- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-1801-634/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs G. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos Probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2005-11-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 2 d., 266 str., 232¹ str. 5 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartimi Kauno apygardos teismo 2005-11-10 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-26 nuosprendžiai pakeisti, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos pagal BK 232¹ str. 5 d. – 12 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos bausmės pagal BK 253 str. 2 d., 266 str., ir paskirta galutinė– 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2003-04-10, bausmės pabaiga – 2016-10-10. 2014-05-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. G. M. paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų neatlikus 2 metų 6 mėnesių (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-04-10) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam paskirta intensyvi priežiūra.
Šalies argumentai
Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius 2014-09-09 teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Nurodė, kad intensyvios priežiūros metu fiksuoti nežymūs nukrypimai nuo dienotvarkės, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, administracine tvarka nebaustas, dalyvauja elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“, nuo 2014-06-05 registruotas Darbo biržoje, ieško darbo savarankiškai, motyvacija susirasti darbą yra labai didelė. Pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizika nuo 28 balų sumažėjo iki 21 balo, todėl praėjus 3 mėnesių intensyvios priežiūros vykdymo terminui, nuspręsta ją nutraukti. Prašo pakeisti probacijos sąlygas ir vietoj intensyvios priežiūros G. M. paskirti pareigas numatytas BK 75 str. – tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“ ir ją baigti; vienerius metus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per lygtinio paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Kauno apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi Kauno apygardos Probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą patenkino, lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam G. M. pakeitė probacijos sąlygas ir vietoj intensyvios priežiūros paskyrė pareigas, numatytas BK 75 str. 2 d., t.y. tęsti programą „Tik tu ir aš“ ir ją pabaigti; 1 (vienerius) metus būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą lygtino paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį, prašo panaikinti nuteistajam nustatytus valandinius ir teritorinius apribojimus dėl darbo valandų ir veiklos specifinio grafiko. Skunde nurodo, kad 2014-09-26 sudarė darbo sutartį, o nuo 2014-10-01 pradėjo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), paskirtas vairuotojo – vadybininko pareigoms. Šios įmonės savininkės B. B. pateikta pažyma patvirtina, kad darbas priklauso nuo užsakovo užsakytų prekių pristatymo vietos ir laiko, t.y. darbuotojo darbo grafikas negali būti normuojamas ar nustatoma darbo laiko riba. Savininkė patikėdama brangų krovininį automobilį ir vežamus krovinius nuteistajam G. M. išreiškia pasitikėjimą. Pateikia duomenis su kokiomis įmonėmis yra stabilūs ir nenutrūkstami darbo santykiai, kas patvirtina kokios Lietuvos vietos bus lankomos dažniausiai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, Probacijos skyriaus teikimas tenkintas tinkamai įvertinus probacijos sąlygų keitimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Apygardos teismas pažymi, kad nusprendžiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos nuteistąjį, pastarajam yra suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis neprivalo pajusti jokių apribojimų, nes lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra atleidimas nuo bausmės, kuri yra valstybės skiriama prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad į probacijos tarnybos registrą G. M. įtrauktas 2014-06-04. Probacijos įstatymo 28 str. pagrindu minėto asmens atžvilgiu buvo vykdoma intensyvi priežiūra. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį intensyvios priežiūros metu, nustačius nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, praėjus 3 mėnesių intensyvios priežiūros vykdymo terminui Kauno apygardos Probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus sprendimu panaikinus intensyvią priežiūrą, kilo būtinybė probacijos sąlygų keitimui. Apylinkės teismas įvertino kokio pobūdžio įpareigojimai darytų teigiamą įtaką G. M. elgesiui ir pagrįstai nustatė, jog įpareigojimai: tęsti programą „Tik tu ir aš“ ir ją pabaigti; 1 (vienerius) metus būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per visą lygtino paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, gali būti tam tikra prevencinio pobūdžio priemonė, kurios dėka būtų mažinamas nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvas. Teismas, nuteistajam skirdamas papildomus įpareigojimus, nėra saistomas pareigos skirti vieną įpareigojimą, remiantis Probacijos įstatymo 29 str. 2 d., BK 75 str. nuostatomis, gali būti paskirta keletas tarpusavyje suderintų pareigų, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.
Iš skundo turinio akivaizdu, jog nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu nustatytais apribojimais būti namuose, teigdamas, kad tokio pobūdžio apribojimai neturėtų būti taikomi atliekant darbines funkcijas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, iš esmės traktuotinas kaip įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būtent tokio pobūdžio pareiga numatyta BK 75 str. 2 d. 7 p., o elgesio apribojimą kaip auklėjamojo poveikio priemonę įstatymas numato tik nepilnamečiams asmenims (BK 82 str. 1 d. 5 p.). Apygardos teismo vertinimu, minėtas įpareigojimas savo pobūdžiu niekaip nevaržo nuteistojo G. M. darbo funkcijų, kadangi kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir paties įpareigojimo konstrukcijos, ši pareiga vykdoma, kuomet tai nesusiję su darbu. Nors nuteistasis teigia, kad jo darbo pobūdis (vairuotojo – vadybininko pareigos) sąlygoja būtinybę dirbti ir tuo laikotarpiu, kuriuo nustatytas įpareigojimas būti namuose, tačiau pažymėtina, kad tokie atvejai yra pateisinami pateikiant tai patvirtinančius objektyvius duomenis (darbdavio pažymą, asmens paaiškinimą). Iš byloje esančios darbo sutarties, krovinių užsakymų, važtaraščių, matyti, kad didžioji dalis užsakovų yra Lietuvos Respublikoje, todėl krovinių gabenimas laiko atžvilgiu nėra itin apsunkintas. Be to, apelianto manymu, nustatytas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo taip pat apsunkins jo darbinę veiklą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio pobūdžio įpareigojimas neeliminuoja nuteistojo teisės išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tik nustato pareigą pranešti apie šį ketinimą ir gauti institucijos leidimą. Darbinių funkcijų atlikimas yra objektyviai pateisinama priežastis leidžianti daryti išimtį minėto įpareigojimo taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad G. M. lygtinis paleidimas taikytas neatlikus 2 metų 6 mėnesių (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-04-10) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaiga 2016-10-10, intensyvi priežiūra buvo vykdoma tik 3 mėnesius. Šiuo atveju nuteistojo siekis patenkinti savo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir likusį gana didelį neatliktos bausmės laiką būti tik minimaliai prižiūrimam negali būti iškeliamas aukščiau bausmės tikslų, tiek ir individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo. Sutiktina, kad taikomi apribojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.