Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281str.3 d. ir jam paskirta 25 MGL ( trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų ) bauda, įpareigojant baudą sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per penkis (5) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sutinkamai su BK 67str.3d., 68 str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas J. G. naudotis specialia teise - atėmimas teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems (1) metams. Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo J. G. 14 000 (keturiolika tūkstančių ) litų neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinio atsakovo, UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 1725 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio K. G. naudai. Nukentėjusio K. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo - 2086,81 Lt sumai paliktas nenagrinėtu, pripažįstant nukentėjusiojo teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. 09.40 val, Kėdainių mieste, Pavasario - Vyturių gatvių sankryžoje, vairuodamas jo tėvui, J. G., nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi – 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 158 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ( KET 53 p.), prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nesukliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 145 p.), važiuodamas atbulas privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 158 p.), nuo Pavasario gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto pradėjo važiuoti atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir gali būti sukliudyta kitiems eismo dalyviams, suko į šalutinę Vyturių gatvę ir sankryžoje parbloškė tiesiai Pavasario gatve važiavusį dviratininką K. G., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniame skundu nuteistasis J. G. teigia, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-30 nuosprendį ir sumažinti jam skirtą bausmę, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, ištirti byloje esančius ir naujai surinktus įrodymus, nustačius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, spręsti ar civilinis ieškinys yra pagrįstas ir nustatyti priteistinos atlygintinos žalos dydį. Apeliantas taip pat prašo skirti kompleksinę medicinos - eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, ir užduoti tokius klausimus:

- Kokia kryptimi bei kokia gatve – pagrindine Pavasario gatve ar šalutine Vyturio gatve - važiavo dviratininkas prieš susiduriant su automobiliu ,, AUDI 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kokioje kelio vietoje įvyko dviratininko ir automobilio ,, AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas?

- Koks dviratininko kūno sužalojimų padarymo mechanizmas eismo įvykio metu?

- Kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti?

Atsisakius pirmos instancijos teismui kaip įrodymą pridėti prie bylos garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš teismo posėdį, apeliantas prašo apeliacinio teismo šį įrašą pridėti prie bylos. Apeliantas taip pat prašo pridėti prie bylos, kaip įrodymą apie nukentėjusiojo sveikatos dabartinę būklę, 2007-12-15 darytą vaizdo įrašą K. G. santuokos registravimo metu bei teismo posėdyje apie šias aplinkybes apklausti liudytojais R. K., M. S., V. K..

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatlikdamas išsamaus autoįvykio aplinkybių vertinimo, neskirdamas kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės. Apeliantas mano, kad teismas nenustatęs svarbių autoįvykio aplinkybių, netyręs versijos, kurią kėlė kaltinamasis, kad dviratininkas, būdamas eismo dalyvis, taip pat galėjo pažeisti kelių eismo taisykles, padarė kategorišką išvadą, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Apeliantas teigia, kad autoįvykio vieta nustatyta remiantis tik skirtingais apelianto ir nukentėjusiojo parodymais, pripažindamas jo kaltę, teismas rėmėsi tik tarpusavyje nesutampančiais nukentėjusiojo K. G., kuris įvykio metu buvo praradęs sąmonę ( teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ), ir liudytojų V. V., P. K. parodymais ir tik dalinai vertino liudytojo R. M. parodymus bei visiškai neatsižvelgė į G. Č. parodymus, kurie pilnai sutampa su apelianto ir R. M. parodymais.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas ir, kaip šio pažeidimo pasekmė, buvo paskirtos griežtesnės bausmės bei taikyta baudžiamojo poveikio priemonė. Apeliantas mano, kad teismo išvadoje išreikšta nuomonė, kad šiuo metu apelianto šeimos materialinė padėtis yra sunki, tačiau ji priklauso nuo jo paties ir nėra aplinkybių leidžiančių teigti, kad ir ateityje bus sunki, yra nekonkreti, jo manymu, teismas privalėjo įvertinti dabartinę jo turtinę padėtį ir remtis ja nustatant priteistinos žalos dydį ir skiriant bausmę, numatytą BK 281 str. 3 d. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., neatsižvelgė, kad tai neigiamai paveiks jo šeimos materialinę ir socialinę padėtį, bus suvaržyta apelianto galimybė vežioti motiną, kuri yra 2 grupės invalidė, į gydymo įstaigas, nebus tenkinami kiti jos poreikiai. Apeliantas nurodo, kad jis gyvena rajone, ketina susirasti darbą ir dirbti ne nepilną darbo dieną laisvu nuo studijų metu, kad galėtų sumokėti teismo skirtą baudą bei atlyginti žalą nukentėjusiam. Tačiau dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemonę vienerius metus, jis negalės laiku spėti nuvykti į studijas, po jų į darbą, jam bus užkirstas kelias pakeisti jo sunkią turtinę padėtį, be to, apelianto manymu, neturint teisės vairuoti autotransporto priemonės, darbo paieška darbo rinkoje yra apsunkinta.

Apeliantas skunde nurodo, kad dėl BPK 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimų teismas netaikė CK 6.282 str., kur sakoma, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimo dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti, jeigu nustatyta, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Kadangi nukentėjusio kaltė nėra preziumuojama, ją turi įrodyti šalis, apeliantas savo atsikirtime nurodė, kad nukentėjusysis važiavo ne ta kryptimi, kurią nurodė jis pats ir liudytojai V. V. ir P. K. t.y. ne Pavasario gatve, o važiavo Vyturio gatve, ką patvirtino įvykio metu buvę liudytojai G. Č. ir R. M. bei rašytinė bylos medžiaga, tačiau teismas šių apelianto nurodytų aplinkybių nenagrinėjo. Taip pat teismas turėjo išsiaiškinti ar nukentėjusysis laikėsi kelių eismo taisyklių 146 str. reikalavimų ( įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms ), ar jis buvo atidus ir apdairus, ar numatė ir privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ar leido šioms pasekmėms atsirasti bei į visa tai atsižvelgti nustatant padarytos žalos atlyginimo dydį.

Apeliantas skunde pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netaikė įrodymų sąsajumo taisyklių nuostatų, numatytų CPK 185 str., 177 str., 178 str., netaikė neturtinės žalos įvertinimo kriterijaus, įtvirtinto CK 6.250 str. 2 d., neturėdamas pakankamai įrodymų, sprendimą motyvavo prielaidomis bei padarė išvadas, kad nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gydimosi periodas buvo ilgas ir dar nebaigtas, nukentėjusysis vaikšto su ramentais, negali dirbti. Tačiau byloje buvo pateiktas tik vienintelis medicininis dokumentas ( 2007-05-14 Kauno medicinos universiteto išrašas iš medicininių dokumentų ), kuris patvirtina, kad nukentėjusysis buvo hospitalizuotas ir gydomas nepilną mėnesį ( nuo 2007-04-18 iki 2007-05-14 ), ligos eiga buvo be komplikacijų, nurodytos rekomendacijos gydymui ir darbui, pažymėta, kad išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2007-11-19 nukentėjusiojo pateiktoje Kėdainių PSPC pažymoje nurodoma tik bendro pobūdžio informacija, kad gydymas tęsiamas. Byloje jokių kitų duomenų apie nukentėjusiojo gydymo eigą, atliktas medicinines procedūras nėra. Taip pat nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų ar jis vykdė gydytojų rekomendacijas, ar jį konsultavo ortopedas, ar buvo parinkta ir paskirta ortopedinė priemonė. Nukentėjusiojo teiginiai civiliniame ieškinyje, kad jis negali gerai vaikščioti, negali dirbti ir tinkamai apsitarnauti taip pat nepagrįsti įrodymais. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam iki šiol nėra nustatytas nedarbingumo lygis, nenustatyti apribojimai darbinei veiklai, todėl mano, kad nukentėjusiojo sveikata pilnai atsistatė. Apeliantas pažymi, kad atsakovas UAB ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajam atlygino tik 151,29 Lt neturtinę žalą, kadangi nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl ortopedo rekomendacijų įsigyti ortopedinį čiužinį. Taip pat nepateikus SODROS pažymos apie jam išmokėtą ligos pašalpą laikino nedarbingumo laikotarpiu, nukentėjusiam nebuvo išmokėtos negautos darbinės pajamos. Apeliantas nurodo, kad byloje yra pateikta tik SODROS pažymėjimo kopija, kurioje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų dirbęs sužalojimo metu pagal darbo sutartį.

Apeliantas mano, kad teismas netaikė neturtinės žalos nustatymo kriterijaus, kuris įtvirtintas CK 6.250 str. 2 d., t.y. neatsižvelgė, kad kaltinamasis nedirba, mokosi, yra išlaikomas tėvų, savarankiškų pajamų neturi, jam paskirta 3500 Lt bauda už 2007-04-18 padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl teismo jam priteistas 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – labai didelė suma, kurios jis, būdamas studentu, neturi galimybės uždirbti.

Apeliantas teigia, kad po 2007-11-30 nuosprendžio paskelbimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios gali būti įrodymu nustatant, kokia yra nukentėjusiojo sveikatos dabartinė būklė ir apsprendžiant jam atlygintinos padarytos žalos dydį. Apeliantas, remdamasis BPK 324 str. 5 p., pateikia vaizdo įrašą ir prašo pridėti jį prie bylos bei peržiūrėti įrašą teismo posėdžio metu. Vaizdo įrašas yra darytas 2007-12-15 apie 14 val. Kėdainių civilinės metrikacijos biure. Įraše matyti, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė nesiskiria nuo kitų iškilmėse dalyvavusių asmenų, jis vaikščiojo pats, be kitų asmenų pagalbos, nesinaudodamas ramentais. Iškilmėse pabroliu dalyvavo ir liudytojas P. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, o teismo posėdžio metu teigė, kad su nukentėjusiuoju draugauja nuo mokyklos laikų. Apeliantas nurodo, kad P. K. buvo apklaustas po įvykio praėjus savaitei, jo parodymai skiriasi nuo liudytojos V. V., todėl apeliantas mano, kad P. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Apeliantas nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti R. K., M. S., V. K..

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsisakė kaip įrodymą pridėti prie bylos garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš pat teismo posėdį. Pokalbio metu nukentėjusysis pripažįsta, kad tuo metu, kai įvyko autoįvykis, jis nedirbo. Apelianto nuomone ši aplinkybė yra svarbi, kadangi teismas nuosprendyje, nustatydamas nukentėjusiam priteistinos neturtinės žalos dydį, kaip motyvą nurodė, kad jis nebegali dirbti, o iki autoįvykio dirbo savo tėvo J. G. įmonėje.

Atsiliepime į nuteistojo J. G. skundą nukentėjusysis K. G. prašo skundą atmesti, kadangi jis yra nepagrįstas, teigia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-30 nuosprendis yra labai humaniškas ir švelnus nuteistojo atžvilgiu, tačiau atsižvelgdamas į nuteistojo jauną amžių, K. G. nuosprendžio neskundžia. Jis mano, kad bylos aplinkybės buvo objektyviai ir visapusiškai ištirtos, kaltinamajam buvo sudarytos visos sąlygos pačiam teikti įrodymus. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas J. G. kišasi į K. G. asmeninį gyvenimą, savavališkai darydamas vaizdo įrašus ir juos platindamas, tuo rodydamas, kad nesupranta ar nenori suprasti kad darė ir daro blogus veiksmus.

Prie atsiliepimo yra pridedėti duomenys apie K. G. ir jo tėvo J. G. sveikatos būklę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BPK 20 str. 5 d. pažeidimo Apelianto skundo argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatlikdamas išsamaus autoįvykio aplinkybių vertinimo, neskirdamas kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės, nenustatydamas svarbių autoįvykio aplinkybių, netirdamas versijos, kurią kėlė kaltinamasis, kad dviratininkas, būdamas eismo dalyvis, taip pat galėjo pažeisti kelių eismo taisykles, yra nepagrįstas. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, darydamas išvadas, o kuriuos atmetė, išanalizavęs tarp įrodymų esančius prieštaravimus, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis juos atmetė. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausi J. G. kaltės įrodymai yra nukentėjusiojo K. G. ir liudytojų V. V. ir P. K. parodymai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymai yra neteisingi, neobjektyvūs. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką jie davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad dviratininkas lėtai važiavo pagrindine Pavasario gatve, automobilis, vairuojamas J. G., važiavo atbuline eiga, kirsdamas Pavasario gatvę, sukdamas link Vyturių gatvės, galine dalimi trenkėsi į dviratininką ir nubloškė jį. Nukentėjęs K. G. patvirtino savo parodymus - parodymų patikrinimo metu parodė savo ir automobilio judėjimo kryptis bei susidūrimo vietą ( b.l. 32-33) ir jo nurodyta judėjimo kryptis ir susidūrimo vieta patvirtina 2007-04-18 sudarytą planą. Išvadą, kad J. G. vairuojamas automobilis galine dalimi trenkėsi K. G. važiuojant dviračiu į kairį šoną pilnai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiam sužalojimų mechanizmas ( b.l. 29-30). Protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą, nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį "Audi 80" ant automobilio galinio bamperio, ties viduriu, matyti dviračio rato protektoriaus žymė (b.l. 10-13). 2007-04-18 sudarytame plane autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede nurodyta dviratininko judėjimo kryptis Pavasario gatve, automobilio judėjimo atbulomis trajektorija, susidūrimo vieta. Pažymėtina, kad planą be tyrėjo, pasirašė kviestiniai K. K., V. E. bei pats J. G. ir kokių nors pastabų ar pareiškimų nenurodė ( b.l. 8). Tai, kad liudytojas R Muzikas matė šalutine gatve važiuojantį dviratininką, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be to, iš šio liudytojo parodymų neseka, kad jis matė važiuojantį dviračiu būtent nukentėjusįjį K. G..

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pirmosios instancijos teismas pilnai išanalizavo vairuotojo J. G. veiksmus susidariusioje eismo įvykio situacijoje, padarė teisingą išvadą, kad tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: J. G., vairuodamas automobilį, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbulas ir po to važiuodamas atbulomis Pavasario - Vyturių gatvių sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, nors ir privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, jo nedavė ir sankryžoje parbloškė tiesiai Pavasario gatve važiavusį dviratininką K. G. – jį sunkiai sužalojo, tuo pažeidė KET 53, 145, 158 punktuose numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad KET 53, 145 ir 158 punktuose nustatyta kaip vairuotojas privalo elgtis važiuodamas atbulas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nusikaltimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta: įvykio metu J. G. vairavo automobilį važiuodamas per kelią atbulas. Tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. To neneigia ir pats J. G.. Vairuotojas, ypač važiuodamas atbulas, privalo būti labai atidus, duoti kelią kitiems eismo dalyviams, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, netrukdyti eismo. Tokioje situacijoje J. G. turėjo numatyti, kad jo kelyje gali atsirasti kliūtis ir privalėjo vadovautis KET 158 punkte numatytais reikalavimais – važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad, jeigu J. G. vairuojamas automobilis nebūtų partrenkęs dviratininko K. G., jis nebūtų sunkiai sužalotas. Taigi vairuotojo J. G. veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu J. G. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, vadinasi, J. G. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas KET reikalavimus J. G. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, gali žūti ar būti sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (KET 12 punktas), o ne konkrečius padarinius, numatytus BK 281 straipsnyje (žmonių mirtį, sužalojimus ir pan.). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp J. G. padarytų KET 53, 145, 158 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą J. G. pritaikė tinkamai.

Dėl ekspertizės skyrimo Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 208 str. ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė yra skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Nuteistasis apeliaciniame skunde teismo prašo paskirti kompleksinę medicininę - eismo įvykio ekspertizę tam, kad būtų galima nustatyti dviratininko važiavimo kryptį, susidūrimo vietą, dviratininko kūno sužalojimų padarymo mechanizmą, taip pat prašo nurodyti kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga buvo šiam eismo įvykiui kilti. Teisėjų kolegija konstatuoja kad į klausimą dėl kūno sužalojimo padarymo mechanizmo atsakyta specialisto išvadoje, o apelianto prašomos ištirti įvykio aplinkybės neturi esminės reikšmės darant išvadas ar vairuotojas vykdė KET 53, 145, 158 punktų reikalavimus, įvykio aplinkybės nustatytos ir tinkamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie abejonių dėl J. G. kaltės nekelia, todėl kolegija mano, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir apelianto prašymas skirti ekspertizę atmetamas. Dėl baudos dydžio ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės Apelianto teiginys, kad teismas, nustatydamas baudos dydį ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., neatsižvelgė, kad tai neigiamai paveiks jo, jo šeimos materialinę ir socialinę padėtį, neturint teisės vairuoti autotransporto priemonės darbo paieška darbo rinkoje jam bus apsunkinta, yra nepagrįstas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį - tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai. Bauda - piniginė bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Fiziniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies; kaltės formos bei tyčinio nusikaltimo grupės pagal sunkumą. Skirdamas baudą teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), o parinkdamas konkretų baudos dydį itin įdėmiai įvertino kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, šeimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. G. padarė neatsargų nusikaltimą už kurį nustatoma bauda iki 75 MGL dydžio, jis administracine tvarka jau baustas už KET pažeidimus, kaltu neprisipažino, tačiau yra jauno amžiaus, mokosi, išlaikomas tėvų, jo turtinė padėtis sunki. Teismas objektyviai įvertino jo galimybę sumokėti ir pagrįstai skyrė 25 MGL litų baudą, įpareigojant sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl paskirtą baudą mažinti nėra pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Ar asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, sprendžia teismas ( BK 47 str. 6 d. ). Keisdamas baudą viešaisiais darbais teismas vadovaujasi BK 65 str. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Įstatyme daugiausia dėmesio skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį asmeniui. Uždraudimas naudotis specialia teise tai terminuotas draudimas naudotis specialia teise, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atimdamas teisę vairuoti transporto priemonę vienerius metus – teisingai įvertino, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas autotransporto priemonę, šia teise nėra pagrįsta J. G. darbinė ar profesinė veikla ( jis nedirba vairuotoju ). Apelianto teiginius, kad praradus šią teisę bus suvaržyta jo motinos E. G. galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, bus nepatenkinti kiti jos poreikiai, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad tik jo vairuojama transporto priemone E. G. gali nuvykti į gydymo įstaigas bei tenkinti kitus savo poreikius. Teisės į darbą turinį sudaro teisė į darbo laisvę, t. y. galimybę laisvai pasirinkti darbą ir laisva valia jį dirbti. Konstitucijos 48 str. skelbia teisę į darbą, bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbą pagal pasirinktą profesiją ar veiklos sritį ir negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atėmus teisę vairuoti autotransporto priemonę, J. G. turi galimybę laisvai pasirinkti darbą, nesusijusį su šios teisės turėjimu ir laisva valia jį dirbti, o teiginį, kad atėmus šią teisę pasunkės apelianto darbo paieška, teismas vertina kaip deklaratyvų.

Dėl CK 6.282 str., CPK 185 str., 177 str., 178 str. nuostatų taikymo ir netinkamo taikymo CK 6.250 str. 2 d. nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį

Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydžiu. Jis nurodo, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, turėjo taikyti CK 6.282 str. , CPK 185 str., 177 str., 178 str. nuostatas ir netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, susidariusių nepatogumų vaikštant. Atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį ieškovas laikė 30 000 Lt – iš kaltinamojo 28 275 Lt, iš civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 1725 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kad jis sužalojimo metu dirbo pagal darbo sutartį, nėra duomenų apie gydymo eigą, atliktas medicinines procedūras, nėra žinoma ar nukentėjusysis vykdė gydytojų rekomendacijas, ar jį konsultavo ortopedas, ar buvo parinkta ir paskirta ortopedinė priemonė, yra nepagrįsta. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiojo savybes ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, nukentėjusiojo sveikata pilnai neatsistatė. Tai įrodo ir nukentėjusiojo Panevėžio apygardos teismui pateiktos darbingumo lygio pažymų kopijos : DL-1 Nr. 0255238, kurioje nustatytas darbingumo lygis nuo 2007-05-25 iki 2007-11-24 keturiasdešimt proc. ir DL-1 Nr. 0292952, kurioje nustatytas darbingumo lygis nuo 2007-11-25 iki 2008-12-02 penkiasdešimt penki proc. bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopija, kurioje nurodoma, kad K. G. yra iš dalies darbingas. Teismas pažymi, kad ar nukentėjusysis sužalojimo metu dirbo pagal darbo sutartį nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį, t.y. į tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki, savo turto ir pajamų neturi, yra Lietuvos žemės ūkio 1-mo kurso studentas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei siekdamas nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nustatė 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo ir 1725 Lt iš civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“. Kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl apelianto teiginys, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, teismo jam priteistas 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – labai didelė suma, kurios jis, būdamas studentu, neturi galimybės uždirbti, yra nepagrįstas. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

Dėl prašymų pridėti prie bylos garso ir vaizdo įrašus

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsisakė kaip įrodymą pridėti prie bylos garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš pat teismo posėdį, todėl apeliantas prašo apeliacinio teismo šį įrašą pridėti prie bylos.

Byloje nėra jokių duomenų, kad prašymą kaip įrodymą pridėti prie bylos garso įrašą apeliantas pateikė ikiteisminio tyrimo metu ar pirmos instancijos teismui posėdžio metu. 2007-09-07; 2007-10-10 – 2007-11-30 teisiamojo posėdžio protokoluose nurodyta, kad kaltinamajam išaiškintos jo teises ir pareigas, numatytas LR BPK 22 str., 44 str., 111 str., jo teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pareikšti pastabas dėl jo. Kaltinamasis patvirtino, kad suprato savo teises. Apeliantas dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepateikė pastabų, nenurodė jo neteisingumo, neišsamumo. Teisiamojo posėdžio protokole nėra jokių duomenų, kad būtų buvęs atmestas apelianto nurodomas prašymas prijungti prie bylos garso įrašą.

Kolegija pažymi, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar nukentėjusysis sužalojimo metu dirbo pagal darbo sutartį nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl prašymas pridėti prie bylos garso įrašą yra atmetamas.

Apeliantas prašo pridėti prie bylos, kaip įrodymą apie nukentėjusiojo sveikatos dabartinę būklę, 2007-12-15 darytą vaizdo įrašą K. G. santuokos registravimo metu bei teismo posėdyje apie šias aplinkybes apklausti liudytojais R. K., M. S., V. K..

Pagal BPK 324 str. 6 dalies prasmę apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, tų prieštaravimų nepašalinus pirmosios instancijos teismui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, jų visuma. Sužalojimo pasekmės yra tik vienas iš šių kriterijų visumos. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas aplinkybes, pašalino visus prieštaravimus, tai, kad po sužalojimo nukentėjusiojo sveikata pilnai neatsistatė įrodo ir nukentėjusiojo K. G. Panevėžio apygardos teismui pateiktos darbingumo lygio pažymų kopijos : DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas darbingumo lygis nuo 2007-05-25 iki 2007-11-24 keturiasdešimt proc. ir DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas darbingumo lygis nuo 2007-11-25 iki 2008-12-02 penkiasdešimt penki proc. bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopija, kurioje nurodoma, kad yra iš dalies darbingas. Kaip nukentėjusysis judėjo 2007-12-15 santuokos registravimo metu (pats, naudodamasis ramentais ar su kitų asmenų pagalba),. nėra lemiamas kriterijus nustatant darbingumo lygį bei nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl prašymas pridėti prie bylos vaizdo įrašą ir apie šias aplinkybes apklausti liudytojais R. K., M. S., V. K. yra atmetamas.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.