Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, pradinio išsilavinimo, teistas 8 (aštuonis) kartus,

paskutinį kartą 2020-11-04 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d., taikant LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. Ž. 2024 m. kovo 7 d. apie 17 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino buto (duomenys neskelbtini) duris, priklausančias J. N., o būtent rankomis daužydamas ir kojomis spardydamas sugadino duris, durų varčią ir durų rankeną, tokiu būdu sugadino nedidelės - 317,10 eurų vertės svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Nors kaltinamasis E. Ž. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis iš dalies pripažino kaltę ir paaiškino, kad 2024 m. kovo 7 d. atėjęs pabeldė į nukentėjusiosios J. N. duris. Kojomis jos durų nespardė. Duris atidarė T. C.. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo truputį išgėręs. Toliau nieko nevyko. Negalėjo išlaužti durų, nes jos atsidaro iš vidaus. Su nekentėjusiąja konfliktuoja, todėl ji jam kerštauja. Ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu nepamena.

Apklaustas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino ir paaiškino, kad negali pasakyti kuriuo laiku, nes neprisimena dėl išgerto alkoholio, jam kilo mintis nueiti iki kaimyno T., pasiaiškinti dėl sumokėto mokesčio už dujas ir jo pastūmimo. Nuėjęs pasibeldė ranka į duris, tačiau jam durų niekas neatidarė. Suprato, kad nieko nėra namuose. Kaip beldė į duris, jis tiksliai neprisimena, ar rankomis ar kojomis. Jeigu jam durų niekas neatidarė, jis galėjo duris stipriau patraukti ir stipriau belstis. Tačiau dėl savo girtumo neprisimena ką tiksliai durims padarė.

Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad turi problemų su atmintimi. Viskas buvo taip kaip pasakojo policijoje. Pakalbėjęs su T. nuėjo pas R.. Su R. kartu išgėrė 3 butelius po 0,5 litro alaus. Išgėręs alaus nuėjo pas T. aiškintis, bet jo namuose nerado. T. durys neturi skambučio. Atėjęs stipriai ranka pabeldė į duris, durų nespardė. J. N. viską inscenizavo. Jos durys buvo sugadintos anksčiau, nors kai beldė į duris nematė, kad jos būtų sugadintos. Prie J. N. durų yra buvęs ankščiau, bet nematė jokių durų sugadinimų. Po įvykio nebuvo nuėjęs prie J. N. durų pažiūrėti, ką padarė. Atsimena, kad su rankos delnu pabarškino į durų plokštumą. Durys iš plono metalo. Neatsimena, kad būtų ėmęs už durų rankenos. Su kojomis jų nespardė. Nuo jo beldimo durys neįlinko. Mano, kad iš viso nieko joms nepadarė. Atsimena, kad sakė pareigūnams jog eis su J. N. tartis ir kad kaltę pripažįsta. Pareigūnams sakė, jog savo kaltę pripažįsta, kad išvengtų akistatos su J. N.. Teismas turi tikėti parodymais duotais teisme. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teismas kaltinamojo duotus parodymus teismo posėdžio metu vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš pirminių ikiteisminio tyrimo apklausų, kaltinamasis kaltę pripažino ir nors smulkiai nedetalizavo savo veiksmų, tačiau patvirtino, kad įvykio metu daužė nukentėjusiosios duris, dėl girtumo nepamena kokiu būdu.

Kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji J. N. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). 2024-03-07 apie 07.30 val. ji iš namų išvyko į darbą. Apie 17.36 val. kaimynė N. B. jai parašė žinutę, kad kaimynas E. Ž. trankė jos buto duris, bandė patekti į jos butą. Dėl to į policiją iš karto nesikreipė, nes manė, kad E. Ž. į duris tik beldė. Apie 22.15 val. grįžusi po darbo namo pastebėjo, kad durys yra sugadintos. Pastebėjo, kad stipriai kliba durų rankena, iki galo neužsidaro durų varčia ir ji deformuota. Pati objektyviai negalėjo įvertinti padarytos turtinės žalos, todėl kreipėsi pas šią kompetenciją turintį statybos techninės priežiūros vadovą A. P.. Durų įsigijimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, ar čekių neturi. Nors duris įsigijo ir pradėjo eksploatuoti maždaug prieš tris metus, tačiau jos buvo kaip naujos, puikiai funkcionavo. A. P. įvertinęs visas aplinkybes, pateikė jai durų keitimo lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta keistinų durų vertė 262,07 Eur ir dar paskaičiavo visų darbų vertę, kurie būtini keičiant duris. Po jos durų sugadinimo, su kaimynu E. Ž. nekalbėjo, nes šis yra nuolatos neblaivus ir agresyvus. Ji mano, kad E. Ž. jos buto duris sugadino dėl ankstesnių nesutarimų renkant mokesčius už komunalinius patarnavimus. ( 1 t. b. l. 1-8, 57-64)

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra kaimynas. J. buvo pakabinusi bendro naudojimo virtuvėje ant sienos dujų apmokėjimo lapuką, kadangi jo nepastebėjo prasidėjo barniai. Įvykio dieną buvo bendro naudojimo virtuvėje ir išgirdo daužymą, trankymą. Išėjus į koridorių pamatė, kad E. daužo rankomis ir spardo J. duris. Tai buvo vienintelis atvejis, kai E. daužė J. duris. J. parašė žinutę, kuria pranešė, kad E. daužo ir spardo jos duris. E. nuo jos buvo apie 10 metrų atstumu. Yra įsitikinusi, kad J. duris daužė E.. Jis duris daužė rankomis ir kojomis, keikėsi. Šalia jo kitų asmenų nebuvo. Viskas vyko vakare. Po šio įvykio prie J. durų nebuvo priėjusi. Pati J. sakė, kad po įvyko durys neužsidarinėja, buvo apspardytos, sulaužyta rankena. Matė, kad prieš šį įvykį durys buvo gražios.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teismo posėdyje t. y. kad gaminantis maistą, išgirdo koridoriuje triukšmą. Išgirdusi stiprų triukšmą ir daužymą, išlėkė iš virtuvės į koridorių ir prie J. kambario durų pamatė stovintį E. Ž., kuris buvo neblaivus ir matė, kaip su kojom spardė ir su rankom daužė į kaimynės duris. Daužydamas duris, E. rėkavo, kad atidarytų duris, tačiau namuose nieko nebuvo ir durų niekas neatidarė. Ji pamačiusi šiuos kaimyno veiksmus, išsigando ir nuėjo į savo kambarį. Atėjusi į kambarį, parašė J. žinutę, kad E. daužo jos duris. Kitą dieną, t.y. 2024-03-08 jai grįžus po darbo vakare, apie 20 val. ji sulaukė policininkų, kuriuos galimai iškvietė J.. Taip pat 2024-03-08 vakare koridoriuje sutiko praeinantį blaivų E., kurio ranka buvo sugipsuota (1 t. b. l. 71-74).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nustatyta, kad J. N. 2024-03-07 apie 22.15 val. grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini), informavo, kad rado sugadintas savo buto duris (1 t. b. l. 1-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos durys, kurios yra tamsiai rudos spalvos, metalinės, su aplink esančiomis tamsiai rudos spalvos staktomis. <...> Žiūrint į duris, durų varčios kairėje pusėje, nuo durų varčios viršaus iki durų apačios, matosi ornamentai. Tarpas tarp durų varčios ir staktos nėra vienodas, taip pat durų varčia ne vienodai prigludusi prie staktos (1 t. b. l. 13-27).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinimas E. Ž. dėl svetimo turto sunaikinimo yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis tyčia sugadino buto (duomenys neskelbtini) duris, priklausančias J. N., o būtent rankomis daužydamas ir kojomis spardydamas sugadino duris, durų varčią ir durų rankeną, tuo padarydamas nukentėjusiajai 317,10 Eur turtinę žalą. Svetimą turtą kaltinamasis sugadino veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti žala ir tokiu būdu gali būti sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo arba padarinių atžvilgiu buvo abejingas (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Todėl kaltinamojo E. Ž. nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) atitinka visus BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji J. N. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 688,53 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad žala susidaro iš durų kainos, durų keitimo darbų kainos ir durų įvertinimo kainos (1 t., b. l. 65). Šiam civiliniam ieškiniui pagrįsti nukentėjusioji pateikė pinigų priėmimo kvitą 50,00 Eurų sumai, už atliktą durų keitimo sąmatos sudarymą (t 1, b.l. 55-56), taip pat buvo pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 14, iš kurio nustatyta, kad durų kaina su montavimo darbais sudaro 570,00 Eurų. (t. 2, b.l. 42-44)

Taigi nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 620,00 Eurų žalą. Atsižvelgiant į pateiktų žalą pagrindžiančių dokumentų turinį, ieškinys įrodytas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai J. N. priteistina 620,00 Eurų žala.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamojo padaryta veika – nedidelės vertės turto sugadinimas yra baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Su šia valstybinio kaltintojo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kaltinamasis kaltinamas ne tyčinio nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl nėra pagrindo, pripažinti E. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis E. Ž. teisiamas devintą kartą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103-138). Kaltinamasis E. Ž. nedirbantis, turintis neįgalumą. Jis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų kabineto įskaitą. Psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144). 2024 m. liepos 29-rugpjūčio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-378/2024 nurodyta, kad jam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114).

Skiriant jam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis baigtas nedidelės vertės baudžiamasis nusižengimas, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvima, nusikalstama veika padarytos žalos dydį, į sugadinto turto kiekį. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama keturių rūšių bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis periodiškai nusikalsta, teismas daro išvadą, kad valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės pasiūlyta arešto bausmė yra teisinga. Teismas taip pat sutinka, kad nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija nuo 2025-02-01) nuostatas galinčias švelninti jo teisinę atsakomybę ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaltinamajam skirtina didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

E. Ž. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 89-92) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalyje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304–305, 307–308, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nukentėjusiosios J. N. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 620,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti E. Ž., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus kalėjimą atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.