Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. J. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio, kuriuo J. S., E. A. ir V. M. dėl kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. buvo išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, egzistuojant LR BK 30 str. 1 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. A. J. ir K. J. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., E. A. ir V. M. išteisinti pagal LR BK 155 str. 1 d., t. y. kad jie 2005-05-13, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), įsiveržę, namiškių akivaizdoje, sumušė, panaudojo kitus neteisėtus veiksmus prieš A. J., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei išvežė jį į policijos komisariatą, taip jie viešai veiksmais užgauliai pažemino nukentėjusiuosius A. J. ir K. J. .

Nukentėjusieji A. J. ir K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantai nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis, nagrinėjant bylą buvo pažeista teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Teismas netinkamai taikė LR BK 30 str. normą, nes policijos pareigūnai J. S., E. A. ir V. M. negalėjo ir negali suformuluoti teisėtų reikalavimų A. J. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino nuoseklius liudytojų I. A. ir V. K. parodymus. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir patys išteisintieji. Pareigūnai nenori pripažinti, kad E. A. suformavo jų nuomonę, jog A. J. dažnai vairuoja automobilį girtas, jį apkaltino nebūtais dalykais, nors automobilį vairavo I. A. Tai patvirtina visuma I. A. skundų prieš A. K., kuri kurstė I. A. duoti melagingus parodymus prieš A. J., nors turėjo įspėti ją dėl teisės atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą žmogų. Apeliantų teigimu, iš prie apeliacinio skundo pridėtų teismo posėdžių protokolų kitose bylose matyti, kad dėl to paties įvykio išteisintieji vienam teismui davė vienokius parodymus, kitam kitokius, o tai rodo, kad jie meluoja. Teismas apskritai šios bylos nenagrinėjo ir nevertino įrodymų visumos, liudytojai šioje byloje apklausti nebuvo, teismas vadovavosi tik teisėjo O. B. suklastotais parodymais, kurie liudytojų buvo paneigti.

Šią bylą nagrinėjęs teismas atsisakė ištirti jų pateiktus prašymus. Jie teismo prašė išreikalauti iš Šilalės rajono apylinkės prokuratūros bei šio rajono apylinkės teismo, Tauragės rajono apylinkės teismo visumą jų ir I. A. skundų, kurie rašomi nuo 2005-05-13, jų nagrinėjimo medžiagas ir juos pridėti prie šios bylos medžiagos; išreikalauti iš Šilalės rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 93-2-00007-06 dėl policijos pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo, jiems sužalojus A. J.; gauti duomenis iš Valstybinio medicininio audito dėl A. J. skundų rezultatų; gauti duomenis iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje A. J. nepagrįstai nubaustas; iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytoją gydytoją V. D., kuris operavo A. J., kai jam 2005-05-13 buvo sulaužyti šonkauliai, ir gali patvirtinti jo bejėgiškumo būseną; apklausti tyrėją M. D., kuris patvirtintų, kad liudytojai P. V., A. Z. R., L. T. yra silpnaregiai ir neskaito tiek be akinių, tiek su jais, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes; į apeliacinio skundo nagrinėjimą iškviesti liudytojus V. K. ir I. A. ir juos apklausti; gauti iš Šilalės rajono policijos komisariato duomenis apie tai, kokios konkrečiai, kada ir kam buvo išduotos 2005-05-13 vakare prieš A. J. panaudotos dujos, koks šių dujų likutis po jų panaudojimo, išreikalauti minėtų dujų likučius ir patį dujų balionėlį, gauti duomenis apie tai, kodėl šių dujų likučiai nepridėti prie bylos medžiagos kaip daiktiniai įrodymai; pranešti prokurorui apie A. J. padarytus kūno sužalojimus, pareigūnams J. S., E. A. ir V. M. viršijus tarnybinius įgaliojimus, pažeidus Policijos veikos įstatymo 23 str. ir 24 str. normas; pranešti prokurorui apie tyrėjo M. D. žinomai melagingus įrašus liudytojų apklausos protokoluose, kad liudytojai P. V., A. Z. R. ir L. T. liudytojo apklausos protokolus patys perskaitė, nors jie dėl silpnaregystės to padaryti negalėjo. Dėl minėtų prašymų nebuvo pasisakyta nei teisminio nagrinėjimo metu, nei išteisinamajame nuosprendyje. Apeliantų teigimu, teismas visiškai nevertino to, kad Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorė, tyrusi 2005-05-13 įvykio aplinkybes, nepagrįstai atsisakė tirti nukentėjusio A. J. skundus (reikalavimus), nors prokurorę šiuos veiksmus įpareigoja atlikti LR BPK 166 str. 1 d. 1 p., 168 str., 178 str. 2 d. normos, o vėliau, apskundus minėtos prokurorės veiksmus, pasireiškė tendencingas visų Šilalės rajono teisėsaugos institucijų ir pareigūnų priešiškumas A. J. atžvilgiu, neva jis anksčiau teistas, rašė skundus, todėl jį būtina pasodinti į kalėjimą. Apeliantų manymu, Šilalės rajono policijos pareigūnai jiems gali kerštauti už tai, kad prieš kelerius metus jie savo pažeistą teisę dėl K. J. neteisėto apkaltinimo nusikaltimo padarymu gynė EŽTT Strasbūre.

Teismas atsisakė vertinti prie privataus kaltinimo skundo pridėtą įrodymų visumą - Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-06-22 nutartį, kuria įrodoma, kad A. J. 2005-05-13 vakare pristatytas į ligoninę silpnos būklės, 2005-05-16 liudytojų P. V., A. Z. R. ir L. T. apklausos protokolus, iš kurių matyti, kad pastarieji patvirtina, jog A. J. girtaujančio nematė, LR Seimo kontrolieriaus nuomonę apie Šilalės rajono PK pareigūnus analogiškoje situacijoje, įtariamojo A. J. apklausos protokolą, kuriame A. J. atsisakė pasirašyti, administracinio sulaikymo protokolą, kuriame melagingai pažymėta, kad apie sulaikymą pranešta žmonai, pareiškimą – protokolą, iš kurio matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gydytojo V. D. išrašą dėl šonkaulių operacijos. Tuo buvo pažeistas principas tinkamai ir per įmanomai trumpiausią laiką nešališkai ir teisingai išnagrinėti jų skundus, kuriais jie siekia apginti pažeistą teisę, teisėtus interesus ir viešą interesą.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmų, nes jie, būdami nusišalinę nuo 2005-05-13 įvykio tyrimo, toliau nagrinėja jų skundus dėl minėto įvykio, įskaitant ir jų skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, priima niekuo nepagrįstas nutartis. Kadangi Šilalės rajono apylinkės teismo nutartys, kuriomis vadovautasi priimant šį išteisinamąjį nuosprendį, yra priimtos šališko ir suinteresuoto šios bylos baigtimi teismo, nėra galimybės objektyviai vertinti 2005-05-13 įvykio aplinkybių visumos ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

Teismas vadovavosi administracinės bylos medžiaga, kurioje išteisintųjų suklastotų dokumentų pagrindu A. J. buvo nubaustas administracine bauda, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad po liudytojų I. A. ir V. K. parodymų Tauragės rajono apylinkės teisme (nešališkame teisme) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad apie administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta A. J., dėl to jis negalėjo ginti savo pažeistos teisės. Nukentėjusieji pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar neišnagrinėjo A. J. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą dėl 2005-05-13 įvykio, paaiškėjus gydytojo A. Z. nusikalstamai veikai – jam suklastojus A. J. girtumo - blaivumo aktą.

Nukentėjusiųjų nuomone, teismą, nagrinėjantį privataus kaltinimo bylas, įstatymo leidėjas įpareigoja surinkti kaltinamuosius charakterizuojančios medžiagos visumą, įskaitant pažymas iš gydymo įstaigų, ir pan. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šios imperatyvios įstatymo leidėjo normos nesilaikė, dėl to neįvertino aplinkybės, kad prieš išteisintuosius yra ir daugiau analogiškų bylų, šiose bylose jie kaltinami analogiškų nusikaltimų padarymu. Bet dėl korupcijos Lietuvos teisėsaugoje, klastojant bylų medžiagas, jie yra išteisinami, paveikiami liudiję prieš juos asmenys. Dėl minėtos procesinės teisės normos pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas netinkamai taikė LR BPK 27 str. normas, neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai į privačią sodybą įsiveržė jau po 22 val. Dėl šios priežasties preziumuojamas įžeidimas tyčia, kadangi kaltinamieji tikrai žinojo, kad sodyba priklauso nukentėjusiajam K. J. Pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atsiklausę sodybos šeimininko K. J. ar būtų gavę teismo leidimą patekti į sodybą po 22 val.

Išteisintųjų parodymai, kad nurodytu laiku automobilį vairavo A. J., paneigiami liudytojos I. A. ir V. K. parodymais. Pareigūnai pripažino, kad stabdydami automobilį nematė, kad jį būtų vairavęs A. J., nors gerai pastarąjį pažįsta, patvirtino, kad jie A. J. matė tik nukentėjusiojo K. J. sodyboje, įvažiavę į sodybos kiemą. Iš esmės visiems pareigūnams pripažinus, kad jie 2005-05-13 A. J. vairuojančio automobilį nematė, ir tai įrodžius liudytojų parodymais, teisėjas, būdamas suinteresuotas šios bylos baigtimi po nusišalinimo nuo šio įvykio nagrinėjimo, į teismo posėdį iškvietė Tauragės rajono apylinkės teisme jau apklaustus liudytojus - silpnaregius pareigūnės V. M. artimus giminaičius - A. Z. R. bei P. V. ir, vadovaudamasis jų parodymais bei prielaidomis, padarė išvadą, kad A. J. parodymai vertintini kritiškai. Analogiškai teisėjas pasisakė ir dėl liudytojų I. A. ir V. K. parodymų, nors jokių įrodymų, galinčių paneigti šių liudytojų parodymus, nesurinko ir neįrodė kitaip. V. K. teismui pateikė surašytus savo parodymus, prašė juos pagarsinti teismo posėdžio metu, tačiau teismas jo parodymų nepagarsino ir nevertino, o vertino tik teisėjo O. B. klastojimus ir prasimanymus. Teismas, vadovaudamasis prielaidomis, mano, kad V. K. parodymai yra nenuoseklūs, o išteisintosios artimų giminaičių, girtų ir silpnaregių asmenų, parodymai yra nuoseklūs, nors pastarieji teismui aiškino, kad nieko nežino ir nieko nematė. Kritiškas nukentėjusiojo A. J., liudytojų I. A. bei V. K. parodymų vertinimas, apeliantų nuomone, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra niekuo nepagrįstas, tuo įrodomas teismo šališkumas ir nenoras atskleisti bylos esmės.

Nukentėjusiųjų teigimu, pareigūnai bandė įrodyti, kad neva A. J. neklausė jų teisėtų nurodymų, tačiau negalėjo įvardyti nei vieno iš jų, priešingai, prisipažino, kad A. J. išvežimas buvo reikalingas tam, kad jie pamiršo iš policijos komisariato pasiimti alkotesterį ir kad vietoje negalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už medicininio patikrinimo vengimą, kadangi jie ne eismo priežiūros policininkai. Taip pat patvirtino, kad pažeidė A. J. teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, šios teisės jam neišaiškino, iš jo tyčiojosi, išvilkdami iš kiemo ir patalpindami jį sužalotą į automobilį, skirtą ne sužalotiems asmenims vežti, pažeidė A. J. teisę iš pareigūnų gauti pirminę medicininę pagalbą. Pareigūnai pripažino, kad A. J. papurškus neaiškios kilmės dujomis, nuo kurių patiems buvo labai bloga, pristačius jį į medicininės apžiūros punktą, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, kad apie tai jie neinformavo gydytojo A. Z., kuris turėjo nustatyti A. J. girtumo laipsnį, kad A. J. po medicininio patikrinimo nepristatė į namus pas tėvą, o uždarė policijos areštinėje, ten pradėjo ikiteisminį tyrimą, A. J. esant bejėgiškoje būsenoje, reikalavo duoti parodymus - prisipažinti vairavus automobilį neblaiviam. Sulaikymo protokole policijos pareigūnas įrašė žinomai melagingas žinias, kad apie A. J. sulaikymą pranešta žmonai, tuo tarpu A. J. žmonos neturi. A. J. buvo sulaikytas pažeidžiant LR BPK 140 str., nes A. J. asmenybė buvo žinoma, administracinis pažeidimas baigtas, jis buvo savo namuose ir turėjo neliečiamybę. Byloje yra pateikti įrodymai apie šonkaulių sulaužymą A. J., operaciją, silpną matymą dėl nuodingų dujų pripurškimo ir jų neišvalymo iš akių.

Apeliantų teigimu, tyrėjas M. D. klastojo silpnaregių liudytojų parodymus, siekdamas nepagrįstos apkaltos A. J. Liudytojai nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teisme patvirtino, jog Šilalės rajono PK tyrėjas M. D. užrašė savo išgalvotus duomenis apie A. J., vėliau liepė pasirašyti apklausų protokoluose, kad jie neva perskaitė ir užrašyta teisingai, nors jie faktiškai neskaitė ir skaityti negalėjo dėl silpnaregystės. Teisėjas O. B. liudytojų silpnaregystę nuslėpė, to neužfiksuodamas privataus kaltinimo bylų, nagrinėtų Šilalės rajono apylinkės teisme, teismo posėdžių protokoluose. Šiose bylose nurodoma, kad iš A. J. buvo tyčiojamasi, jis buvo gydytojo A. Z. ir policininkų kankinamas, jo girtumas nebuvo nustatinėjamas, pareigūnas J. S. reikalavo A. J. prisipažinti, kad jis vairavo automobilį, jam nesutikus, pagriebė jam už rankos ir ją vedžiodamas pasirašė apklausos protokole jo vardu, A. J. liepė pasirašyti pasižadėjimą, jog geranoriškai atlygins policininkams padarytą žalą.

Apeliantų nuomone, nurodytais pareigūnų veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas, nuo jų nusikalstamos veikos nukentėjo daug asmenų, todėl ši aplinkybė vertintina kaip sunkinanti. Sunkinanti aplinkybė ir ta, kad išteisintieji kaltės nepripažino, nors tai akivaizdžiai įrodyta bylos medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima perduoti bylą prokurorui pagal LR BK 228 str. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau teismas atsisakė tai padaryti.

Nukentėjusiųjų nuomone, byloje įrodyta, kad dėl policijos pareigūnų blogos kvalifikacijos, netinkamo pasiruošimo tarnybai, įžūlaus elgesio bei tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš jų šeimą, jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantai vadovaujasi LR CK 2.23 str., kuris įtvirtina teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, LR CK 2.24 str., kuriame įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo kitaip. Šiuo konkrečiu atveju pareigūnai nenurungė liudytojų I. A. ir V. K. parodymų, kuriais jie teismui patvirtino, kad 2005-05-13 vakare, apie 22 val., automobilį vairavo jie, o ne A. J. Taip pat neįrodyta, kad A. J. buvo neblaivus, kadangi gydytojo A. Z. klastotas A. J. apžiūros protokolas, kuriame jis įrašė vidutinį girtumo laipsnį, buvo paneigtas Valstybinio medicininio audito išvada. LR CK 2.25 str. įtvirtina nuostatą dėl kūno neliečiamumo, o A. J. buvo sužalotas pareigūnams akivaizdžiai viršijus tarnybinius įgaliojimus. LR CK 2.26 str. numato neleistinumą apriboti fizinio asmens laisvę, tačiau A. J. tokia teisė buvo apribota, uždedant antrankius ir jį išvelkant iš K. J. sodybos. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė asmenų, kurie neteisėtai apribojo fizinio asmens laisvę, todėl išteisintieji privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jie neturtinę žalą vertina 500 000 Lt.

Teismo posėdžio metu išteisintieji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas LR BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino J. S., E. A. ir V. M. pagal LR BK 155 str. 1 d. Įžeidimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Šiuo atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog išteisintųjų veiksmuose nebuvo minėto nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. ir K. J. apeliacinio skundo argumentai, kad A. J. tuo metu automobilio nevairavo, kad policijos pareigūnai be kokio teisėto pagrindo įsiveržę į K. J. sodybą pavartojo fizinį smurtą prieš A. J. ir tokiu būdu juos, A. ir K. J., įžeidė, yra visiškai nepagrįsti, paneigiami bylos medžiaga. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. J. 2005-05-13, apie 22.20 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 p. ir 68 p. reikalavimus ir padarė LR ATPK 126 str. 2 d. ir 130 str. pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Tą patvirtina byloje esantis 2005-05-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 74), 2005-05-17 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (t. 1, b. l. 75), šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, jis 2005-06-27 nutartimi nutarimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 87-89), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-27 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 nutartį taip pat paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 98). Policijos pareigūnų veiksmai, atlikti sulaikant A. J., pripažinti teisėtais, jie nesudaro įžeidimo nusikaltimo sudėties. Policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas jau yra išsamiai aptartas Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-04-14 nuosprendyje, kuriuo pareigūnai J. S. ir E. A. buvo išteisinti pagal LR BK 139 str. 1 d., 155 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo ir įžeidimo, nukreiptų į I. P. (A.), jos vaikus K. ir G. P., jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, apskundus šį nuosprendį apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-10 nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas (t. 1, b. l. 14-20); Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-02-19 nuosprendyje, kuriuo pats A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 286 str. dėl to paties įvykio, apskundus šį nuosprendį apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2007-05-24 nutartimi A. J. apeliacinis skundas buvo atmestas (t. 3, b. l. 73-76), apskundus šią nutartį kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-05 nutartimi A. J. kasacinį skundą atmetė (t. 3, b. l. 193-194). Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006-02-21 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 str. 1 d., nenustačius, kad policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę savo tarnybine padėtimi ar viršiję įgaliojimus, t. y. jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 13), šis nutarimas paliktas galioti ir Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės 2006-03-16 nutarimu, ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-04-03 nutartimi (t. 3, b. l. 50-51). Minėtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad policijos pareigūnai ėjo jiems pavestas viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo pareigas, stabdė grėsmę eismo saugumui kėlusį A. J. vairuotą automobilį, jam nesustojus, pradėjo persekiojimą, sulaikymo metu A. J. nevykdžius reikalavimo nesipriešinti, pareigūnai pavartojo šioje situacijoje leistiną fizinę prievartą prieš aktyviais veiksmais sulaikymo vengusį teisės pažeidimą padariusį A. J. ir teisėtai bei pagrįstai, vadovaudamiesi LR ATPK nuostatomis, sulaikė A. J. Kadangi policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas yra neginčijamai nustatytas nurodytais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje iš naujo to nenagrinėja. Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūnų veiksmai, sulaikant A. J., negali būti laikomi nepadoriais, užgauliai žeminančiais žmogaus orumą, jais pareigūnai siekė įgyvendinti įstatymų jiems priskirtas funkcijas, o ne paniekinti, pažeminti A. J. ar jo tėvą K. J. Pats A. J. savo neteisėtais veiksmais išprovokavo situaciją, kurioje pareigūnai buvo priversti pavartoti prieš jį fizinę prievartą, ir, kaip jau minėta, buvo nuteistas pagal LR BK 286 str. už pasipriešinimą policijos pareigūnui, panaudojant fizinį smurtą.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pareigūnų veiksmuose nebuvo būtinųjų LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl jie pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodydamas, kokiais įrodymais vadovaujasi, o kokius atmeta, kokias bylos aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nuosprendis priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisingas ir motyvuotas, todėl jį naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip to skundu prašo apeliantai, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantai tokį savo prašymą grindžia tuo, kad, jų manymu, bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Tačiau byloje nenustatyta jokių teismo šališkumu leidžiančių suabejoti aplinkybių. Apeliantai taip pat nenurodo jokių objektyvių tariamą bylą nagrinėjusio apylinkės teismo šališkumą patvirtinančių duomenų. Todėl toks apeliantų teiginys vertintinas tik kaip niekuo nepagrįstas jų samprotavimas, nesudarantis jokio pagrindo tenkinti jų prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. ir K. J. apeliacinio skundo teiginiai, kuriais jie pateikia savąją įvykio aplinkybių traktuotę, apibūdina faktinių aplinkybių detales, komentuoja liudytojų parodymus, pateikia savąjį jų vertinimą, nurodo pareigūnų, nagrinėjusių jų ankstesnius su šiuo įvykiu susijusius skundus, šališkumą, padarytus pažeidimus, yra jau išnagrinėti kitose bylose, dėl jų yra įsiteisėję procesiniai sprendimai, todėl jie iš naujo nenagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas gali tikrinti tik skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, negali išeiti už skundžiamo nuosprendžio ribų, įsiteisėję kitose bylose priimti procesiniai sprendimai yra nekvestionuojami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju rėmėsi tomis ankstesniais procesiniais sprendimais nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos vertinant, ar policijos pareigūnų veiksmuose buvo įžeidimo nusikaltimo požymiai. Apeliantai nenurodo jokių argumentų, kurie leistų suabejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

Nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą, palikdamas juos nenagrinėtus (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų A. J. ir K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.