Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2021-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-680-899/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
A15.-680-899/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00274-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Pažeidėjas
E. B.
Nukentėjusysis
E. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-680-899/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00274-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Indrei Kučinskaitei, Rasai Jonaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,nukentėjusiajai E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2021 m. balandžio 4 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė stovėjusį automobilį „ (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

Be to, E. B. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustatytas 1,29 prom. girtumas, t. y. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. teismo posėdyje pagal inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad iš namo išėjo su berniuku, jį nešė autokėdutėje. Išėjo pirmas 13.50 val.-14.10 val. laikotarpyje. Vaiką pasodino į galą, jį prisegė, žinojo, kad ateis mama su dukra. Matė, kad per keleivio pusėje dešinėje yra mažai vietos. Jei darytų dureles, kliudytų kito žmogaus mašiną. Priėmė sprendimą išvaryti automobilį, kad būtų patogiau įsodinti mergaitę. Išlipo iš automobilio, apėjo aplink ir laukė mergaitės su mama. Paskui berniukas pradėjo zirzti, jis įlipo į galą, kad jį nuramintų kol ateis mama. Sūnui mėnuo laiko, žmonai dukrą, kuri sveria 15 kg, sunku paimti, jis išlipo, kad paimtų dukrytę ir ją pasodinti. Paskui sodinant dukrą, ji pradėjo šaukti „mama, mama“. Tuomet žmonai sakė „sėsk ir vairuok“. Jis pasodino dukrą, pats atsisėdo į galą ir išvažiavo. Jis išvažiavo, jam reikėjo apeiti aplinkui automobilį, kad įsodintų mergaitę. Jis ėjo per galą, nes pasirodė, kad vairuotojo pusėje buvo mažai vietos, taip gavosi patogiau. Berniuką pasodino už vairuotojo kėdutėje, po to pavarė automobilį pusantro-du metrus į priekį, kad galėtų atidaryti dureles dešinėje pusėje. Išlipo ir atsidarė dureles laukti mergaitės. Priekyje buvo viena kėdutė ir gale viena. Mergaitei gegužės mėnesį suėjo 2 metukai. Atsidaręs keleivio priekines dureles laukė kol ateis mergaitė, išgirdo, kad zirzia berniukas. Paskui pasodino mergaitę, žmona atsisėdo už vairo ir jie išvažiavo. Vėliau po 16.00 val. paskambino tyrėja, jie jau buvo išvykę į sodybą, kurią prižiūri, pasakė, kad buvo autoįvykis. Jis paklausė „kur, kaip, kas, kada?“ Pasakė kokioje gatvėje. Po skambučio išėjo apžiūrėti automobilio, jis buvo purvinas, jokio akivaizdaus automobilio apgadinimo nebuvo. Žmonai sakė, kad važiuotų į policiją, nes nori parodyti automobilį, koks yra. Sodyboje būnant jis buvo vartojęs alkoholio, nes prabuvo 4-5 valandas. Žmona vairavo. Atvykę davė parodymus, nufotografavo jų automobilį. Paklausė „ar galėčiau realiai atvažiuoti prie tos mašinos, jums matant ir pasistatyti taip ir išvažiuoti, kad pamatytumėte, ar taip įmanoma?“. Parodė, kad išsukant į kairę tikrai neįmanoma nubrėžti mašinos, bet gavo dar skundą, kad ne tik išvažiavo, bet dar ir po kiemą makalavosi. Taip buvo pasakyta mašinos savininkės ir parodė visai kitą defektą. Liudytojas sakė, kad jis galimai nubrėžė. Kodėl galimai nubrėžė, jei įrodė, kad neįmanoma. Teisę vairuoti turi jau 6 metus, beveik 7 metus. Kontakto tarp transporto priemonių nebuvo. Jiems atvykus į vietą, jis paklausė mašinos savininkės „kur aš galėjau nubrėžti?“, sakė „tu nenubrėžei, tu atbulas atsitrenkei“. Liudytojos G. R. nepažįsta. Liudytoja negalėjo paaiškinti, nes ji nematė. Ji parašė paaiškinimą, kad vyras pastebėjo pirmas, vadinasi, ji nematė. Ji parašė „tik po to aš išsitraukiau telefoną ir nufotografavau“. Vyro paaiškinimas „pastebėjau, kad išvažiuojantis automobilis galimai nubrėžė „automobilį „Audi“. Automobilį „Audi“ žinojo, jo neapžiūrėjo, jam nebuvo tikslo. Mano, kad liudytojai pasirodė keista, kad jis, vyras, išvaręs automobilį, persėdo į galą. Apėjo automobilį aplink, galėjo galvą pakreipti į automobilį „Audi“. Jis norėjo pareigūnams sakyti, kad yra liudytojai ir jie sėdėjo mašinoje, bet pasirodė, kad tai ir yra tie apklausti liudytojai. Jie sėdėjo automobilyje per tris automobilius nuo jo. Automobilio „Audi“ jie nelabai galėjo matyti, nebent kai jo automobilis pasitraukė. Ant jo galinio bamperio apdailos juostelės yra atsilupęs lakas. Galbūt tie apgadinimai sutapimas. Patraukė automobilį, norėdamas antrą vaiką pasodinti. Įsitikinęs, kad negalėjo paliesti automobilio. Alkoholį prieš įvykį buvo vartojęs prieš mėnesį laiko. Tuo metu jis buvo blaivus 100 procentų. Automobilis buvo draustas. Žmona atėjo paskutinė. Jis išėjo iš laiptinės pirmas, norėjo pasodinti, prisegti vaiką, mama atėjo kartu su dukra. Kadangi iš vairuotojo pusės buvo daugiau vietos, jam buvo patogiau išvaryti automobilį, kol ateis mama su dukra. Sukdamas į kairę pavažiavo nuo 1,5-2 metrus. Kontaktas pagal pareigūnų parodymus buvo jo automobilio galo su kito automobilio priekiu. Atvykus sugretinti automobilius automobilis „Audi“ buvo pakeitęs buvimo vietą. Klausė tyrėjos, kodėl atvyko čia, nes jis laukė (duomenys neskelbtini), kur vyko įvykis. Yra pareigūnų schema, pagal ją buvo galima pakartoti automobilių stovėjimą. Jis buvo privažiavęs arti, kad įrodyti, jog neįmanoma nubrėžti automobilio taip privažiavus. Ant bamperio yra apdaila, apgadinimas gaunasi kitoje vietoje ir išvažiuojant negalėtų kliudyti tos vietos. Automobilio „Audi“ savininkė nenurodė, kad yra nubraukimas, o nurodė, jog yra įdaužimas ir visai kitoje vietoje nei teisme ant nuotraukos parodė liudytoja K. G.. Automobiliui „Audi“ yra padarytas nago dydžio pažeidimas kaip nuo atšokusio akmenuko. Be to, policijos pareigūnas, kuris buvo apklaustas anksčiau, taip pat nurodė, jog nėra įbrėžimų, o yra įdaužimas. Važiuojant užsimetimo nedarė, nes kairėje pusėje buvo pakankamai vietos ir nebuvo tikslo užsimetinėti. Tų metų automobiliams apdaila „neidavo“ pagal spalvą, todėl galbūt užteko mažo akmenuko, kad atskiltų automobilio dažas. Be to, pareigūnas, kuris apžiūrėjo automobilį, pasakė, jog tai senas defektas, tačiau su tuo nesutiko nukentėjusioji. Ant automobilio buvo likusi asfalto spalvos žymė, t. y. liko originali automobilio apdailos detalės spalva. Kai jam pasakė, kad ten liko mėlynų dažų žymės, tai tokiu atveju turėjo ir nuo jo automobilio nukristi dažų. Jis ėjo pro savo automobilio galą. Jis sodino vaiką į automobilio galą. Prie vairuotojo pusės pasiliko daugiau vietos, kad būtų lengviau vaiką sodinti į kėdutę. Automobilio „Audi“ pusėje buvo mažesnis tarpas. Atėjo, įsodino berniuką, išvarė automobilį ir laukė, kol ateis mama. Nesutinka, kad kita mašina pajudėjo, kad ėjo per automobilio priekį. Niekada nėra gyvenime ėjęs esant užkurtam automobiliui. Liudija, kad jis atėjo, atidarė priekines dureles, tai jis turėjo atidaryti priekines dureles ir nueiti pažiūrėti į mašiną? Nesupranta. Pagal draugės parodymus, kad jis atidarė dureles apėjęs aplink mašiną. Jei jis būtų atėjęs, atidaręs dureles ir paskui įlipęs per galines dureles, tai kur jis tą mašiną apžiūrėjo? Liudytojas taip nurodo, mano, kad jei liudytų kitaip, jam būtų atsakomybė. Liudytojas galvojo, kad paliks raštelį, susitars, bet jis tikrai niekur neįbrėžė. Automobilio kliudyti negalėjo. Sako taip, kaip buvo. Du pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį, defektų nematė. Pirmas pareigūnas, kuris atvyko į įvykio vietą, net šeimininkei pasakė „jūs gerai pažiūrėkite į savo automobilį, nes matome seną defektą“. Antra, sako apžiūrėjo automobilį „Opel“, nes norėjo jį konfiskuoti, bet ant automobilio nerado nei įbrėžimo. Nukentėjusioji sakė, kad yra likę mėlyni dažai. Jis sakė ir šeimininkei, kad ant bamperio yra ne dažai, o tai sena nublukusi plastmasė, kuri turėtų būti pilka, bet žmonės ją nudažė juodai. Įsivaizduoja, kad tai buvo nuo akmenuko ir atskilo tas dažas. Sutapimas, kad ta pati automobilio pusė. Išlipęs per galą, praeidamas tiesiog pažiūrėjo į dešinę pusę, tiesiog į automobilį „Audi“ pasižvalgydamas. Nukentėjusioji tyrėjai parodė būtent į tą vietą, kur yra akmenuko įskėlimas. Ji liudydama sakė, kad nėra jokio įbrėžimo, sakė, yra toks kaip atsitrenkimas. Ji su pirštu parodė būtent tą vietą, kur ji minėjo, kad yra nuo akmenuko. Ji parodė, kuomet su tyrėja buvo prie mašinų. Tuomet pirmą kartą pamatė, kad jokių dažų nėra, ten tiesiog yra plastmasė. Tą dieną buvo stiprus vėjas, automobilis galėjo judėti ir jo, ir kitas automobilis. Liudytoja sako, kad turėjo būti vyresnis žmogus. Gali paaiškinti kodėl uošvis ieškojo liudytojų. Pats matė kaip jų automobilis stovėjo, jie buvo mašinoje, po pirmo posėdžio pas tyrėją sakė, kad matė du žmones, kurie galimai matė, kaip jis išvažinėjo, jis juos suras ir turės kaip savo liudytojus. Paskui jam pasakė, kad jie ir paliko raštelį, tuomet jis nuleido rankas.

Nukentėjusioji E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kai jie (E. B. šeima) atvažiavo, matė, su vyru buvo balkone. Išlipo tvarkingai, buvo tik viena mergaitė, jokio berniuko nebuvo. Matė kaip atėjo į jų laiptinę. Tvarkingai išlaipino žmoną, vaiką ir šalia jų mašinos stovėjo jo mašina. Kai išvažiavo, jie nematė. Būdamas balkone vyras pamatė užkištą lapelį už valytuvų. Sakė „kas čia pajuokavo?“. Vyras nuėjo pažiūrėjo lapelį, parašyta, kad į jų mašiną atsitrenkė mašina, jei reikia žinių, telefono numeris parašytas „kreipkitės“. Paskambino merginai. Vyras kalbėjo su ja. Pasakė, kad atsitrenkė į jų mašiną tokia ir tokia mašina. Sakė „atsitrenkė, net mašina sujudėjo, išlipo pažiūrėjo ir nuvažiavo“. Sakė „apžiūrėjo mašiną, sėdo į galą, o žmona sėdo už vairo“. Berniuko tikrai nebuvo. Jie, radę lapelį, patys ėjo ieškoti, pas ką buvo atvažiavęs šis automobilis. Tai buvo pas jų kaimyną, tai galėjo ateiti. Kas atvažiavus vairavo automobilį, neatkreipė dėmesio. Jie atvažiavę labai tvarkingai įstūmė automobilį galu, jų automobilio nekliudė. Po įvykio įskeltas stikliukas kairio posūkio ir atsitrenkta į bamperį, truputį jis įdaužtas, truputį mėlynų dažų žymės. Apgadinimai nedideli. Jai draudimas atlygino žalą, pretenzijų jokių neturi. Jai atlygino 40 eurų žalą. Nežino kaip vairuotojas galėjo nejusti, jei liudytojai matė, kad mašina sujudėjo. Atvykę tvarkingai pastatė automobilį. Abejonių nekilo, kad vyras būtų neblaivus. Važiavo keisti padangas prieš įvykį. Apgadinimų automobiliui ankščiau nebuvo. Ji pati vairuoja, visą laiką automobilį apžiūri. Jos vyras tas pačias aplinkybes nurodytų. Ten nėra įdaužta detalė ar sudaužyta, tiesiog atsitrenkta. Išvažiavus automobilis pasistūmė atbulomis, nes kitaip ten neįmanoma išvažiuoti. Taip įsivaizduoja, jos automobilis kliudytas kairės pusės, o kito automobilio dešinės pusės.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su balandžio 4 dieną važiavo pas jos krikšto tėvą, pabuvo. Paskui išėjo į lauką. Pirmą išėjo vyras, įsodino sūnų, išvarė mašiną ir laukė kol jos išeis. Joms išėjus su dukra, vyras išlipo iš mašinos, pasodino dukrą ir jie išvažiavo. Prie vairo sėdo ji, nes jos dukra prašė, kad ji sėdėtų šalia, nes jai taip užeina. Ji - 2-jų metų vaikas, tiesiog nenorėjo, kad vairuotų tėtis. Ji vairuojanti, tai nesvarbu, kuris vairuos. Pas krikšto tėvą atvažiuojant automobilį atvairavo jos vyras. Jis buvo blaivus. Nemano, kad tuo metu galėjo įvykti kontaktas su kitu automobiliu. Atvairavus automobilį į vietą, išlipo su dukra, paskui vyras pastatė automobilį ir iškėlė sūnų. Visada atvažiavę pirmą iškelia vaikus. Automobilis buvo įstumtas galu, kad iš karto priekiu išvažiuotų. Tuo metu kada atvažiavo, kol jis įstūmė automobilį, ji su dukra buvo išlipusi, bet tikrai tuo metu nematė, kad vyras būtų įbrėžęs kitą automobilį. Vyras tuo metu tikrai neįbrėžė automobilio. Jos sūnus gimęs kovo 3 dieną, balandžio 4 d. jis buvo mėnesio laiko, tai kur ji vaiką galėjo palikti, kai jis yra pilnumoje žindomas. Ji išlipo su dukra. Vyras pastatęs automobilį išėmė sūnų. Sūnus buvo ne automobilio „Audi“ pusėje, o kito automobilio pusėje. Išvažiuojant vyras jau buvo išstūmęs automobilį, ji atėjo su dukra. Vyras joms atėjus įsodino dukrą. To momento ji nematė, kaip vyras išstūmė automobilį. Pas krikšto tėvą pabuvo 3-4 valandas, nes buvo Velykos. Iš krikšto tėvo vyko į sodybą kaime. Vakare sulaukė skambučio. Kalbėjo vyras, kad kažkoks autoįvykis (duomenys neskelbtini), kur jos krikšto tėvas ir gyvena. Buvo nustebę abu, ji sakė „reikia vežti mašiną parodyti“. Išėję apžiūrėjo automobilį, ar tikrai kas yra jam, nieko nebuvo. Vyras būnant sodyboje buvo išgėręs. Sakė, kad būtinai vis tiek turi važiuoti, nes 100 procentų buvo įsitikinę, kad nieko nepadarė. Vykstant į sodybą vyras buvo toks kaip visada. Ji atėjo, jis išlipo iš mašinos, įsodino dukrytę, ji sėdo prie vairo, jis į galą ir išvažiavo. Jiems išvažiuojant aikštelėje matė, kad pro šalį ėjo močiutė, dar pora išvažinėjo automobiliu. Jie atbulomis išsistūmė iš kiemo, dar nustebo, kad jie kažko laukia. Pastebėjo, kad jie juos stebėjo. Tų asmenų nepažįsta. Jų parodymų negali pakomentuoti, tokių dalykų nematė. Jei būtų sujudėjęs, tai automobilis būtų gerai apsibraižęs. Jie savo automobilį apžiūrėjo tada, kai vakare jiems paskambino. Apžiūrėjo, bet nieko nebuvo. Į policiją vyko, kad parodytų automobilį, norėjo parodyti, kad rami sąžinė būtų. Kaltinimas, kad pasišalino iš įvykio vietos, yra nelogiškas, kad kažką padarę jie, matydami liudytojus, bėgtų iš įvykio vietos. Jei vyras privažiavo prie automobilio ir jei automobilis sujudėjo, tai, jos nuomone, turėjo būti didelis smūgis ir sugadinimai dideli. Pareigūnams paaiškino tą patį, ką ir teismo posėdyje. Pareigūnas, apžiūrėjęs automobilį, sugadinimų nematė, jis sakė „aš nesu ekspertas, nieko negaliu pasakyti“, jis fotografavo automobilį. Jis sakė „matome, kad jūs normali šeima“, buvo geranoriškas.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad situaciją šiek tiek pamena. Buvo pranešimas iš įvykio (duomenys neskelbtini) kad liudytoja matė, kaip apgadino automobilį „Audi“. Išsikvietė automobilio „Audi“ savininką, kuris nurodė apgadinimus. Jei neklysta, buvo apgadintas kairės pusės žibintas ir bamberis, bet nėra tikras. Tada suformino įvykį, išmatavo liniuote. Tuomet iškvietė liudytoją ir jos draugą, kurie matė įvykį, ir paėmė paaiškinimus. Jie nurodė, kad transporto priemonė, kuri apgadino, buvo „Opel Vectra“, nurodė valstybinius numerius. Atvykus įvykio vietoje to automobilio vairuotojo nebebuvo. Pasinaudojus duomenų baze surado asmens telefoną, jis informavo, kad yra (duomenys neskelbtini) kaip teigė, apie jokį įvykį jis nieko nežinojo. Kadangi neturėjo galimybės patys nuvykti, nieko nebesakė, nes jie į kitą apskritį negalėjo vykti. Grįžę pradėjo forminti įvykį, tuomet į komisariatą atvyko tas asmuo su drauge. Pabendravo, nuėjo apžiūrėti automobilio. Ant jų automobilio, kiek žiūrėjo, ėjo aplink, jokių apgadinimų nematė. Su liniuote aukščius sumatavo, tą pusę, su kuria galimai galėjo įbrėžti, ir paėmė paaiškinimą ir iš moters. Asmuo pasakė, kad yra neblaivus. Patikrino alkoholio matuokliu, kokį girtumą nustatė, nepamena. Supratę, kad nėra apgadinimų, teisenos nepradėjo. Eismo įvykis registruotas eismo įvykių registre. Jis ir žmonėms sakė, kad nemato apgadinimų, nes nebuvo jokių apgadinimų. Su liniuote ėjo maždaug ir žiūrėjo. Ant automobilio „Audi“ buvo priekinis žibintas apgadintas. Automobilis buvo senas. Sakytų, kad tai buvo seni apgadinimai. Asmenys sakė, kad apgadinimų ant automobilio nebuvo ir kad automobilį apžiūrėjo prieš savaitę. Automobilis „Opel“ buvo neapgadintas, automobilis „Audi“ apgadintas. Kitame veiksme nedalyvavo, nežino, kokios buvo sugretinimo sąlygos. Jis buvo pirminis pareigūnas, kuris reagavo į įvykį. Automobilių sugretinime nedalyvavo. Iš liudytojų paėmė paaiškinimus, juos paėmė kolegė Ž.. Pabendravus su automobilio „Audi“ savininke, iškvietė liudytojus: buvo mergina ir vaikinas. Jie sakė, kad matė, kaip kliudė automobilį ir automobilis „Audi“ sujudėjo. Sakė „išsistumdamas automobilį kliudė automobilį „Audi“, jis sujudėjo“, ji aiškino „išvažiuodamas jis sustojo, įsodino vaikus, įsėdo ir išvažiavo“. Teoriškai išeitų, kad vairuotojas turėjo dar pavažiuoti. Vyras atvykęs aiškino, kad jis nežiūrėjo į kitą automobilį, sakė „nemačiau, nejutau nieko“, sakė „nusisukau pasiimti vaiko“. Mano, kad vairuotojas galėjo nejusti kontakto, nes apgadinimai minimalūs. Žmogus pats atvyko, pats domėjosi, jei žmogus nejuto, tai gal nežinojo apie įvykį.

Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. jai yra žinomas dėl tarnybinių pareigų, tarp jų nėra buvę konfliktų ar nesutarimų. Darbo vietoje gavo pirminę medžiagą apie tai, kad galimai yra įvykdytas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, o vairuotojas po kurio laiko atvyko į policijos komisariatą ir jam buvo nustatytas neblaivumas, neprisimena koks. Taip pat pirminėje medžiagoje buvo paaiškinimai ir pirminės fotonuotraukos iš eismo įvykio. Kadangi buvo paminėti įvykio liudininkai, kurie paliko raštelį, nes matė eismo įvykį, tai buvo bendrauta ir su jais. Be to, tie liudininkai negalėjo atvykti, tai su jais bendravo el. paštu. Viena iš liudininkų atsiuntė el. paštu nuotrauką, kurioje buvo nufotografuotas automobilis „Opel“ eismo įvykio vietoje. Nukentėjęs automobilis buvo „Audi“ markės. Liudininkė teigė, jog matė, kad išvažiuojantis „Opel“ automobilis kliudė kitą automobilį ir iš jo išlipęs asmuo apžiūrėjo automobilį „Audi“, o po to sėdo ne į automobilio „Opel“ vairuotojo vietą, o į automobilio galinę sėdynę, kas sukėlė įtarimų. Darė automobilių sugretinimą policijos komisariato kieme, atvykus abiem įvykyje dalyvavusiems automobiliams. Ant automobilio „Audi“ buvo labai nežymus nubraukimas, todėl automobiliui „Opel“ žymių ar kontakto nerado. Mano, kad galėjo būti kontaktuota tomis detalėmis, ant kurių didelės žymės negali likti, pvz., dešinės pusės galinio bamperio dalimi, kuri yra iš plastmasės. Be to, kontaktas buvo nedidelis. Kad kontaktas apskritai buvo, vertina pagal tai, jog automobilis įvykio vietoje stovėjo netinkamai, o be to, liudininkai nurodė, jog automobilis „Opel“ kliudė kitą automobilį, kuris sujudėjo. Iš pradžių buvo manyta, kad automobilis „Opel“ su kitu automobiliu kontaktavo plastiko dalimi, bet liudininkė paaiškino, jog galėjo kliudyti dešinės pusės galiniu bamperiu virš rato ties arka. Dėl kontakto automobiliui „Audi“ buvo šiek tiek kliudyti tik dažai, o automobiliui „Opel“ galėjo nelikti jokių žymių. Automobiliui „Audi“ buvo padarytas minimalus pažeidimas – dažo užkabinimas. Pagal tai, kaip nurodė liudininkė atsiųsdama nuotrauką, automobilis „Opel“ išvažiuodamas iš stovėjimo vietos galėjo kliudyti kitą automobilį priekiu. Pažeidimas padarytas darant posūkį ir neužsimetant, o kontaktas buvo nedidelis. Kiek aiškinosi telefonu su įvykio liudininke, tai suprato, kad prie automobilio „Audi“ nebuvo prieita ir pažiūrėta atidžiau, o buvo tik išlipta iš automobilio „Opel“ ir vairuotojo žvilgsnis keletą sekundžių buvo nukreiptas į automobilį „Audi“. Automobiliui „Audi“ buvo apgadintas tik bamperis, o nuo kontakto į jį galėjo skilti ir žibintas. Mano, pagal išsiaiškintas aplinkybes automobilio „Opel“ vairuotojas suprato, jog padarė pažeidimą, nes jei jis būtų kontakto nejautęs, tai būtų tiesiog nuvažiavęs. Be to, jei tas vairuotojas į komisariatą būtų atvykęs blaivus, tai tada suprastų, kad jis nori aiškintis ir pateikti visas aplinkybes, tačiau asmuo atvyko neblaivus, kai tokiu atveju gal būtų užtekę atvykti pačiai vairuotojai. Tokios aplinkybės sukelia abejones, tačiau abejonės yra vertinamos žmogaus, o ne policijos naudai. Automobilio „Audi“ žibintas negalėjo būti kliudytas, bet jis galėjo skilti dėl kontakto su bamperiu. Automobilio „Audi“ savininkas sakė, kad jo automobilis prieš tai nebuvo apgadintas. Šiuo automobiliu savaitę laiko iki įvykio niekas nevažiavo, tai teoriškai per tą laiką galėjo bet kas atsitikti. Praktika yra tokia, kad dažniausiai automobilių sugretinimus daro policijos komisariato kieme, kur yra lygi vieta, o aukštis visiems vienodas. Buvo nuvykusi į įvykio vietą, tai matė, kad ten yra šiek tiek yra duobių, bet toje vietoje, kur išvažiuoja automobilis, yra pakankamai lygu, o keli milimetrai didelės įtakos neturi. Automobilio „Audi“ pažeidimą vertina dėl kontakto su kitu automobiliu žymę, kai jis buvo užkabintas kito automobilio arkos kampu ir buvo „nelabai braukta“. Sugretinus nuotrauką, kurią atsiuntė liudininkė, ir sustačius greta automobilius, įsitikino, jog pagal tokį išvažiavimą automobilis „Opel“ galėjo arkos kampu kliudyti automobilį „Audi“. Automobiliui „Audi“ kliudymas buvo į kairę pusę, o automobiliui „Opel“ – į dešinę pusę. Dėl kontakto automobilis „Opel“ priekiu turėjo daryti užsimetimą, pavažiuojant dešiniau ir sukantis į kairę.

Liudytoja Ž. K. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su ja nėra susijęs giminystės ryšiais, jo nelabai prisimena. Prisimena, jog buvo gautas pranešimas, kad iš įvykio vietos pasišalino automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį. Atvažiavus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilio „Audi“ savininkė, kuri pasakojo, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, kad yra apgadinimas ir kad už valytuvo rado raštelį, koks automobilis įsirėžė, nes patys savininkai to įvykio nematė. Tuomet rinko medžiagą forminti eismo įvykį. Paskambino telefono numeriu, kuris buvo nurodytas raštelyje, ir apklausė įvykį mačiusį asmenį. Jis sakė, kad matė, kaip atsitrenkė automobilis, o ką tiksliau aiškino, neprisimena. Dėl įvykio rinko medžiagą ir rašė tarnybinį pranešimą. Kiek prisimena, pagal valstybinius numerius surado pasišalinusio automobilio savininką, jam paskambino, bet tuo metu jis buvo ne (duomenys neskelbtini), tai informavo, kad jis galimai pasišalino iš įvykio vietos. Atitiko tai, jog jis tą dieną buvo įvykio vietoje. To automobilio savininkas atvyko į policijos komisariatą, kur buvo apklaustas, tačiau automobilį atvairavo jo žmona. Kolega apžiūrėjo jo automobilį ir sakė, kad nėra apgadinimų. Asmeniui buvo nustatytas neblaivumas. Nerašė protokolo, nes nenustatė kontakto, todėl teisenos neinicijavo.

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad salėje esantis vyras jai galimai nematytas. Įvykyje buvęs žmogus atrodė vyresnis. Buvo Velykų sekmadienis. Ji su draugu važiavo į miestą. Jis buvo už vairo, o ji sėdėjo keleivio vietoje. Išvažiuodami iš kiemo turėjo praleisti tą asmenį, nes jis jau buvo pirmas pradėjęs atlikti manevrą. Jos draugas tiesiog stebėjo, kada jis išvažiuos, kad pats galėtų išvažiuoti. Draugas jai staiga pasakė „o, buvo“, ta prasme, kad įvažiavo. Tada ji pradėjo stebėti visą veiksmą. Jis (E. B.) sustojo viduryje kiemo, o jie pradėjo važiuoti. Vyriškis išlipo iš mašinos, apėjo ir apžiūrėjo „Audi“ automobilį. Po to atidarė priekines dureles, bet pats atsisėdo į galą. Jie išvažiavo. Grįžo po 40 min. Automobilio neapžiūrėjo, tiesiog paliko raštelį ant automobilio, kad matė kaip, galimai buvo atsitrenkta į automobilį, paliko telefono numerį, kad susisiektų su ja. Po gero pusvalandžio vyriškis susisiekė su ja. Jis buvo iš antros laiptinės. Jis pasikvietė ją ir ji jam viską papasakojo. Prie automobilio jis jai parodė, kad buvo sudaužyta lempa ir nubrauktas bamperis. Po to jai paskambino policija ir išsikvietė į apačią, kad duotų parodymus tiek ji, tiek jos draugas. Ji davė parodymus, o jos draugas ne. Kitą dieną jam paskambino ir paprašė, kad parodymus atsiųstų elektroniniu būdu. Jis parašė parodymus. Viską matė jos draugas, nes jis stebėjo, o ji tik buvo šalia ir stebėjo viską po įvykio. Kontaktą matė draugas. Kai automobilis sustojo, tada jie pradėjo išvažinėti iš kiemo. Šito asmens automobilis galu kliudė kito automobilio priekį. Jis sukosi išvažiuodamas. Jis netilpo į išvažiavimą išvažiuodamas iš stovėjimo vietos ir kliudė kitą automobilį. Jos draugas pasakė „o, buvo“, nes jis eismą stebėjo ir matė automobilio „Audi“ sujudėjimą. Ji sujudėjimo nematė. Nepastebėjo, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus. Jis iš karto nuėjo žiūrėti automobilio. Negali patvirtinti ar paneigti, ar vairuotojas buvo blaivus, ar neblaivus. Po eismo įvykio jis atsisėdo į galą. Atėjo moteris su vienu vaiku. Moteris sėdo už vairo, o vaikas lygtai sėdo į galą. Buvo vienas vaikas. Negali pasakyti, ar buvo dar vienas vaikas automobilyje iki ateinant moteriai su vaiku. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio„ Audi“. Viskas įvyko labai greitai, gal pusantros minutės apžvelgė ir nuėjo. Tada atsidarė savo automobilio priekines dureles, lyg ir norėjo sėstis, bet paliko jas atidarytas ir atsisėdo į galą. Jis žiūrėjo į automobilį. Jo galva buvo pasukta į automobilio priekį. Jis neapėjo aplink automobilį, o praėjo per savo automobilio priekį. Nuo automobilio „Audi“ nėra didelis atstumas. Nėra tikra, pro kur praėjo asmuo. Jeigu nuėjo apžiūrėti tai, mano, kad suprato, jog kliudė kitą automobilį. Tarpas tarp automobilių buvo, nes jis jau buvo pavažiavęs. Nuotraukoje matosi tarpas. Nepamena, bet mano, kad asmuo praėjo per priekį, bijo suklysti. Yra lempa ir posūkio vietoje trys suskilimai, prie bamperio lempos vietoje. Dažų dėmių nepastebėjo. Jo draugas apgadinimų nematė, jis nėjo kartu su ja. Tik paskui ėjo, kai policija jį išsikvietė. Visus parodymus rašė policininkė, ne ji pati. Žmogus, išlipęs iš mašinos pasimetė. Iš pradžių atsidarė priekines dureles, paskui atsisėdo į galą. Galima sakyti, kad jis buvo kažkiek išsigandęs. Jo draugas buvo prieš, nenorėjo veltis į jokias problemas, kad nereiktų paskui vaikščioti čia. Ji pamanė, kad jei į jų automobilį kas atsitrenktų, norėtų žinoti. Todėl paliko raštelį. Jie jam nieko nesakė, kad neišvažiuotų iš įvykio vietos, nes pats žmogus turėjo turėti sąžinės išsikviesti. Turėjo išvažiuoti į miestą, todėl jam nieko nesakė.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad asmenį (E. B.) matė per įvykį automobilyje. Šis asmuo jam nepažįstamas, konfliktų su juo nėra ankščiau buvę. Pats stūmėsi automobilį į kiemą, pasistatyti automobilį į aikštelę. Pamatė, kad gretimas automobilis sujudėjo. Draugei pasakė „žiūrėk, automobilis sujudėjo“. Kaip tik vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo per savo automobilio priekį, pažiūrėjo į keleivio automobilio dureles, ten lempa ir bamperis nubraižytas buvo, jis atsidarė priekines dureles, jas paliko ir pats atsisėdo į galą. Po to atėjo jo draugė su vaiku ir atsisėdo į priekį. Buvo maždaug 3-4 m atstumu, buvo įvažinėjantis į kiemą. Automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje. Jis išvažinėjo iš kiemo aikštelės. Jis galėjo kliudyti dešinės pusės bagažinės kampu, turėjo galu kliudyti. Įsivaizduoja, kad turėjo būti automobilio pats kamputis. Įsivaizduoja, kad posūkio lanko išvažiuojant nepadarė. Tuo metu pats nebuvo lango atsidaręs. Automobilis buvo tam asmeniui iš dešinės. Stovintis automobilis nežymiai sujudėjo, sulingavo. Mano, kad kontaktas buvo nedidelis. Pagal idėją vairuotojas kontaktą turėjo pajusti. Kitą automobilį vairuotojas apžiūrėjo. Jis praėjo per automobilio priekį ir tiesiog pažiūrėjo, tai užtruko 3-5 sekundes. Jis įvažiavo į aikštelę 3-5 metrus, ieškojo vietos ir pamatė, kad jis palenkęs galvą pažiūrėjo. Tarpas tarp automobilių buvo 30 cm. Vyras tik stovėjo prie automobilio. Pats tuo momentu sustojo prie automobilio, jei taip įprastai žiūri, tai tik tiesiog pasižiūrėtumei ir nueitumei, o ne sustotumei. Automobilis nėra įspūdingas, kad į jį žiūrėti. Automobilis - senas „Audi“, modelio nepamena. Nuotrauką padarė draugė G.. Ji gal to nematė, jo automobilis platus, pats iš kairės pusės matė. Automobilio aukštis matyti jam atliekamų veiksmų netrukdė. Išlipęs iš automobilio nebuvo, nelaukė, išvažiavo. Apgadinimus apžiūrėjo gal kitą dieną dėl įdomumo. Ant lempos buvo kaip įskilimas, ant bamperio toks nežymus, po lempa kaip įbrėžimas. Jis ten gyvena, nuomojasi butą. Iki įvykio į automobilį „Audi“ neatkreipė dėmesio, jis gal kieme ir stovėdavo. Mano, kad šiuo atveju buvo atsakomybės vengimas, nes pasižiūrėjo ir nuėjo. Jis nežino dėl automobilio apgadinimų, ar jie kilo dėl jo veiksmų, ar yra senesni. Jis nenorėjo jokios policijos kviesti, tiesiog leisti su savininku susitarti, nes jam nereikia problemų, nei jam patinka į policiją vaikščioti. Draugė norėjo pranešti. Ji sakė „jei mums taip nutiktų, ar norėtum, kad praneštų?“. Draugė telefono numerį paliko, nes jis nenorėjo palikti mašinos viduryje aikštelės, tiesiog pasistūmė atgal. Draugė turėjo matyti kontaktą, automobilių sujudėjimą, bet tiksliai negali pasakyti. Jis jai pasakė „žiūrėk, mašina sujudėjo“. Vairuotojas praėjo pro savo automobilio priekį. Atėjo, pasižiūrėjo į mašiną, paėjo, atsidarė dureles ir atsisėdo į galą. Pats automobilį vairuoja du metus. Vairuotojas šiek tiek pavažiavus į priekį suko į kairę, buvo per mažai į priekį pavažiuota. Ten nebuvo kur daugiau užsimesti, jei būtų daugiau į priekį pavažiavęs, tuomet būtų galima. Padarius manevrą, pasukus į dešinę ir į kairę, automatiškai priartėjo prie automobilio. Pavažiavus į priekį, suko į kairę. Tuo metu, ar buvo kitų žmonių automobilyje, nematė. Moteris atsisėdo už vairo ir mergaitė priekinėje sėdynėje. Vyras atsisėdo dešinėje pusėje, automobilio gale. Įlipo per dešinės pusės automobilio galines dureles. Apgadinimus matė, bet per daug dėmesio neatkreipė, tiesiog pažiūrėjo, ar yra pažeista, ar nėra. Jam atrodė, kad dviejų transporto priemonių kontaktas pagal įbrėžimus. Braukiamojo pobūdžio kontaktas ant bamperio kairėje pusėje po lempa. Nuotraukose tų pabraižymų nesimato, jie maždaug yra žemiau po lempa ant bamperio. Ar ta diena buvo vėjuota, tiksliai nepamena, bet nėra matęs, kad judėtų automobilis nuo vėjo. Grįžo iš darbo ir važiavo į kiemą, nes draugė galvojo, kad namie paliko piniginę, bet ji tuo momentu ją atrado ir jie išvažiavo į miestą, po pusvalandžio grįžo.

E. B. atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo inkriminuoti trys administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 str. 7 d., 426 str. 1 d., 423 str. 3 d.

Pagal ANK 417 str. 7 d. atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Pagal ANK 426 str. 1 d. atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal ANK 423 str. 3 d. numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

E. B. tiek tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisme kategoriškai neigė padaręs minėtus administracinius nusižengimus ir paaiškino, jog jis išėjo su kūdikiu sūnumi, jį įsodino automobilio gale, prisegė, sėdo už automobilio vairo, kiek pavažiavo į priekį, kokius 1,5-2 metrus sukdamas į kairę, kad galėtų įlipti dukra ir žmona, nes automobiliui stovint, iš automobilio dešines pusės, buvo per mažai vietos. Važiuojant užsimetimo nedarė. Išlipo, apėjo per automobilio galą, atidarė automobilio priekines keleivio dureles ir įsėdo į galą, nes sūnus pasidarė neramus. Atėjus žmonai su dukra įsodino dukterį priekinėje keleivio sėdynėje buvusioje autokėdutėje. Dukra pradėjo šauktis mamos, todėl žmona sėdo už vairo, jis atsisėdo į automobilio galą, ir jie išvažiavo į sodybą. Jokio automobilių kontakto jis nepajuto. Sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant sodyboje paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie įvykį. Apžiūrėję savo automobilį jokių apgadinimų nematė. Nedelsiant nuvyko į policijos komisariatą išsiaiškinti aplinkybių.

Teismas su šia E. B. pozicija sutinka iš dalies. Sutiktina, kad E. B. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau tai neeliminuoja aplinkybės, kad pats eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadintas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo. Liudytojas T. V. parodė, kad matė, jog nuo automobilių kontakto sujudėjo automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors ant E. B. automobilio akivaizdžių apgadinimų nenustatyta, tačiau automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visgi buvo apgadintas - padarytas braukiamojo pobūdžio defektas priekiniame bamperyje, skilo priekinio kairiojo žibinto stiklas. Apie atsiradusius apgadinimus patvirtina ir nukentėjusiosios E. P. parodymai, kuriuos duodama ji teigė, jog iki įvykio automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo be apgadinimų, po įvykio atsirado apgadinimų, mėlynų dažų žymės (sutampa su E. B. vairuoto automobilio spalva). Apie automobilio „Audi“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus patvirtina ir liudytojų T. V., G. R., kurie automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo kiek vėliau, parodymai. Be to, liudytoja K. G. parodė, jog ant automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo labai nežymus nubraukimas, šiek tiek kliudyti dažai, tačiau nuo kontakto galėjo skilti ir žibintas. Aplinkybę apie įvykusį eismo įvykį patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio vietos schema, liudytojos padaryta fotonuotrauka, iš kurios matoma automobilio „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojimo vieta po įvykio, rašytiniai liudytojų paaiškinimai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad, sugretinus automobilius, galima teigti, kad kontaktas buvo ir abu automobiliai galėjo dalyvauti eismo įvykyje, byloje esančios automobilių fotonuotraukos su aukščių matavimo priemone. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, jog nors E. B. ir nejuto, nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau E. B. išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio automobilio šono, nežymiai kliudė stovėjusį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokie E. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Kaip liudija bylos duomenys, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. yra asmuo, turintis teisę vairuoti, vairuojantis apie 7 metus, įvykio metu, kaip pats pripažino ir tai yra nepaneigta, buvo blaivus, automobilis „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, draustas. Policijos pareigūnams paskambinus ir pranešus apie įvykį, E. B. aktyviai bendravo, tą pačią dieną su automobiliu „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), pats inicijavo automobilių sugretinimą įvykio vietoje, bandė ieškoti liudytojų, nes buvo įsitikinęs, jog jie matė, kaip jis išvažiavo nesukėlęs jokio autoįvykio.

Pagal automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus liudytoja K. G. parodė, jog kontaktas tarp automobilių turėjo būti labai nežymus. Automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujudėjimą paliudijo matęs tik liudytojas T. V.. Tiek E. B., tiek liudytoja apklausta jo žmona E. B., tiek liudytoja Ž. K. ir liudytojas D. L. nurodė, jog ant automobilio „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių apgadinimo žymių. Pareigūnai netgi nurodė, jog būtent dėl šios aplinkybės – apgadinimų nebuvimo E. B. atvykus į policijos komisariatą jo atžvilgiu nepradėjo teisenos. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tarp automobilių įvykęs kontaktas buvo itin nežymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nors liudytojai nurodė, kad E. B. po įvykio ėjo per savo automobilio priekį, o pats E. B. teigė, jog ėjo per automobilio galą, tačiau esminis dalykas šiuo atveju nustatyti, ar E. B. elgesys parodė, kad jis matė automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus, ar suvokė sukėlęs eismo įvykį. Patys liudytojai G. R. ir T. V., stebėję E. B. po automobilių kontakto, teigė, jog E. B. automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detaliai neapžiūrinėjo, tačiau eidamas pasuko galvą, į jį pažiūrėjo, tai truko vos kelias sekundes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. aiškino, kad jis automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia eidamas nepažiūrinėjo. Teismas sprendžia, jog jeigu asmuo būtų suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų atidžiai apžiūrėjęs tiek savo, tiek nukentėjusiojo asmens automobilį, o šiuo atveju asmuo tiesiog natūraliai eidamas stebėjo aplinką – greta buvusį automobilį. Toks, vos kelias sekundes trukęs žvilgsnio nukreipimas negali būti vertinamas kaip automobilių apgadinimų apžiūra ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog asmuo tuo metu tikrai suprato apie sukeltą eismo įvykį. Liudytojas D. L. taip pat išreiškė nuomonę, kad vairuotojas galėjo nejusti kontakto, nes apgadinimai minimalūs; asmuo pats atvyko, pats domėjosi, jei asmuo nejuto, tai gal nežinojo apie įvykį.

Teismas šiuo atveju vadovaujasi ir in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai vertinami kaltinamojo (šiuo atveju - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B.) naudai. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.

Esant aukščiau nurodytam, akivaizdu, jog tikslo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo, nes E. B. net nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl E. B. nubaudimas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, yra negalimas, todėl teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

E. B. buvo kaltinamas ir tuo, jog po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių ištyrimo vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, jog nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B., nei liudytoja apklausta jo žmona E. B., nei įvykį matę liudytojai G. R. ir T. V. nenurodė, kad E. B. įvykio vietoje būtų buvęs akivaizdžiai neblaivus ar nekoordinuotas, būtų buvę kiti girtumo požymiai. Kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo sutuoktinė, alkoholinius gėrimus E. B. vartojo sodyboje, t. y. jau po eismo įvykio. Teismas sprendžia, jog E. B., atsižvelgiant į nukentėjusiosios automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytus minimalius apgadinimus, galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis, jis išvažiavo, ir nuvykęs į sodybą vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu E. B. negali būti baudžiamas ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes nėra visų subjektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – asmuo nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, todėl nesielgė kaip asmuo, laukiantis įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. nieko neįtardamas vartojo alkoholį, todėl teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį E. B. atžvilgiu tai pat nutrauktina.

E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas – 2020 m. lapkričio 12 d. įvykdė administracinį nurodymą pagal ANK 417 str. 2 d. (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 - 637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, E. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas