- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1224-482/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pjūklininku, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2019-09-24 apie 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu savo broliui A. K. tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, su kojomis spyrė ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam krūtinės ląstos, nugaros paviršinius sužalojimus, nubrozdinimus kairio smilkinio srityje, kraujosruvas krūtinės, abiejų žastų, nugaros, kairio klubakaulio sparno srityse, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos surikdymą.
R. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-26 parodė, kad jis su sugyventine S. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame gyvena, kitoje dalyje įėjimai į patalpas atskiri, adresas toks pats, gyvena jo brolis A. K. kartu su savo sugyventine J. J.. Jis su broliu A. būdamas blaivus sutaria gerai, tačiau labai dažnai A. K. vartoja alkoholį, todėl tarp jų dėl jo netinkamo elgesio kyla konfliktai. 2019-09-24 jam būnant darbe paskambino jo sugyventinė S. G. ir pasakė, kad jai grįžus po darbo namo ją A. pradėjo įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius. Apie 18.30 val. jam grįžus iš darbo, jis nuėjo pas brolį A. K. į kambarį ir rado jį miegantį, su sugyventinė Jūratė buvo namuose. Tada jis A. prisikėlė ir jo klausė dėl ko jis S. įžeidinėjo. Brolis A. sakė, kad jis niekojo sugyventinei S. nesakė, jis suprato, kad A. meluoja, ir supykęs su rankos kumščiu sudavė jam du kartus į galvą, po to su koja vieną kartą įspyrė į krūtinę. Po suduotų smūgių jis iš kambario išėjo ir grįžo pas save į namus. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jis jiems papasakojo, kas įvyko. Prisipažįsta, kad savo broliui A. K. sudavė smūgius į galvą ir spyrė į krūtinę, dėl to labai gailisi (b.1.73-74).
2019-10-09 R. K. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, patvirtino ankstesnius savo įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, pripažindamas, kad sumušė savo brolį A. K., suduodamas jam rankomis du smūgius į galvos sritį ir ne mažiau kaip aštuonis kartus įspirdamas (b.l.83).
Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:
Nukentėjusiojo A. K. 2019-09-26 apklausos metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad jis kartu su savo sugyventine J. J. gyvena adresu S(duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, antrame bute, įėjimas atskiras, gyvena jo brolis R. K. su sugyventine S. G.. 2019-09-24 po pietų, laiko tiksliai neatsimena, jis išėjo į kiemą ir pamatė ant šulinio sėdinčią S. G.. Jis jai pasakė, kad ji susitvarkytų lauko tualetą. S. pradėjo keiktis. Pamatęs, kad gali kilti konfliktas, jis grįžo į savo kambarį. Kadangi buvo vartojęs alkoholio, nuėjo miegoti. Miegant kambaryje, lovoje, jis pajuto smūgius į nugarą, šonus, galvą, kiek buvo suduota smūgių tiksliai nežino. Pamatė, kad jį muša jo brolis R. K.. Brolis R. jį spardė kojomis ir smūgiavo rankomis į galvą. Jį sumušęs brolis R. K. išėjo iš jo kambario. Po to atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė jis nežino. Parodė, kad jis broliui R. K. turi pretenzijų, civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereikš (b. l. 28).
Liudytojos J. J. 2019-09-24 parodymais, kuriuose nurodyta, kad ji kartu su savo sugyventiniu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena A. mirusiai motinai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) 2019-09-24 vakare, apie 18.30 val., į namus sugrįžo neblaivus sugyventinis A. K.. Jis pavalgė ir nuėjo miegoti. Kadangi buvo daug išgėręs, todėl iškart užmigo. Apie 19.30 val. į namų duris kažkas pasibeldė. Atidarius duris pamatė, kad už jų stovi blaivus A. brolis R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nieko jai nesakęs R. K. įėjo į namo vidų ir tiesiu taikymu nuėjo į kambarį, kuriame miegojo jo brolis Algis. Ji nuėjo paskui R.. Atėjęs į kambarį R. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius A. atžvilgiu, tada staiga užšoko ant lovos, kurioje tuo metu miegojo A., ir be jokios priežasties su kojomis pradėjo spardyti miegantį savo brolį A.. Kiek matė, jis spyrė su abiem kojomis iš viršaus savo broliui A. į įvairias kūno vietas nemažiau kaip 8 kartus. Ji prašė baigti, bet R. neklausė. Tada ji išbėgo į lauką ir šaukė R. sugyventinę S. G., kuri taip pat atėjo į kambarį. Ji sustabdė R. ir jį išsivedė. A. jau buvo atsibudęs nuo jam suduotų smūgių, bet dėl girtumo sunkiai orientavosi aplinkoje. Matė, kad A. iš lūpos bėgo kraujas, jis iš skausmo buvo susilenkęs. A. pasakė, kad nenori jokių problemų, todėl nei policijos, nei greitosios medicininės pagalbos nekvietė. Po kurio laiko į jų kiemą sugrįžo R. ir jo sugyventinė S.. Jie visi kalbėjosi ir R. pradėjo žodžiais provokuoti A., tačiau A. buvo ramus ir nekonfliktavo. Po kurio laiko R. išsikvietė policiją ir pasakė, kad jam grasino A., jis norėjo jam tyčia pakenkti, kadangi abu broliai konfliktuoja dėl namo, kuriame jie dabar visi gyvena. Namas buvo jų motinos, kuri numirė ir niekam jo nepaliko. Po to A. K. pradėjo skaudėti kūną, todėl ji paskambino 112 ir informavo apie įvykį. Atvykusi GMP A. apžiūrėjo, bet į ligoninę nesivežė. Kai atvyko policijos pareigūnai, A. turėjo pretenzijų jį sumušusiam broliui R. K. ir norėjo rašyti pareiškimą. Parodė, kad R.ir anksčiau yra sumušęs brolį A., bet į policiją A. nesikreipė (b.1.42-43).
2019-09-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiojo patrulio O. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje smurtą patyręs asmuo - A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., paaiškino, kad 2019-09-24 jis namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus miegojo. Pabudo nuo spyrių į juosmens sritį, pabudęs pamatė, kad jį spardo brolis R. K.. Spirta apie aštuonis kartus į juosmens ir nugaros sritį. R. K. paaiškino, kad po kilusio konflikto tarp jo sugyventinės ir brolio A. K., jis nuėjo pas brolį A. K. į namus ir jam trenkė, kiek kartų nepamena, į kurias vietas nenurodė. Fiksuojama, kad matomi smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas galvos srityje, kraujosruvos juosmens ir krūtinės srityse. Fiksuojama smurtą patyrusio asmens būsena - akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2,10 prom. girtumas. Įvykio aplinkybes galintis paaiškinti asmuo - J. J. (b. 1. 18-19).
2019-09-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2019-09-24 Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas, jog 2019-09-24 apie 19.30 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., atėjo blaivus brolis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir be jokios priežasties kambaryje miegančiam neblaiviam (nustatyta 2,10 promilių girtumas) broliui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), su abiem kojomis spyrė nemažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradedamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas (b.1.5).
2019-09-24 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 9-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 506/2019(09), kurioje nurodoma, kad A. K. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos, nugaros paviršiniai sužalojimai, o taip pat nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kraujosruvos krūtinės, abiejų žastų, nugaros, kairio klubakaulio sparno srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, ir tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-09-24 galimai nurodytomis aplinkybėmis, dešimčia poveikių (b.1.54).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARJK-0124 panaudojimo registracijos žurnale nurodoma, kad A. K. 2019-09-24 19.50 vai. nustatytas 2,10 prom. girtumas, R. K. blaivus - 0,00 pro, (b.1.20,21).
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2019-09-24 apie 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu savo broliui A. K. tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, su kojomis spyrė ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam krūtinės ląstos, nugaros paviršinius sužalojimus, nubrozdinimus kairio smilkinio srityje, kraujosruvas krūtinės, abiejų žastų, nugaros, kairio klubakaulio sparno srityse, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos surikdymą.
Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 91-94).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 57), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 59-61), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį, siekiant jo elgesio korekcijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72 ² straipsnyje - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą atlikti per 6 (šešis) mėnesius.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.