- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 1-56-445/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71104-15-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- J. Z.
- Kaltinamasis
- R. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas:
2009-11-10 Varėnos r. apylinkės teisme pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d, BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirta bausmė – areštas 60 p.;2013-02-14 Varėnos r. apylinkės teisme pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d, BK 187 str. 3 d., paskirta galutinė bausmė – 80 p.; 2013-02-14 Varėnos r. apylinkės teisme pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn.; 2013-12-11 Varėnos r. apylinkės teisme pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. ;2015-10-02 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str.2 d. paskirta 160 valandų viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. gruodžio 27 d. apie 19.35 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 2.36 promilės girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį tėvui J. Z., o jam nugriuvus spyrė koja į kūną, tuo padarydamas krujosruvą odoje ir poodyje dešinio antakio - dešinės akies vokų srityje, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kas sukėlė nukentėjusiajam J. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko prokuroras ir nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis R. Z. kaltę pripažino ir parodė, kad 2015-12-27 namuose kilus konfliktui su tėvu dėl to, kad jis kambaryje užsirūkė, sudavė smūgį kumščiu tėvui J. Z. į galvos sritį, o šiam nukritus ant žemės spyrė koja. Prieš tai kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu su tėvu susitaikė, jo atsiprašė, užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, įsidarbino statybos bendrovėje ir dirba.
Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. 2015-12-27 buvo išgėręs. Namuose kilo konfliktas su sūnumi R. Z., kad jis kambaryje užsirūkė. Nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų ir kas vyko vėliau neprisimena.Šiuo metu su sūnumi susitaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų J. Z., V. Z., A. M. parodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:
liudytoja J. Z. parodė, kad R. Z. yra jos anūkas. Kilus konfliktui dėl rūkymo, R. Z. sudavė ranka J. Z., o kai jis nugriuvo, spyrė jam;
liudytojas V. Z. parodė, kad J. Z., jo sūnus ir R. Z., jo anūkas, išgėrę susipyko. Tada R. Z. sudavė smūgį kumščiu J. Z. į galvą ir spyrė, dėl ko J. Z. buvo sužalotas;
liudytoja A. M. parodė, kad jai paskambino tėvas V. Z. ir pranešė, kad jos brolis J. Z. guli ant grindų be sąmonės ir iš kaktos bėga kraujas. Iš motinos J. Z. sužinojo, kad J. Z. sumušė sūnus R. Z..
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
2015-12-27 patrulio G. S. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra J. S. ( b.l. 4-7).
Apžiūros protokolo duomenimis, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ant grindų matyti raudona dėmė, panaši į kraujo dėmę (b. l.8-14).
J. Z. 2015-12-27 19.55 val. nustatytas 2.64 promilių girtumas ( b.l. 17);
R. Z. 2015-12-27 19.53 val. nustatytas 2.36 promilės girtumas ( b.l. 108).
Specialisto išvadoje Nr. G1325/15 (06) nurodyta, kad J. Z. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinio antakio – dešinės akies vokų srityje, muštinė žaizda dešiniame antakyje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinio antakio- dešinės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-12-27 apie 19.35 val., suduodant smūgį ranka ir spiriant koja. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 38-40.).
BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nukentėjusiojo parodymai yra vienodi ir nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. Jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.
BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Kaltinamojo R. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes suduodamas smūgį rankos kumščiu ir spirdamas koja, nukentėjusiajam, savo tėvui, su kuriuo kartu gyvena, šeimos nariui, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tyčia ir baigta. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgį ir spyrė nukentėjusiajam.
BK 248 str. 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai ir t.t.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės : prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką, duodamas parodymus ( BK 59 str. 1 d.2 p.); veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ( BK 59 str.1 d. 6 p.), kadangi nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, o po to aiškinosi tarpusavio santykius būdamas girtas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis pripažįsta, kad dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus.
Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis pradėjo dirbti, kaip nurodo, taikė gydymą nuo alkoholio ir šiuo metu alkoholio nevartoja. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis į psichiatrinio gydymo įskaitą, priklausomybių ligų įskaitą, neįrašytas.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo ( BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės : viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam turi būti parinkta tokia už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis, kuri įstatymų nustatytą laiką įtakotų kaltinamojo elgesį, jo elgesys būtų stebimas ir kontroliuojamas; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl adekvačiai turi būti reaguojama ir baudžiama už nusikalstama veika kilusias pasekmes; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir per švelni bausmė, atsižvelgiant jo asmenybę ir bausmės tikslus. Šia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmės būtų aiškiai per griežtos teisingumo principu. Kaltinamojo turtinė padėtis, skiriant baudą, netinkamai įtakotų bausmės paskirtimi, kadangi kaltinamasis tik pradėjo dirbti ir neturi pakankamų lėšų baudai sumokėti. Daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios atitinka bausmės skyrimo pagrindus.
Tai, kad kaltinamasis praeityje yra atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo jam vėl parinkti ir skirti šią bausmę, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kaltinamojo elgesys visuomenėje – dirba, gydosi nuo alkoholio, leidžia teigti, kad asmuo siekia persiauklėti ir laikytis bendro gyvenimo nuostatų.
Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinas įpareigojimas, kuris užtikrintų bausmės paskirtį.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis R. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu nuo 2015-12-27 iki 2015-12-28. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taikytinos BK 64 ¹ str. 1, 2 d. nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas
nusprendžia:
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 3 p. įpareigoti R. Z. dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti aštuonis (8) mėnesius.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinąjam sulaikyme nuo 2015-12-27 iki 2015-12-28 (dvi dienas), prilyginant keturioms (4) laisvės apribojimo dienoms.
R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.