Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-16 · Administracinė byla Nr. A-858-385-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2493-365/2011Sprendimas · 2011-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
A-858-385-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00724-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Kategorijos
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-385/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00724-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 13.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovui V. K.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4) ir patikslintu skundu (b. l. 37), prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) pašalinti padarytą pažeidimą ir įvykdyti teismo patvarkymą, t. y. imtis Statybos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 3.13.1., 3.13.2., 3.23. straipsniuose įvardintų administracinių procedūrų įgyvendinimo, atliekant statybų teisėtumo patikras vietoje, Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti statybos teisės aktų pažeidimus (langų užmūrijimas, balkonų įstiklinimas, bendrosios nuosavybės plotų atitvėrimas ir kt., kurie gali paaiškėti patikros metu) ir sudaryti sąlygas juos pašalinti, užtikrinant palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimą vykdant Inspekcijai patikėtas valstybės funkcijas.

Pareiškėjas paaiškino, jog administracinėje byloje Nr. I-699-342/2010 ex officio 2010 m. gruodžio 22 d. Inspekcija pagal jos kompetenciją buvo informuota apie masinius statybos projektavimo ir statybos darbų defektus atsiradusius iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)). Siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti nuo 2010 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų ir Inspekcijos priimtų administracinių procedūrų sprendimų nuorašus dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų atsiradusių iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikti informaciją apie įgaliotus Inspekcijos valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie paskirti atsakingais už įvardintų masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų mikrorajone nagrinėjimą. Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-2126 informavo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2010 m. gegužės 27 d. statybos sustabdymo akto panaikinimo, atsižvelgiant į skundo dalyką bei administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo nagrinėjamas statybos darbų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone teisėtumas, todėl atsisakė nurodyti įgaliotus Inspekcijos valstybės tarnautojus, kurie galėtų būti paskirti tikrinti minėtų statybų teisėtumą ir atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tokiu būdu nurodė argumentus, kodėl turėtų nesiimti savo funkcijų vykdymo, kodėl turėtų vilkinti savo funkcijų vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pranešime neprašė nei išnagrinėti viešojo administravimo subjektų veiksmus, nei atlikti ekspertizės, prašė tik imtis administracinių procedūrų dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone, t. y. imtis procedūrų nustatyti statybos teisės aktų pažeidimus ir sudaryti sąlygas juos pašalinti, užtikrinant palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimą, vykdant Inspekcijai patikėtas valstybės funkcijas. Manė, kad atsakovas vilkina ir nevykdo jam priskirtų funkcijų. Pareiškėjo 2011 m. sausio 23 d. pranešimas Nr. 2011-01-23-1 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų galimai pažeidžiant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus“ (toliau – ir Pranešimas) sprendžiant iš antraštės ir turinio turi „pranešimo“ apie masinius statybos projektavimo ir statybos darbų defektus statusą. Todėl pranešimas savaime yra pagrindas Inspekcijai pradėti administracinę procedūrą dėl galimai pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų. Inspekcija, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 straipsniu, privalėjo per 20 darbo dienų imtis pranešime nurodytų veiksmų. Jeigu Inspekcija buvo neįgaliota spręsti pateiktame pranešime išdėstytų klausimų (t. y. pagal kompetenciją jai nepriklauso nagrinėti pranešimo), ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo privalėjo išsiųsti pranešimą kompetentingai institucijai (pasilikdama pranešimo kopiją) ir raštu pranešti apie tai jam, paaiškindama persiuntimo priežastis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundą (b. l. 48-51) nurodė, kad prie pareiškėjo 2011 m. kovo 25 d. skundo pridėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. posėdžio administracinėje byloje Nr. I-699-342/2010 protokole nėra užfiksuota jokios informacijos, susijusios su pareiškėjo minimais projektavimo ir statybos darbų defektais. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė skunde minimo 2010 m. gruodžio 7 d. prašymo ar jo priedų, o tai reiškia, kad nepateikė jokių jo įvardijimas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nurodė, jog Inspekcija nei žodžiu, nei raštu, nei elektroniniu būdu nėra gavusi pareiškėjo skundo ar pranešimo dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų tariamų pažeidimų kokiame nors Palangos gyvenamajame mikrorajone. Dėl šios priežasties neturėjo ir negalėjo įgyvendinti Inspekcijai adresuotame pareiškėjo 2011 m. sausio 23 d. pranešime Nr. 2011-01-23-1 iškeltų reikalavimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Pažymėjo, jog pareiškėjo pranešimas traktuotinas kaip prašymas pateikti tam tikrą informaciją. Inspekcija 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. (7.9)-2D-2126 atsakė į pareiškėjo pranešimą ir pateikė išsamią informaciją kuri, sprendžiant iš pranešimo turinio, turėjo būti aktuali pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip tariami statybos darbų ir projektavimo defektai pažeidžia jo ar kito asmens teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo minimi statybos ir projektavimo defektai įvardijami abstrakčiai ir neaiškiai, apsiribojama tik bendro pobūdžio pastebėjimu, kad Palangos gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) egzistuoja tokie defektai. Pabrėžė, jog Inspekcija negali pradėti procedūros dėl pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų, jeigu nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad galėjo būti pažeistos pareiškėjo ar kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Reikalavimas pradėti procedūrą dėl visame gyvenamajame mikrorajone egzistuojančių pažeidimų prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais. Dėl minėtų priežasčių tokio pobūdžio reikalavimas suponuoja galimą pareiškėjo piktnaudžiavimą teise. Manė, jog pareiškėjo nurodyti tariamai egzistuojantys defektai Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone bei tariamas Inspekcijos neveikimas šiuo klausimu nei jo teisių, nei interesų negali ir negalėtų pažeisti. Atkreipė dėmesį, į tai, kad Inspekcija neatlieka statinių naudojimo ir/ar techninės priežiūros, t. y. pastatų naudojimo metu atsiradusių defektų tyrimas ir šalinimas nepriskirti Inspekcijos kompetencijai. Tam tikri pareiškėjo įvardijami statybos darbų ir projektavimo defektai galėtų būti traktuojami kaip statinių techninės būklės tam tikri defektai, tačiau ir jų šalinimo funkcijos nėra įtvirtintos Inspekcijai teisės aktais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Todėl, net ir išaiškėjus, kad egzistuoja administraciniai sprendimai, tiesiogiai susiję su minėtais defektais, Inspekcija negalėtų vertinti administracinių sprendimų teisėtumo, nes yra suėjęs Statybos įstatyme numatytas vienerių metų senaties terminas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde kelia reikalavimą, susijusį su savavališka statyba ir statyba vykdoma pažeidžiant neesminius statinio projekto sprendinius, nors nei pranešime, nei skunde nenurodė jokių savavališkos statybos ar statybos, vykdomos pažeidžiant neesminius statinio projekto sprendinius, atvejų. Minėjo tik statybos darbų ir projektavimo defektus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b. l. 43-45) nurodė, kad Inspekcija pateikė atsakymą atitinkantį pareiškėjo pranešimo dalyką. Pažymėjo, kad skunde nenurodoma, kokios pareiškėjo subjektinės teisės buvo pažeistos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra subjektas įgaliotas ginti viešąjį interesą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 73-76) pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 21 d. pranešimu Nr. 2011-01-23-1 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų galimai pažeidžiant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus” kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti nuo 2010 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų ir Inspekcijos priimtų administracinių procedūrų sprendimų nuorašus dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų atsiradusių iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikti informaciją apie įgaliotus Inspekcijos valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie paskirti atsakingais už įvardintų masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų mikrorajone nagrinėjimą. Inspekcija 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (7.9)-2D-212.6 ,,Dėl Jūsų 2011 01 23 pranešimo“ nurodė, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme Inspekcijai nebuvo pateiktas skundas dėl statybų neteisėtumo. Taip pat nurodė, kad Inspekcija, neturėdama skundo dėl statybos darbų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone teisėtumo, netikrino ir šių statybų darbų teisėtumo. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčija atsakovo neveikimą pradedant administracinę procedūrą dėl galimai pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas nurodė, jog byloje duomenų, kad pareiškėjui priklausytų kuris nors nekilnojamasis daiktas minėtame mikrorajone, nepateikta. Ginti viešąjį interesą pareiškėjas įgaliojimų neturi. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kuo galimai masiniai projektavimo ir statybos darbų defektai nurodytame Palangos mikrorajone pažeidžia pareiškėjo materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, neįrodė teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos darbų kokybės Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone, tuo pagrindu, kad statybos darbų kokybe pažeidžiamos jo teisės, taip pat pagal įstatymų nuostatas jis nėra įpareigotas ginti viešąjį interesą. Teismas pabrėžė, jog jo išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas prašo įpareigoti pašalinti pažeidimus, kurie galėtų būti nustatyti patikrinimo metu, t. y. pareiškėjas tik daro prielaidas, kad gali būti kokie nors pažeidimai padaryti. Teismas nurodė, jog pareiškėjui 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas išaiškino teisę skųsti Inspekcijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-212.6 ,,Dėl Jūsų 2011 01 23 pranešimo“, tačiau pareiškėjas tikslindamas skundą šia teise nepasinaudojo, į teismo posėdį, kurio metu taip pat galėjo tikslinti reikalavimą, neatvyko. Todėl teismas nevertino Inspekcijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-212.6 ,,Dėl Jūsų 2011 01 23 pranešimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

III.

Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu (b. l. 82-86) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Pažymi, jog tik pareiškėjui atsakovas surašė savavališkos statybos aktą, nors faktinės aplinkybės, susijusios su statybos darbais, egzistuoja visuose analogiškuose daugiabučiuose namuose mikrorajone, kuriame taip pat yra ir pareiškėjo butas, tačiau šių butų savininkai nebuvo nubausti surašant aktus, kaip tai buvo padaryta pareiškėjo atveju, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) ir diskriminuojant pareiškėją dėl jo socialinės padėties, t. y. dėl turimos nuosavybės mikrorajone, kuriame esant teisės pažeidimams kituose butuose, savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik pareiškėjui. Nurodo, jog, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs, pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriuo prašė atlikti administracines procedūras, o atsisakius jas atlikti, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjas, negavęs pranešimo apie bylos nagrinėjimo posėdį nesant jo kaltei, negalėjo jame dalyvauti. Ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip teisinio suinteresuotumo nebuvimas.

Pareiškėjas nurodo, jog administracinėje byloje Nr. I-699-342/2010 2010 m. gruodžio 22 d. Inspekcija pagal jos kompetenciją buvo informuota apie masinius statybos projektavimo ir statybos darbų defektus atsiradusius iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)). Inspekcija nuo viešo aplinkybių paaiškėjimo privalėjo imtis administracinių procedūrų dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone, esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Statybos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 3.1, 3.23, 3.13.1, 3.13.2 straipsniais. Siekiant išaiškinti, ar Inspekcija ėmėsi veiksmų, 2011 m. sausio 23 d. pranešimu Nr. 2011 pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją. 2011 m. vasario 24 d. Inspekcija atsakė į pateiktą pranešimą savo raštu Nr. (7.9)-2d-2126 „Dėl jūsų pranešimo“. Nurodo, jog pareiškėjo Pranešime nebuvo prašoma nei išnagrinėti viešojo administravimo subjektų veiksmus, nei atlikti ekspertizės, o prašoma imtis administracinių procedūrų dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone, t. y. imtis procedūrų nustatyti statybos teisės aktų pažeidimus ir sudaryti sąlygas juos pašalinti, užtikrinant palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimą vykdant Inspekcijai patikėtas valstybės funkcijas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108-110) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjo 2011 m. sausio 23 d. rašte Nr. 2011-01-23-1 nebuvo informacijos, duomenų apie pažeistas kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Šis raštas negalėjo būti laikomas ir skundu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 15 dalies prasme, kadangi jame nebuvo nurodyti ir paties besikreipiančiojo asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimai. Minėtame rašte buvo pateikiami tik bendro pobūdžio pastebėjimai dėl statybos ir projektavimo defektų, atsiradusių iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame rajone ((duomenys neskelbtini)), bei prašoma suteikti su tuo susijusią informaciją. Pagal VAĮ 21 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra pradedama tik esant skundui arba pranešimui. Todėl atsakovas, neturėdamas pagrindo konstatuoti asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, pagrįstai nepradėjo administracinės procedūros dėl statybų teisėtumo Palangos miesto gyvenamajame rajone ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad aplinkybės dėl tariamų statybos ir projektavimo pažeidimų Palangos miesto gyvenamajame rajone ((duomenys neskelbtini)) galėjo būti žinomos dalyvaujant administracinėje byloje Nr. I-699-342/2010 Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Atsakovas pabrėžia, jog šioje byloje buvo sprendžiamas Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. pareiškėjui surašyto statybos sustabdymo akto Nr. SSU-30-100527-00017 teisėtumo klausimas, jokios kitos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kuo galimai masiniai projektavimo ir statybos darbų defektai nurodytame Palangos mikrorajone pažeidžia pareiškėjo materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, neįrodė teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla. Pareiškėjui nenurodžius, kuo statybos darbų kokybe Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone pažeidžiamos jo teisės, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas nurodo, jog teismo šaukimo administracinėje byloje grąžinamoji dalis, kurioje nurodoma, kad šaukimą pasirašytinai priėmė I. N., liudija, kad pareiškėjui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Pabrėžia, jog pareiškėjas nei 2011 m. sausio 23 d. rašte Nr. 2011-01-23-1, adresuotame Inspekcijai, nei 2011 m. kovo 25 d. skunde ir 2011 m. balandžio 18 d. patikslintame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenurodė jokių konkrečių savavališkos statybos faktų. Remiantis tuo, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, minėti pareiškėjo argumentai nenagrinėtini. Pabrėžia, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti tirti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių minėti įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant pagrįstų priežasčių, kodėl nauji įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, tai yra laikytina pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103-105) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, o apsiribojo tik abstrakčiu reikalavimu atlikti patikras vietoje, nurodydamas Palangos miesto gyvenamojo mikrorajono gatves, kuriose turi būti siekiama nustatyti statybos pažeidimus. Pareiškėjas tik daro prielaidą, kad gali būti nustatyti, kokie nors pažeidimai. Pažymi, kad skunde nenurodoma, kokios pareiškėjo subjektinės teisės buvo pažeistos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra subjektas įgaliotas ginti viešąjį interesą. Pabrėžia, jog pareiškėjo skunde teismui pateikiamas reikalavimas yra susijęs su faktinės padėties konstatavimu patikros vietoje atlikimo momentui atitinkamame Palangos miesto mikrorajone ir yra nesusijęs su pareiškėjo pranešimu Inspekcijai dalyku – prašymu pateikti Inspekcijos atliktų darbų, priimtų administracinių procedūrų sprendimų nuorašus dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų, atsiradusių iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas V. B. kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą, kuriame prašė įpareigoti Inspekciją atlikti statybų teisėtumo patikras Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pabrėžė, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos darbų kokybę Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą minėtų įstatymo nuostatų prasme suteikia jam teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau teisminės gynybos prašantis asmuo turi teismui nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai ir kokiu būdu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pažeisti, suformuluoti konkretų reikalavimą, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Ši pareiga pareiškėjui kyla iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punkto, 24 straipsnio nuostatų.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 21 d. pranešimu Nr. 2011-01-23-1 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų galimai pažeidžiant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus” kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti nuo 2010 m. spalio 22 d. atliktų darbų ir Inspekcijos priimtų administracinių procedūrų sprendimų nuorašus dėl masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų, atsiradusių iki 1990 metų, Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), taip pat pateikti Inspekcijos turimą informaciją apie įgaliotus valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie atsakingi už įvardintų masinių statybos projektavimo ir statybos darbų defektų mikrorajone nagrinėjimą (b. l. 5-8).

Inspekcija 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. (7.9)-2D-2126 nurodė, kad nebuvo informuota apie masinius statybos projektavimo ir statybos darbų defektus, taip pat, neturėdama skundo dėl statybos darbų Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) teisėtumo, netikrino šių statybų teisėtumo, todėl pareiškėjui nenurodė įgaliotų Inspekcijos valstybės tarnautojų, kurie galėtų būti paskirti tikrinti minėtų statybų teisėtumą, ir jo prašomų dokumentų nepateikė (b. l. 9-11).

Pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija apie galimus masinius statybos projektavimo ir statybos darbų defektus, atsiradusius iki 1990 metų Palangos miesto statybos valdybai vykdant projektavimo ir statybos darbus Palangos miesto mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), buvo informuota 2010 m. gruodžio 22 d. viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-669-342/2010, be to, aukščiau minėtas jo Pranešimas savaime buvo pagrindas Inspekcijai pradėti administracinę procedūrą Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) dėl galimai pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų. Todėl, vadovaudamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 30 punktu, atsakovas privalėjo per 20 darbo dienų nuo Pranešimo gavimo dienos imtis jame nurodytų veiksmų.

Šiais aspektais teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje esančiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. – 2010 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokole (administracinė byla Nr. I-669-342/2010) nėra užfiksuota jokios informacijos, susijusios su V. B. minimais konkrečiais masiniais projektavimo ir statybos darbų defektais (b. l. 29-32). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Inspekcija apie statybos teisės aktų pažeidimus Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) buvo informuota 2010 m. gruodžio 22 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to pažymėtina, kad pagal Taisyklių 6 punktą pranešimas – asmens kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad dėl asmenų (ne viešojo administravimo subjektų) veiksmais galbūt padaryto teisių ir teisėtų interesų statybos ar teritorijų planavimo srityje pažeidimo yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Iš pareiškėjo Pranešimo turinio matyti, kad V. B. nenurodo jokių konkrečių pažeidimo atvejų, Pranešime jis tik prašo Inspekcijos pateikti informaciją, todėl toks jo pranešimas vertintinas kaip prašymas pateikti informaciją, į kurį Inspekcija, nepažeisdama Taisyklių 6 punkte nustatyto termino, pateikė atsakymą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti minėtą Inspekcijos atsakymą, o padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydamas įpareigoti Inspekciją atlikti statybų teisėtumo patikras Palangos miesto gyventajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), siekiant nustatyti statybos teisės aktų pažeidimus (langų užmūrijimas, balkonų įstiklinimas, bendrosios nuosavybės plotų atitvėrimas ir kt., kurie gali paaiškėti patikros metu) ir sudaryti sąlygas juos pašalinti. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip skunde nurodyti galimi masiniai projektavimo ir statybos darbų defektai Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Kolegija konstatuoja, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas (šiuo atveju Inspekcijos galimas neveikimas) yra siejamas būtent su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad Inspekcijai neatlikus statybos projektavimo ir statybos darbų defektų patikrinimo Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos darbų kokybę Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone tuo pagrindu, kad statybos darbų kokybe pažeidžiamos jo teisės, todėl pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai.

Konstatavus, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai dėl to, kad Inspekcija neatliko statybos projektavimo ir statybos darbų defektų patikrinimo Palangos miesto gyvenamajame mikrorajone ((duomenys neskelbtini)), nėra ir nebuvo pažeisti, V. B. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog Inspekcija pažeidė Lygių galimybių įstatymą, nes nenubaudė kitų mikrorajono butų savininkų, vykdžiusių panašius statybos darbus kaip ir pareiškėjas, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog su pareiškėju ir kitais asmenimis (nors pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų) susijusios faktinės aplinkybės aplinkybės buvo ar yra identiškos, todėl nėra faktinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai išnagrinėjo bylą, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. apie 2011 m. birželio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdį buvo informuotas, įteikus šaukimą jo dukrai (b. l. 66). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyto teiginio, kad jo dukra yra neįgali, todėl šaukimo jam neperdavė, nepagrindė jokiais įrodymais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 5 dalimi, teismo šaukimo įteikimas pareiškėjo dukrai laikytinas tinkamu. Be to, apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui V. B., todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė kokiu nors būdu apribojo jo procesines teises.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas