Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. U., jo atstovui advokatui Rimui Alijui Kalkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pensininko, dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2016 m. spalio 4 d., apie 18:03 val., I. Šimulionio g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas judėti atbuline eiga buvo neatidus, įsirėmė į garažo vartus ir juos apgadino. Taip V. U. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad V. U. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, tai yra prieš pradėdamas judėti atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoti saugu, ko pasėkoje buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tai yra D. P. priklausančio garažo vartai. Nors V. U. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, tačiau duodamas paaiškinimus jis visgi patvirtino, jog automobilis BMW 525 yra jo ir jį vairuoja tik jis, taip pat, jog spalio 4 d. vakare jis buvo I. Šimulionio gatvėje esančiuose garažuose, važiavo į savo garažą ir išvažiavo iš jo. Be to, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog būtent automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas senyvo amžiaus vyro, 2016-10-04, apie 18:03 val., išvažiuodamas atbulas iš savo garažo atsiremia į priešais esančio garažo vartus. V. U. peržiūrėjęs vaizdo įrašą taip pat patvirtino, jog vaizdo įraše yra jo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad į jo garažą be jo niekas daugiau užeiti negali, kad jo garažas yra priešais D. P. garažą, kas tik patvirtina, jog būtent jis buvo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje bei vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas įsirėmė į D. P. priklausančio garažo vartus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaizdo įrašas būtų padarytas neteisėtai ar būtų sumontuotas, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, vaizdo kamera kabo matomoje vietoje, virš nukentėjusiajam priklausančių garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šalia yra lentelė su užrašu, kad teritorija stebima, V. U. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog ženklas, kad yra filmuojama, virš D. P. priklausančių garažų yra. Policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje užfiksavo, kad garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai yra sugadinti, taip pat užfiksavo automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus – nežymiai nubrozdintas priekabos sukabinimo kablio gaubtas, jų lokalizaciją. Iš fotolentelėje, transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir matavimų bei iš byloje esančių garažo vartų nuotraukų, kuriuose užfiksuotas garažo vartų apgadinimas, galima daryti išvadą, kad apgadinimas ant garažo vartų galėjo atsirasti po kontakto su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos sukabinimo kabliu. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad V. U. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Eismo įvykio faktą bei V. U. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. U. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, tačiau, teismo vertinimu, jie nepatvirtina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tai yra suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. U. pažeidė KET 222 punkto, kuriame nurodyta, jog „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“, reikalavimus. Byloje nustatyta, jog automobiliu atsirėmęs į nukentėjusiojo garažo vartus V. U. iš savo vairuojamo automobilio išlipo ir nuėjo apžiūrėti nukentėjusiojo garažo vartų, kad pirštais trynė garažo vartus. Toks V. U. elgesys rodo, jog jis suvokė, kad kontaktas tarp jo vairuojamo automobilio ir garažo vartų buvo. Taip pat byloje nustatyta, jog V. U. iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai. Tačiau pažymėtina, jog KET 222 punktas reikalauja pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai tik tuo atveju, jei nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir jei dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala. Kaip matyti iš byloje esančių nukentėjusiajam D. P. priklausančio garažo nuotraukų, vartams padarytas labai nežymus apgadinimas, matyti tik maža centimetro dydžio nubrozdinimas, didesnių matomų apgadinimų nesimato. Ant V. U. automobilio didesnių apgadinimų taip pat nėra, tik nežymiai nubrozdintas priekabos sukabinimo kablio gaubtas. Esant tokiems garažo vartų bei automobilio apgadinimams V. U. galėjo nesuvokti, kad jis savo veiksmais padarė turtinės žalos kitam asmeniui arba nežinoti, kad dėl tokios menkos žalos padarymo jam atsiranda pareiga pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įvykis įvyko garažų masyve, kad V. U. yra nukentėjusiojo D. P. kaimynas, savo automobilį stato garaže, esančiame priešais nukentėjusiojo garažą, taip pat jis žino, kad D. P. garažuose yra įrengęs filmavimo kamerą dar nuo 2015 metų. Taip pat, pažymėtina, jog V. U. yra senyvo amžiaus (pažeidimo padarymo metu buvo 75 metų amžiaus), be to, anksčiau niekada nėra baustas administracine tvarka nei už KET pažeidimus, nei už kitų rūšių pažeidimus, kas rodo, jog jis yra pavyzdingas pilietis ir atsakingas vairuotojas.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog V. U. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo atmesti tos aplinkybės, kad V. U. nesuprato eismo įvykio metu padaręs tokią turtinę žalą kito asmens turtui, dėl kurios jam pagal KET taisykles atsiranda pareiga apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. U. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. U. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. U. pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. U. – anksčiau niekada nėra baustas administracine tvarka, yra pensininkas, 76 metų amžiaus, dirba, turi neįgalumą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau V. U. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

V. U. (V. U.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. U. (V. U.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063504902 ir įmokos kodą -1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.