Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-09-29 · Byla Nr. TS-31-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
TS-31-543/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-1-00005-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-31-543/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00005-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 29 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

- 2014 m. vasario 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

- 2014 m. vasario 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

- 2015 m. sausio 26 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 7 metams;

- 2019 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 7 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B., 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, praeityje teistas 3 kartus. Jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, tačiau jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko buvo grąžintas tęsti bausmę į pataisos namus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Stebimas išliekantis savo poelgių pasekmių minimalizavimas, kai kuriuos savo poelgius linkęs racionalizuoti. Drausmine tvarka baustas 11 kartų, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Komisijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, jog Komisija jo nepaleido lygtinai tik dėl to, kad jis praeityje buvo 3 kartus teistas ir kad yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei turi 11 negaliojančių drausminių nuobaudų. Nurodo, kad Komisija jam rekomendavo lankyti Anoniminių alkoholikų grupę, nors jis ją jau lankė ir yra įvykdęs kitus jam skirtus įpareigojimus. PN administracija negali suteikti tinkamos reabilitacijos ir resocializacijos, todėl tuos pačius užsiėmimus tenka lankyti po kelis kartus, mano, kad Komisija netinkamai vertino jo elgesio pasikeitimus. Pripažino būdamas besargyboje padaręs baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio buvo nubaustas ir grąžintas į pataisos įstaigą, po šio nusižengimo jis priėmė sprendimą keistis ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, pradėjo elgtis dorai ir teisingai, vykdyti resocializacijos planą ir įpareigojimus, neturi galiojančių nuobaudų, atliko nustatytą bausmės dalį ir jam liko vos 3 mėnesiai ir 24 dienos, todėl yra pilnai pasiruošęs gyvenimui laisvėje. Nori laisvėje reabilituotis ir gydytis savo priklausomybes bei kibti į gyvenimą. Pataisos įstaigoje dirba, atlyginimas siekia vos 100 eurų, todėl jam sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus, laisvėje tai padaryti būtų lengviau, nes atlyginimai yra žymiai didesni. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pasiūlytą darbą laisvėje.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.

Nuteistasis K. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. K. B. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, mokėsi ir dirbo. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, yra ramus, nekonfliktiškas. Palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 42 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 42 balų dinaminių balų yra net 20 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai nemažėjo, o priešingai, ketvirtojo vertinimo metu ji nuo 40 balų buvo padidėjusi iki 47 balų, nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka daug statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių (solidi kriminalinė patirtis palyginti jauname amžiuje, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinis elgesys, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, maža ir nestabili darbo patirtis, skolos ir menkos jų sumokėjimo galimybės, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, pagrindinė veikla - narkotikų vartojimas ir įsigijimas, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 11 kartų, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus, ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, laisvėje jis iš viso nedirbo, dirbo tik pataisos namuose, tačiau padarė nusikaltimą ir jam buvo atimta teisė vykti be sargybos ir palydos. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo K. B. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad maža ir nestabili darbo patirtis yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje nuteistasis bendraudavo su vyresniais draugais, su jais girtaudavo, praleidinėjo pamokas, nusikaltimas taip pat padarytas girtaujant kompanijoje, kai kuriose situacijose nuteistasis gali pasielgti neapgalvotai, dėl ko vėliau gailisi, teistas už ne vieną smurtinį nusikaltimą, stebimas vis dar išliekantis savo poelgių pasekmių minimalizavimas, neutralizavimas, padarytą paskutinę nusikalstamą veiką jis bando pateisinti tuometinėmis asmeninėmis problemomis. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama, jis turi elgesio ir priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų problemų.

Skunde K. B. nurodė, kad Komisija jam be pagrindo rekomendavo lankyti Anoniminių alkoholikų grupę, nes jis ją jau lankė, tačiau nuteistojo kriminogeniniu veiksniu vis dar nurodomas narkotikų vartojimas ir įsigijimas bei ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, kas leidžia spręsti, jog šios problemos iki šiol yra aktualios. Skunde nuteistasis nurodė, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pasiūlytą darbą laisvėje, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis pastoviai gyveno su motina ir patėviu dviejų kambarių socialiniame būste, šeima nuo 2002 m. iki 2010 m. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jeigu teismas paleis lygtinai, nuteistasis žada vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo krikšto tėvai (duomenys neskelbtini), kurie žada priimti jį gyventi, kol baigsis lygtinio paleidimo terminas, taigi šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir ši problema gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Nuteistasis turi turtinių prievolių 3180,65 Eur sumai, kurių išieškojimas antstolio yra vykdomas priverstinai, o neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis K. B. bausmę atlieka taip pat ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo ankstesni teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniais veiksniais. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. K.