, buvo suduota į galvą, bėgo kraujas, nuo sužalojimo yra palikęs randas, kurį dar gydo su tepalu, vaikšto pas gydytojus. Ji yra mačiusi, kad jis turi pinigų, taip pat gauna socialinę pašalpą. Pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atlyginimo advokatui už atstovavimą palaiko pilnai.

Liudytoja V. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 3-4 metus. Kaltinamasis neturėjo kur gyventi, paprašė, kad leistų gyventi kaime, tai todėl ji iš gailesčio jam leido tame kaime gyventi,. Sakė pasaugos namus ir padės darbuose. Tačiau nieko nepadėjo, nes nesugeba. Įvykio dieną, kai paskambino V. K., pas ją buvo dukra K.. Jis pasakė, kad iškvietė mafijozus, mokesčių inspekciją. Jie nuvažiavo į Kristinos namus. V. K. puolė su kirviu rankose prie dukros Jurgitos, o Kristina puolė juos skirti. Atvykęs iš mokesčių inspekcijos vyriškis, atėmė iš V. K. kirvį. Pamatė, kad dukrai K. bėga kraujas iš kaktos. Kaip ji buvo sužalota nepastebėjo. Dukrai Kristinai susiuvo kaktą, liko randas.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis yra K. K. mamos vyras. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Ką kaltinamasis veikia Kristinos sodyboje jis negali pasakyti, nes nesikišo į jų reikalus. Jam jokių darbų ūkyje nudirbti kaltinamasis nėra padėjęs. Įvykio dieną nieko nematė, tik girdėjo, kad šaukė „užmušiu“.

Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, gal kokius 2 mėn. Jis draugauja su J. K.. Įvykio dieną buvo su J., pas jos mamą. K. paskambino kaltinamasis ir jie išvažiavo. Ką kaltinamasis sakė jai, jis nežino. Kai nuvyko į K. sodybą, vyko sąmyšis, jis stovėjo truputį toliau. Pamatė, kad kaltinamasis turi rankose kirvį. Dabar viską gerai neprisimena, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Po įvykio matė prakirstą K. galvą, ją išvežė greitoji pagalba į ligoninę. Po įvykio K. ir J. buvo išsigandusios.

Iš 2014-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės (duomenys neskelbtini) esanti sodyba. Įvykio vietos apžiūros metu paimti: medinis pagalys ir kirvis. (b. l. 7 )

Iš 2014-06-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – medinis pagalys ir kirvis. (b. l. 10 )

Iš specialisto išvados Nr. G 1235/14(03) matyti, kad K. K. padaryta kaktos srities muštinė žaizda. Šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 20-21)

Iš specialisto išvados Nr. pG 1840/14(03) matyti, kad K. K. padaryta kaktos srities muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, K. K. padaryti sužalojimai pagal nustatytą diagnozę nesukelia ilgalaikio (daugiau kaip 10 dienų) sveikatos sutrikdymo, todėl yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 40-41)

Iš 2014-06-10 alkotesterio parodymų šaknelės matyti, kad 2014-06-10 15:50 V. K. girtumas buvo 1,35‰ promilės. ( b. l. 71).

Kaip matyti , kaltinamasis V. K. kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta visiškai ir nurodo, kad jis puolė su kirviu nukentėjusiąsias šaukdamas, kad jas užmuš. Supranta, kad dėl savo tokių veiksmų sukėlė joms baimę. Be to, sutinka, kad su pagaliu praskėlė nukentėjusiajai galvą.

Aptariant BK 145 str. 1d. dispoziciją ir nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ar nukentėjusiajai buvo grasinta anksčiau. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų , nukentėjusiųjų parodymų, bei liudytojų parodymų, esant nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiosioms buvo pagrindo realiai bijoti, kad kaltinamojo ketinimai nužudyti bus įvykdyti. Vadinasi kaltinamasis savo veiksmais savo tikslus, grasindamas nužudyti nukentėjusiąsias, pasiekė. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 145 str. 1d.- grasinimas nužudyti.

Taip pat kaltinamasis pripažįsta, kad iš kart po grasinimo su pagaliu sudavė nukentėjusiajai K. K. į galvą, ir tokiu būdu dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios nusikalstamos veikos jo padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita faktine medžiaga.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, taip pat yra baustas administracine tvarka. Lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas laiko, kad V. K. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę ( BK 48 str.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-06-10 iki 2014-06-12 (2 dienos).

Kaip matyti, nukentėjusioji K. K. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė stiprų dvasinį ir emocinį sutrikimą, pažeminimą, buvo jai padarytas kūno sužalojimas, liko randas kaktoje, suvokė, kad iškilo grėsmė jos gyvybei. Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinio pobūdžio pergyvenimus, liko pasekmes, buvo sužalota galvos kakta, matosi randas. Taip pat nukentėjusioji ieškinyje teigia, kad jai reikės plastinės operacijos. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji ateityje gydysis randą ir jai reikės plastinės operacijos, todėl laikytina, kad šios aplinkybės nėra įrodytos, o tik yra jos paaiškinimas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji po šio įvykio lankėsi pas gydytojus psichiatrus ar psichologus dėl patirto dvasinių emocinių sukrėtimų. Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų patvirtinančių prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo žalos dydį, todėl neturtinė žala , atsižvelgiant į tai, kad galvos sužalojimo yra likęs apie 3 cm. randas, nukentėjusioji patyrė stresą, fizinį skausmą ir psichologinius pergyvenimus, bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jo turimą neįgalumą ( 50 procentų darbingas) bei į tai, kad jis apie 5 metus gyveno pas nukentėjusiąją, kuri ūkininkauja ir jo materialinė padėtis yra žymiai geresnė negu kaltinamojo, neturinė žala turi būti mažintina. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad buvo padarytos nusikalstamos tyčinės veikos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas iki 600 eurų. Šios neturtinės žalos dydžio nustatymas ir priteisimas užtikrina kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl ši suma priteisitina, o likusi ieškinio dalis atmestina (BPK 113,115,117str, CK 6.250str.). Nukentėjusioji K. K. taip pat ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu baudžiamojoje byloje. Teismas laiko, kad ieškinys dėl 1000 Lt ( nuo 2015-01-01 1000 Lt sudaro 289,62 eurų) atlyginimo už advokato pagalbos suteikimą nukentėjusiajai yra įrodytas, todėl turi būti tenkintinas, kaip procesinės išlaidos, susijusios su advokato teikiama pagalba, nes neviršija 2001-01-22 LR Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse „ Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo numatytus darbo užmokesčio dydžius“ sumos ( 2005-05-05 redakcija) ( BPK 106str. , 103 str. 1d. 6p.).

Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį dėl 108, 71 Lt išieškojimo dėl nukentėjusiosios gydymo atlygino( t. 1 b.l. 51,59) ir ieškovė atsisakė nuo ieškinio, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas ( BPK 107 str.).

Daiktiniai įrodymai: nusikaltimo padarymo įrankiai -medinis pagalys kaip bevertis sunaikintinas, o kirvis konfiskuotinas ir sunaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus. ( BK 72 str. 1d., BPK 94 str. 1, 4p.p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir, vadovaujantis BK 48 str. 6d. 1p., įpareigoti vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto;

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams ir, vadovaujantis BK 48 str. 6d. 1p., įpareigoti vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 1p. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, ir, vadovaujantis BK 48 str. 6d. 1p., įpareigoti vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Vadovaujantis BK 66 str. 2d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-06-10 iki 2014-06-12 (2 dienas).

Kardomąją priemonę – asmens tapatybės kortelės paėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios panaikinti ir grąžinti asmens tapatybės kortelę kaltinamajam, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios K. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K., K. K., naudai 600 EUR (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus – medinį pagalį ir kirvį, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.