Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – Institucija) Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis policininkas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. M. 2011-09-04 apie 21 val. 39 min. Kauno rajone, Stanaičių k., vairuodamas transporto priemonę ,,NISSAN BLUEBIRD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią jam, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,969 ‰ girtumo laipsnis, įvažiavo į griovį ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jis jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepadarė, nes automobilio tą dieną nevairavo. Juo labiau, kad eismo įvykio, už kurį taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str., nebuvo iš viso, nes niekam nesutrikdyta sveikata, nepadaryta žala, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai taikyta jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. sankcija, kadangi nebuvo jokio eismo įvykio, tai negali ir atsirasti atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnai neteisingai kvalifikavo buvusią situaciją, o apylinkės teismas nutarimą priėmė, visiškai neįsigilinęs į bylos esmę. Kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas tiksliai, aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tam, kad asmuo galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo, surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyta pažeidimo esmė. Šiuo atveju buvo neteisingai inkriminuotos veikos, tokiu būdu apsunkintas gynimasis. Be to, teismas be pagrindo netiki tiek paties pažeidėjo, tiek liudytojų R. A., A. P., I. J. parodymais, neva jie prieštaringi. Apeliantui neaišku, ką bendro su pažeidimu turi šašlykų kepimas ir valgymas, ir kokia šios aplinkybės reikšmė padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Pareiškėjas teigia, kad jis nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę elgiasi atsargiai, apdairiai, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir sau, todėl prie vairo nesėstų būdamas išgėręs.

Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. M. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliantas ginčija apylinkės teismo nutarimą, motyvuodamas tuo, kad jis jam inkriminuojamų pažeidimų nepadarė. Ir jis iš dalies yra teisus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. M. kaltė dėl jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo neįrodyta. Teismas nutarime nurodė, kad R. M. kaltę įrodo: 2011-09-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F072626, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b. l. 5), 2011-09-04 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2011-09-04 apie 21 val. 39 min. Kauno rajone, Stanaičių k. įvyko eismo įvykis, iš kurio pažeidėjas pasišalino (b. l. 9), asmens blaivumo testas, patvirtinantis, kad R. M. buvo nustatytas sunkus 2,969 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 10), 2011-09-04 V. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pažino automobilį vairavusį asmenį, nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas ir kuris padarė eismo įvykį (b. l. 11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuris patvirtina, kad pažeidėjas buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir buvo supažindintas su teisiniais padariniais, jei toliau vairuos transporto priemones (b. l. 12), autoavarijos vietos schema, iš kurios matyti transporto priemonės išdėstymas po eismo įvykio (b. l. 16), V. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pakeitė parodymus, kad ji nežino, kas vairavo transporto priemonę. Apklaustas teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs A. M. parodė, kad jis sulaikė mėginantį bėgti R. M., kuris rankoje laikė automobilio raktelius. Nors pažeidėjas aiškino, kad ne jis vairavo į griovį įvažiavusį automobilį, tačiau apklausus liudytoją, nustatyta, kad būtent jis vairavo į griovį įvažiavusį automobilį. Ji atpažino R. M., kaip automobilio vairuotoją. Sulaikant pažeidėją, prie mašinos daugiau nieko nebuvo. Nors pats R. M. neigia tąkart vairavęs automobilį, tačiau nustatyta, kad automobilį vairavo vairuotojas, mūvėjęs mėlynom kelnėm. Tokią aplinkybę iš pat pradžių nurodė liudytoja V. S. paaiškinime, kad ji atpažino asmenį, pas ją kieme įvažiavusį į griovį. Liudytojas D. Z. paaiškino, kad jam paminėta liudytoja pasakė, kad vairuotoją ji gerai pažįsta, žinojo jo vardą, pavardę, patvirtino, kad vairavo būtent R. M.. Pats gi pažeidėjas aiškino, kad jis negėrė iš viso, nors jam nustatytas sunkus 2,969 promilės girtumo laipsnis. R. M. parodymai, kad jis negėrė, prieštarauja tiek liudytojo R. A., tiek liudytojos I. J. parodymams, tiek alkoholio matuokliu nustatytai alkoholio koncentracijai. Tokiu būdu teismas pagrįstai atmetė liudytojų I. J., R. A., A. P. parodymus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Netikėti policijos pareigūnų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas pagrindo neturi. Tai yra oficialus įrodymas, teismui abejonių nekeliantis. Tuo tarpu R. M. pažįstamų duoti parodymai pagrįstai įvertinti kaip neteisingi, kadangi skunde paminėti liudytojai, esantys su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu draugystės ryšiuose, duodami teismui neteisingus parodymus, siekia, kad jis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Be to, vadovavosi tais V. S. parodymais, kurie duoti 2011-09-04, nes teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad antrinius parodymus (prieštaringus pirminiams) davė paprašyta pažeidėjo R. M.. Tuo tarpu jokių įrodymų byloje apie tai, kad policijos pareigūnai diktavo liudytojai paaiškinimo tekstą, nėra. Pirminiai V. S. parodymai sutampa su policijos pareigūnų parodymais, kad liudytoja konkrečiai apibūdino asmenį, vairavusį transporto priemonę, ir abejonių skundą nagrinėjančiam teismui nekelia. Visu tuo remiantis, teismas nusprendė, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. šiuo konkrečiu atveju vairavo transporto priemonę, tačiau to nepakanka daryti išvadą, kad jis tuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Pažymima tai, kad ši straipsnio nuostata reglamentuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens. Tai, kad R. M. vairavo automobilį, neblaivus, abejonių nekyla.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. M. padarė KET 14, 231,4 punktų Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 14 punktas iš tikrųjų draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams. Dėl to teismui abejonių nėra. Tačiau pagrįstas abejones kelia KET 231,4 punkte numatyto pažeidimo inkriminavimas. Reikia pažymėti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame teismo nutarime yra klaidingai nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas: teigiama, kad buvo pažeisti KET 231,4 punkto reikalavimai, tačiau iš tikrųjų turėtų būti 234 punktas.

KET 234 punkte sakoma, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Tuo tarpu KET 231,4 punkte kalbama apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus.

Visų pirma, šiuo atveju kyla klausimai, ar buvo eismo įvykis, ar žuvo žmogus. Akivaizdu, kad žmogus nežuvo, nežiūrint į tai, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu grubiai suklydo. Policijos pareigūnai neteisingai kvalifikavo buvusią situaciją, o apylinkės teismas nutarimą priėmė, visiškai neįsigilinęs į bylos esmę. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas KET punkto pažeidimas, kuris faktinių bylos aplinkybių neatitinka, iš esmės ir sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328-329; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 251-252).

Reikia pažymėti, kad apeliantas pagrįstai nepripažįsta ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo, neigia pasišalinęs iš įvykio vietos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog buvo neteisingai nustatytos įstatymo normos, kurias pažeidė R. M., jam be jokio pagrindo inkriminuotas ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo esmę kaltė dėl pažeidėjo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Nors byloje nustatyta, kad sulaikant R. M. bėgo, tai nustatyta protokolą surašiusio pareigūno A. M. parodymais, tačiau neaišku, ar jis turėjo pranešti apie tai, kad įvažiavo į griovį. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kad tokiais jo veiksmais būtų padaryta kokia nors žala. Pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tai, kad žala nebuvo padaryta (jos priteisti niekas neprašė), ir tai, kad abejotina, ar iš viso įvykis yra eismo įvykis, visa tai negali būti vertinama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Reikia pažymėti ir tai, kad R. M. už administracinių teisės pažeidimų padarymą anksčiau baustas net 16 kartų, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad pažeidėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 2-4), kas rodo, kad jis sistemingai daro tokio pobūdžio teisės pažeidimus, dar nėra pagrindas pripažinti jį kaltu dėl šiuo atveju inkriminuojamų pažeidimų padarymo. Už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis jau buvo baustas 2006-06-28, tačiau ir vėl būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo. Todėl tikėti juo, kad prie vairo nesėstų būdamas išgėręs, negalima.

Tokiu būdu ši administracinio teisės pažeidimo byla, tikslu objektyviai nustatyti pažeidimo padaryto faktines aplinkybes, grąžinama Institucijai tirti iš naujo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aukščiau paminėtas nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas yra esminis, jo pašalinti teisme nėra galimybių, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutarė:

R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą panaikinti.

Grąžinti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti institucijai, šitaip surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.