Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., jūrinio kelto „(duomenys neskelbtini)“, plaukiančio (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kajutėje, tyčia, nukentėjusiajam A. Š. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu ir koja į veido sritį, padarydamas jam dešinės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nedidelį kiekį 0,000058 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikė ir gabeno su savimi automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. lapkričio 18 d., apie 5.10 val., automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliekant automobilio apžiūrą, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, apklaustas kaip įtariamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jau du metus dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) išvažiuoja dirbti per firmą „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirba, kol yra darbo, nesant darbui, grįžta į (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo nuo šių metų sausio 3 dienos iki vasario 14 dienos. Dirbo (duomenys neskelbtini), išvežiodavo žmones į vištų fermas, kur jie tas vištas gaudydavo. Vasario 14 dieną grįžo į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebuvo darbo. Toje pačioje (duomenys neskelbtini) dirbo, kaip vėliau sužinojo, ir A. Š. Jis vieną dieną gaudė fermoje vištas, tačiau, kadangi jam buvo sunkus darbas gaudyti vištas, jis perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). A. Š. jis iki to laiko nepažinojo, su juo susipažino darbe, bendraudavo susitikę savo gyvenamuosiuose namuose. Jis gyveno „didžiajame name“, o A. „mažajame name“. Abiejuose namuose gyveno darbininkai, dirbantys minėtoje įmonėje. Kai nereikėdavo dirbti, namo gyventojai vieni pas kitus eidavo į svečius, pasikalbėti, išgerti alkoholio. Su A. Š. bendraudavo mažai, gal keletą kartų, tačiau jokių konfliktų gyvenant ir dirbat nebuvo. Kadangi įmonė, kurioje jis dirba, toliau nebuvo sudariusi sutarčių su (duomenys neskelbtini) ūkininkais dėl paukščių gaudymo ir jų skerdimo, todėl 2020 m. vasario 14 d. visi įmonės darbininkai (duomenys neskelbtini) įsėdo į jūrinį keltą „(duomenys neskelbtini)“ plaukiantį į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu keltu plaukė ir A. Š. Tiek jis, tiek A. Š. gyveno atskirose kajutėse. Kelte su draugais vartojo alkoholį. Bebendraujant ir bevartojant alkoholį kelte su pažįstamais, prie jo priėjo jo pažįstamas darbininkas, kuris dirbo tame pačiame darbe, kurio vardo, pavardės neatsimena, įvardyti negali, ir pasakė, kad jo geram pažįstamui, draugui, kuris taip pat dirbo tame pačiame darbe kaip ir jis, jo vardo, pavardės nenori įvardyti dėl asmeninių priežasčių, A. Š. šampano buteliu praskėlė galvą. Pats šito įvykio nematė. Kiek jam yra žinoma, kad A. su jo draugu dėl kažko susikivirčijo, dėl ko, nežino. Tada jis nuėjo vienas į A. Š. kajutę aiškintis kas ten įvyko ir dėl ko sumušė jo draugą. Atėjęs į A. kajutę, joje buvo dar vienas vyras be A. Tuo metu A. buvo tualete, kajutėje. Jis pabeldė į duris, kad jis atidarytų, pasižiūrėti kas ten yra ar tikrai ten viduje A. Iš tualeto A. nieko neatsakė, tik atidaręs tualeto duris, jame buvo A., jis nieko nesakęs užsimojo su šampano buteliu suduoti smūgį. Jis iš jo atėmė butelį ir sudavė ne daugiau kaip tris smūgius į veido sritį. Du smūgius sudavė kumščiu į veido sritį, po ko A. nukrito ant lovos. Tada jam sudavė viena smūgį iš kojos į veido sritį. Daugiau jokių smūgių A. nesudavė. Kajutėje buvęs asmuo į konfliktą nesikišo. Po suduotų smūgių išėjo iš kajutės į savo kajutę. Jis A. Š. atsiprašė, jam dalį padarytos žalos atlygino, o kitą dalį žalos pasižada atlyginti. A. Š. jam jokių pretenzijų neturi. Gailisi dėl to ką padarė (1 t., b. l. 81-84, 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, apklaustas kaip įtariamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuomoja pas asmenį V. K., tačiau automobilio savininkas yra nurodytas kitas asmuo, neprisimena kas. Įvykio dieną jis dirbo, stovėjo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Prie jo priėjo mergina, jis ją pažįsta, jos vardas L., pavardės nežino. Ji paprašė kad ją pavežtų aukščiau į automobilių stovėjimo aikštelę, ji nori „įsidurti“, tai yra suvartoti narkotinių medžiagų. Jis sutiko ir nuvežė ją į aikštelę. L. atsisėdo į automobilio keleivio pusę ant priekinės sėdinės. Ji prie jo „įsidūrė“. Jis kartu su L. nevartojo narkotinių medžiagų, ji jam nesiūlė kartu vartoti, jam nepardavė jokių narkotikų. „Įsidūrusi“ L. automobilyje užmigo. Jis su savimi irgi turėjo narkotines medžiagas, tačiau apie jas nieko L. nesakė. Vienas folijos lankstinukas gulėjo jo piniginėje, piniginė gulėjo porankio daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių. Kitas folijos lankstinukas gulėjo tarp priekinių sėdynių esančioje puodelio vietoje. Tada jis pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Jis apsimetė, kad irgi miega. Pareigūnams pažadinus jį ir L., pasakė jiems išlipti iš automobilio. Išlipus, ant jo sėdinės (priekinės vairuotojo pusėje), gulėjo tuščias švirkštas ir tuščias folijos gabaliukas. Švirkštas ir tuščias folijos gabaliukas buvo iš seniau, kai vartojo narkotikus. Vėliau pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir rado du folijos lankstinukus su narkotikais, jei neklysta „fentaniliu“. Pareigūnams prisipažino, kad du folijos lankstinukai priklauso jam. Tada jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Narkotikus jis pirko sau, platinti tikslo neturėjo. Pirko narkotikus iš jam nepažįstamo asmens – čigono, kur anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), toje pusėje. To asmens, iš kurio pirko narkotikus jis nepažįsta, matė pirmą kartą, jo atpažinti negalės (2 t., b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju asmeniu jis susitaikė, jam atlygino padarytą žalą, taip pat jis atlygino padarytą žalą ir teritorinėms ligonių kasoms (kvitą pateikė prie ikiteisminio tyrimo), jis nukentėjusiojo asmens atsiprašė, jis jam atleido, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Dėl antros veikos lieka prie savo parodymų duotų pirminės apklausos metu, ten davė išsamius parodymus ir nieko naujo pasakyti neturi. Tik nori pasakyti, kad narkotines medžiagas jis pirko sau, savo naudojimui, platinti tikslo neturėjo. Pirko medžiagas iš jam nepažįstamo asmens – čigono, kurio nepažįsta ir jo atpažinti negalės, už kiek pirko narkotines medžiagas dabar jau neprisimena. Labai gailisi dėl padarytų veikų, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir nevartoti narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis 2020 m. vasario 14 d., apie 17.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsėdo į jūrinį keltą, plaukiantį į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nežino kam priklauso keltas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini). Į keltą įsėdo kartu su pažįstamais, kurių tarpe buvo ir J. G., kiek jam žinoma jis yra iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), jis maždaug 30 metų amžiaus. Kelte apsistojo kajutėje, tačiau ne su J. Kelionės metu jam draugai bei pažįstami minėjo, kad J. jo ieško, dėl ko, nežino. Kajutėje buvo ne vienas, dar su juo buvo pažįstamas V. D. Jie kajutėje su V. alkoholinių gėrimu nevartojo, prieš tai jis vienas buvo nuėjęs į kelto barą, kur išgėrė alaus ir grįžo atgal į kajutę. Maždaug apie 20.00 val. kažkas pasibeldė į kajutės duris, atidaręs sutiko J. G., jis nieko nesakęs sudavė rankomis jam į veidą kokius penkis-šešis smūgius į įvairias vietas ir išėjo, po šio incidento jis pasiskundė kelto apsaugai, jam davė kitą kajutę. Daugiau niekas šio incidento nesiaiškino. Į (duomenys neskelbtini) atplaukė 2020 m. vasario 15 d., apie 11.00 val., ir jis dar apsigyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje tam, kad nereiktų su visais kartu, o ypač su J. kartu grįžti į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2020 m. vasario 16 d., jis vienas grįžo į (duomenys neskelbtini), namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 17 d. dar užsiregistravo į darbo biržą ir tik po to kreipėsi pas medikus, kur jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paguldė. Klinikose nustatė, kad jam yra lūžęs apatinis žandikaulis bei nuskelti keli dantys. Kadangi J. G. jį sumušė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o po šio incidento jis susisiekė su juo ir žadėjo atsilyginti, padengti jam padarytą žalą, dėl šios priežasties jis šiuo metu jokio pareiškimo nerašo, pretenzijų iki kol J. G. su juo atsiskaitys neturi, apie tai praneš vėliau. Pageidauja dabar jokio tyrimo neatlikinėti bei ikiteisminio tyrimo nepradėti (1 t., b. l. 28-30). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2020 m. vasario 14 d. jis iš (duomenys neskelbtini) keltu „(duomenys neskelbtini)“ plaukė į (duomenys neskelbtini), iš kur autobusu planavo grįžti į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu keltu plaukė ir jį sumušęs asmuo J. G., su kuriuo jis dirbo viename darbe (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kelto kajutėje kartu su juo gyveno V. D., su kuriuo dirbo tame pačiame darbe, (duomenys neskelbtini) ir dar du jam nepažįstami asmenys. Jį sumušęs asmuo J. G. gyveno kitoje kajutėje. Kajutėje jis nei su V. D., nei su kitais kartu gyvenusiais asmenimis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Įvykio dieną alkoholį vartojo bare vienas. Apie 18.00 val., bet tiksliai laiko pasakyti negali, jam einat kelto koridoriumi ar į barą, ar iš jo, dabar nepamena, prie jo žodžiais pradėjo kabinėtis J. G. draugas A., pavardės nežino, su juo dirbo viename darbe, tačiau jis su juo nebendravo. Ką jis jam sakė, nepamena. Jis prie jo kabinėjosi tik žodžiais, jokių smūgių jam nesudavė. Ar su juo buvo tuo metu J. G., jis nepamena. Jis, kiek dabar atsimena, nuėjo į barą, tuo jų konfliktas kelto koridoriuje ir baigėsi. Bare jis vienas vartojo alkoholį. Grįžtant jam atgal iš baro į kajutę, kelto koridoriuje, prie jo pradėjo vėl žodžiais kabinėtis kiti J. G. draugai, kurių nepažįsta, nežino jų nei vardų, nei pavardžių, kurie buvo išgėrę. Kartu su jais dirbo vienoje fermoje. Su jais kartu J. G. nebuvo. Jam pavyko išvengti didesnio konflikto, jie koridoriuje prasilenkė ir jis nuėjo į kelto parduotuvę. Ne už ilgo į ją atėjo ir J. G. draugas A., kuris buvo išgėręs, kuris atėjo vėl aiškintis santykių. Jis jam nieko nesakęs stvėrė viena ranka už drabužių prie gerklės. Jis išsigando ir kadangi tuo metu buvo alkoholio skyriuje, pastvėrė po ranka pirmą pasitaikiusį butelį ir su juo besigindamas sudavė vieną smūgį A. į pakaušį, truputį praskėlė. Daugiau jokių smūgių jis A. nesudavė. Parduotuvėje jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir išsiaiškino visas aplinkybes, jis parėjo į savo kajutę. Kur tuo metu buvo A., jis nežino. Jam sugrįžus į kajutę, kajutėje gulėjo ar miegojo V. D. Ne už ilgo į jo kajutę atėjo J. G., kuris buvo išgėręs, jis tuo metu buvo tualete. Jam išėjus iš tualeto, jis jam nieko nesakęs kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į veido sritį, po ko jis prisėdo ant lovos, o ar jis jam sudavė smūgį į veido sritį iš kojos, jis šito nepamena, nes buvo išgėręs, bet mano, kad galėjo suduoti smūgį ir iš kojos jam į veido sritį, po ko galėjo lūžti apatinis žandikaulis. Jis J. G. kajutėje su jokiu šampano buteliu jokių smūgių neketino suduoti ir nesudavė. Ar matė, kaip jam sudavė smūgius J. G., V. D., jis nežino, nes jis tuo metu gulėjo ar miegojo lovoje, kajutėje, buvo užsisukęs į sieną. Jis jokių pretenzijų J. G. neturi ir neturės, jam jokio civilinio ieškinio nereikš. Taip pat jokių pretenzijų neturi ir neturės jo draugams, kurie prie jo kelte kabinėjosi žodžiais, taip pat jokių pretenzijų neturi ir neturės jo draugui A. (1 t., b. l. 32-33, 42-45, 48-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 884/2020 (02) nurodyta, kad A. Š. konstatuotas dešinės pusės apatinio žandikaulio kampo lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinįjį žandą. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020 m. vasario 14 d. Dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kampo srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad 2020 m. vasario 14 d. kartu su nukentėjusiuoju A. Š. plaukė keltu „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vienoje kajutėje. Jis apie įvykį nieko nežino, nežino dėl ko kilo konfliktas ir kas pirmas pradėjo konfliktą, muštynes, nes jis jokių muštynių nematė, galbūt tuo metu buvo išėjęs iš kajutės arba miegojo kajutėje (1 t., b. l. 70).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. G. pateikė pinigų pervedimo kvitą, jog atlygino žalą Kauno teritorinėms ligonių kasoms (1 t., b. l. 98-10, 101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. lapkričio 18 d., apie 04.45 val., patruliuodamas (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miegojo du asmenys. Priėjus prie automobilio priekinėje keleivio pusės vietoje miegojo mergina, kaip vėliau paaiškėjo L. J., prie kurios kojų mėtėsi švirkštas. Vairuotojo vietoje miegojo J. G. Pažadinus vairuotoją ir jam išlipus iš automobilio ant vairuotojo sėdynės pastebėjo gulintį švirkštą ir tuščią folijos lankstinuką. Paklausus vairuotojo ar su savimi ir automobilyje turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad draudžiamo nieko neturi. Su vairuotojo sutikimu apžiūrint automobilį tarp priekinių sėdynių esančioje puodelio vietoje surado folijos lankstinuką, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai su galimai narkotine medžiaga ,,heroinu“. Taip pat paprašius, kad parodytų piniginės, kuri buvo porankio daiktadėžėje turinį ir ją apžiūrint pastebėjo folijos lankstinuką, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai su galimai narkotine medžiaga ,,heroinas“. Paklausus vairuotojo J. G. kieno folijos lankstinukai su galimai narkotine medžiaga „heroinu“, paaiškino, kad tai jo ir juos įsigijo savo naudojimui. Narkotines medžiagas ,,heroiną“ įsigijo tabore, tikslios vietos nurodyti negali (1 t., b. l. 174-177).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. J. parodė, kad ji seniai vartoja narkotines medžiagas. 2020 m. lapkričio 17 d. savo reikmėms buvo nusipirkusi maždaug 2 lankstinukus vadinamo fentanilio, tai yra jai reikalinga dozė, ji šiuos narkotikus įsigijo (duomenys neskelbtini) iš jai nepažįstamo asmens. Šiuos narkotikus planavo pati suvartoti ir 2020 m. lapkričio 18 d., nežino tiksliai kiek laiko buvo, bet galėjo būti 2 valandos nakties, ji būdama (duomenys neskelbtini), pamatė taksistą, kurį žino kaip J., ji automobilio modeliuose nesigaudo, tad negali pasakyti koks automobilis. Tai ji ir sugalvojo, kad jo automobilyje galėtų suvartoti savo narkotines medžiagas, ji jo paprašė ją nuvežti į šalia esančią aikštelę, kur juos vėliau ir sulaikė policijos pareigūnai. Ji automobilyje suvartojo visas savo narkotines medžiagas, jas susileido sau į veną. Dar buvo vartojusi alkoholio, todėl automobilyje ir užmigo. Ją ir prižadino policijos pareigūnai, kai su J. buvo sulaikyta. Kai ją sulaikė ji su savimi narkotinių medžiagų neturėjo, nes buvo viską suvartojusi. Kad J. turėtų savo narkotinių medžiagų, negali pasakyti, nes nežino ir nematė (1 t., b. l. 179-182).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 2), 2020 m. lapkričio 18 d. paimtų iš piniginės, kuri buvo porankio daiktadėžėje tarp priekinių automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000041 g ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio. Gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 3), 2020 m. lapkričio 18 d. paimtas iš gertuvės dėtuvės, esančios tarp priekinių automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynių, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000014 g. Ant tuščio folijos lankstinuko (vokas Nr. 1), 2020 m. lapkričio 18 d. paimtų nuo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės, paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai. Ant tuščio 1 ml talpos vienkartinio švirkšto (vokas Nr. 1), paimtų nuo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės, paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio ir narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai. Ant tuščio vienkartinio švirkšto nusitrynusia gradacija, paimto nuo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grindų, priekyje, dešinėje pusėje, vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai. Tirti pateiktuose J. G. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis J. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuėjo vienas į A. Š. kajutę aiškintis dėl ko sumušė jo draugą. Atėjus A. buvo tualete, kajutėje. Jis pabeldė į duris, kad jis atidarytų. Iš tualeto A. nieko neatsakė, tik atidaręs tualeto duris, jame buvo A., jis nieko nesakęs užsimojo su šampano buteliu suduoti smūgį. Jis iš jo atėmė butelį ir sudavė ne daugiau kaip tris smūgius į veido sritį. Du smūgius sudavė kumščiu į veido sritį, po ko A. nukrito ant lovos. Tada jam sudavė viena smūgį iš kojos į veido sritį. Be to, parodė, kad automobilyje su savimi turėjo narkotines medžiagas. Vienas folijos lankstinukas gulėjo jo piniginėje, piniginė gulėjo porankio daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių. Kitas folijos lankstinukas gulėjo tarp priekinių sėdynių esančioje puodelio vietoje. Pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis, jis apsimetė, kad miega. Pareigūnams pažadinus jį ir L., pasakė jiems išlipti iš automobilio. Išlipus, ant jo sėdinės (priekinės vairuotojo pusėje), gulėjo tuščias švirkštas ir tuščias folijos gabaliukas. Švirkštas ir tuščias folijos gabaliukas buvo iš seniau, kai vartojo narkotikus. Vėliau pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir rado du folijos lankstinukus su narkotikais. Pareigūnams prisipažino, kad du folijos lankstinukai priklauso jam.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiojo A. Š. bei liudytojų V. D., V. V., L. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados bei kiti byloje esantys duomenys.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo J. G. veikos kvalifikuotinos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. G. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 74-75). Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (2 t., b. l. 76-77).

Dėl J. G. skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. G. – administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 105, 2 t., b. l. 61-62), neteistas (1 t., b. l. 106-107, 2 t., b. l. 63), dirbantis pagal individualią veiklą (1 t., b. l. 108, 2 t., b. l. 64-67), neįrašytas į VšĮ Elektrėnų Psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę (1 t., b. l. 117).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 04.50 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 09.29 val. (2 t., b. l. 29-30, 31). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlė skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. G. nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą – padarė ne šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, šiuo atveju J. G. minėtas įpareigojimas neskirtinas.

J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 41-42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra 6 vnt. vokų, 2 vnt. tuščių vienkartinių švirkštų, 3 vnt. tuščių folijos lankstinukų, 2 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius), kvitas Nr.3PK002342, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir J. G. skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 04.50 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 09.29 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 6 vnt. vokų, 2 vnt. tuščių vienkartinių švirkštų, 3 vnt. tuščių folijos lankstinukų, 2 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius), kvitas Nr.3PK002342, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.