Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, atstovei Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A. J. ir B. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame situacijos brėžinyje matyti, kad privažiavimas prie pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užblokuotas privatizuotos bendro naudojimo kelio atkarpos. Žemės sklypai – du pareiškėjo A. J. J., kartu su bendrasavininke B. R., ir du J. A. J., (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)) dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus galimo netinkamo pareigų atlikimo, liko be privažiavimo kelių. Žemės sklypo, projektinis Nr. 125, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo suderintas 2001 m. Šiame plane buvo pavaizduotas kelias, einantis per sklypą, (projektinis Nr. 163, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki pareiškėjų sklypo.

Pareiškėjų manymu, turėjo būti atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. 163, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu patvirtinus kadastro duomenis, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punktas ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad buvo nesilaikyta teisės aktų, konkrečiai: Nuostatų 22 punktas, Taisyklių 11 punktas, Metodikos 31 p. Apie patirtą neturtinę žalą paaiškino, kad aišku, kad patyrė išgyvenimus, nepatogumus, ją vertina subjektyviai, įrodymais įrodyti yra sunku, pamatuoti sunku. Priežastinis ryšys yra tiesioginis. Atsiliepime yra klaidinama, nes pareiškėjų sklypas nesiriboja su sklypu Nr. 163. Kelio teisiškai nebėra. Atsakovai nepaneigia, kad pažeidimas yra. Į teismo klausimą, kada pareiškėjai sužinojo apie kelio panaikinimą, atsakė, kad įtarimų kilo 2018 m. spalį, o tiksliai sužinojo 2019 m. sausio 17 d. Į teismo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų advokatė atsakė, kad 325 Eur nėra pateikta teismui įrodymų, kad apmokėta. Į teismo klausimą apie neturtinės žalos įrodymus – atsakė, kad yra tik pareiškėjų paaiškinimai. Pareiškėjai patyrė įtampą, netikėtumą, nepatogumus, emocijas, dvasinį sukrėtimą. Į teismo klausimą, ar žala viršija įprastus nepatogumus, atsakė, kad mano, kad tikrai viršija, to įrodymai – pačių pareiškėjų paaiškinimai. Patikslino, kad kiekvienas pareiškėjas patirtą žalą vertina po 15 tūkstančių Eur. Į teismo klausimą, kodėl tokia suma, atsakė, kad tai yra pagal kiekvieno įsitikinimą. Įrodyti ir apibrėžti sunku. Klausimą dėl privažiavimo spręs artimiausiu metu. Kol kas dar nenusprendė, kreipėsi į NŽT gegužės pabaigoje. Greičiausiai reikės servituto, reikės kreiptis į teismą.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 m. spalio 11 d. Šį žemės sklypą pareiškėjai paveldėjo po tėvo J. J. mirties.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, pareiškėjų nurodytos aplinkybės, nėra pagrindas konstatuoti viešosios atsakomybės sąlygas ir atsakovo prievolę atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą. Atsakovės teigimu, ji jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko ir jokiais įrodymais nepagrindė savo didelių dvasinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, t. y. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams J. A. J. ir B. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. ir G. T. priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11).

1999 m. gruodžio 28 d. matuotas ir braižytas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) V. R. sklypo Nr. 163 ribų nustatymo brėžinys (b. l. 152).

2000 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-9258 V. R. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–106).

2001 m. suderintas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 planas M 1:10000 (b. l. 26).

2002 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-13427 mirusiajam J. J. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 99–100).

2007 m. suderintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas M:5000 (b. l. 116–117).

2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtinti UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (b. l. 127).

2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu pranešti, kaip bus sprendžiamas bendro naudojimo kelio statuso pažeidimo klausimas (b. l. 108).

2019 m. sausio 17 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius rašte Nr. 48SD-537-(14.48.104.) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo pasiūlyta patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. formuojant atskirus žemės sklypus, kelio neįskaitant į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (b. l. 13).

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjams atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Teismas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu laiko nuo 2018 m. spalio mėnesio (kai pareiškėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimą) iki 2019 m. kovo 12 d. (pareiškėjų kreipimosi į teismą su skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, diena).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) (teisės akto redakcija, galiojusi 2001 m. derinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 planą M 1:10000), 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. 2007 m. suderinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M:5000 galiojusios Metodikos 47 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Taigi tiek derinant pareiškėjų žemės sklypo planą, tiek priimant 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo teisės aktai nustatė reikalavimą, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiavimu.

Nagrinėjamoje byloje šių teisės aktų pažeidimo (Taisyklių ir Metodikos) teismas nekonstatuoja – kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame (duomenys neskelbtini) vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taip pat kelias egzistuoja faktiškai, pareiškėjui iki šiol niekas nedraudė naudotis keliu, kuris faktiškai egzistuoja. Tai patvirtina pareiškėjo J. A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Nagrinėjamoje byloje žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kerta kelias, kuriuo užtikrinamas privažiavimas į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taigi teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas ir jų istorinę kaitą, faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą. Kelias, kertantis žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti neįskaitytas į privatizuojamą plotą. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjai skunde teismui nurodė, jog jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (b. l. 34). Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, kad pareiškėjai patyrė įtampą, netikėtumą, nepatogumus, emocijas, dvasinį sukrėtimą, kurie viršija įprastus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos įrodymai yra tik pareiškėjų paaiškinimai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, patyrė įprastinius tokiais atvejais neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tai jie patyrė dėl anksčiau nurodytų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko veiksmų.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, proceso šalių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, neveikė taip kaip privalėjo veikti, todėl sutiktina su pareiškėjais, jog esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjai patyrė išgyvenimus. Tačiau, sprendžiant pareiškėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pareiškėjai faktiškai keliu galėjo naudotis visą laiką, kad pareiškėjų išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini neviršijančiais įprastinių tokiai situacijai būdingų išgyvenimų, į tai, kad pareiškėjų neturtinę žalą įrodo tik jų paaiškinimai, į patiriamos neturtinės žalos trumpą trukmę (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo 12 d.), todėl spręstina, jog fakto, kad Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis Nr. A-444-619/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų Jono A. J. ir B. R. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą.

Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38, 19-25133–141). Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjai turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjų interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė Dalia Averkienė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 1330 Eur: 650 Eur už susipažinimą su dokumentais, skundo teismui parengimą, 650 Eur už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, 30 eurų žyminis mokestis. Teismui pridėti įrodymai, kad B. R. sumokėjo 325 Eur už teisines paslaugas (b. l. 19, 137), J. A. J. sumokėjo iš viso 680 Eur (b. l. 20, 22, 135, 136, 138), iš jų 30 Eur žyminio mokesčio, 650 Eur už advokatės teisines paslaugas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjams gali būti priteistos 30 Eur išlaidos už žyminį mokestį.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2019 m. vasario 18 d., trūkumus šalinantis skundas 2019 m. kovo 12 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur.

Teismas kritiškai vertina tai, kad prašyme tik labai apibendrintai įvardijama, kokia suma apskaičiuota už kokią paslaugą. Atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį (už susipažinimą su dokumentais ir skundo surašymą 650 Eur), teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 935,7 Eur x 2,5=2339.25), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, teismas pažymi, kad LVAT praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Teismui nėra pateikti duomenys, kad pareiškėja B. R. sumokėjo advokato išlaidas už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje. Taigi teismas atmeta pareiškėjų prašymą priteisti 325 Eur bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, nes nepateikti įrodymai, kad advokatės D. Averkienės išrašytos sąskaitos faktūros yra apmokėtos. Dėl likusių 325 Eur prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, teismas pažymi, kad administracinė byla Nr. I-2504-1047/2019 buvo išnagrinėta 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, kurio trukmė – 1 val. 17 min. (pradžia 9.30, pertrauka nuo 9.42 iki 11.00, pabaiga 11.06 val.), o tai pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Šiame teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėjų atstovė advokatė D. Averkienė. Išlaidoms už atstovavimą teismo posėdyje bei pasirengimą teismo posėdžiui taikytinas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,3 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už 1 val. atstovavimo teisme tokiu atveju sudaro 97,03 Eur (970,3 Eur x 0,1). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismas laiko, kad pasiruošti bylos nagrinėjimui galėjo reikėti 1 val., taigi pareiškėjų prašoma priteisti apmokėta 325 Eur suma viršija galimą priteisti maksimumą, todėl atitinkamai mažintina iki 194,06 Eur (2 val. x 97,03 Eur).

Vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį pažymėtina, kad teismas pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą, tačiau atmetė pareiškėjų reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais. Atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį (teismas laiko, kad patenkinta 1/3 skundo reikalavimų), teismas sprendžia, kad pareiškėjui galėtų būti priteista 1/3 Eur maksimumo neviršijančių bylinėjimosi išlaidų (1/3 žyminio mokesčio 30 Eur, 1/3 sumos 650 Eur, 1/3 sumos 194,06 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui J. A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, iš viso priteistina 182,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 Eur už žyminį mokestį + 108,3 Eur už apmokėtą advokato pagalbą susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundą + 64,69 Eur apmokėtą už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje), pareiškėjai B. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, iš viso priteistina 108,3 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų (108,3 Eur už apmokėtą advokato pagalbą susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų J. A. J. ir B. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2.3-4044-41 patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą.

Pareiškėjų J. A. J. ir B. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui J. A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 182,99 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai devyniasdešimt devyni euro centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai B. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 108,3 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.