Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-01-25 · Byla Nr. N-403-7-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-25
Bylos Nr.
N-403-7-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ricardas Piliciauskas (pirm.), Algirdas Taminskas, Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. N6-7-06Procesinio sprendimo kategorija 26.2.; 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešejas) ir Antano Ablingio, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal D.I. apeliacini skunda del Panevežio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjucio 26 d. nutarties D.I. administracinio teises pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresnysis specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau - LR ATPK) 126 straipsnio 3 dalimi, 2005 m. birželio 29 d. nutarimu paskyre D.I. 2600 litu bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 32 menesiams už tai, kad jis 2005 m. birželio 19 d. 1 val. 20 min. Pramones gatveje, Panevežio mieste, vairavo automobili Opel Omega, v.n. (duomenys neskelbtini), budamas neblaivus ir venge neblaivumo (girtumo) patikrinimo.

Šalies argumentai

D.I. kreipesi su skundu i Panevežio apygardos administracini teisma prašydamas panaikinti Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2005 m. birželio 29 d. nutarima ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti. Nurode, kad buvo nubaustas nepagristai, kadangi automobilio budamas neblaivus nevairavo ir pažeidimo nepadare. Nurode, kad 2005 m. birželio 18 d. apie 17 val. atvažiavo pas K.B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), atsiveže alaus. Jie kartu remontavo traktoriu, gere alu. Apie 23 val. D.I. leido D.B. pasinaudoti automobiliu ir nuvažiuoti pasižiureti automobiliu lenktyniu. Kartu su D.B. išvažiavo ir A.B. D.B ir A.B. sugrižus, D.I. paeme raktelius ir nuejo užrakinti automobili. Jam stovint prie automobilio, privažiavo policijos pareigunai. Leisti patikrinti neblaivuma jis atsisake, kadangi automobilio nevairavo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevežio apygardos administracinis teismas 2005 m. rugpjucio 26 d. nutartimi D.I. skunda atmete ir paliko Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2005 m. birželio 29 d. nutarima nepakeista. Teismas nutartyje nurode, jog 2005 m. birželio 19 d. medicinines apžiuros aktas Nr. 89, policijos pareigunu E.Maniko bei Ž.Miliuko parodymai ir ju tarnybiniai pranešimai irodo, kad D.I. venge girtumo patikrinimo. Pats D.I. neneigia, kad mineta diena jis gere alu ir atsisake leisti patikrinti neblaivuma, bet teigia, jog automobilio nevairavo. Taciau policijos pareigunai E.Manikas ir Ž.Miliukas mate D.I. vairuojant automobili. Pareigunai nurode, jog patruliuodami Panevežio mieste, Pušaloto-Pramones gatviu sankryžoje pastebejo apsisukanti automobili Opel Omega, kuris nuvažiavo link Pramones g. Pareigunai, ijunge garso ir šviesos signalizacija, tarnybiniu automobiliu nuvažiavo minetam automobiliui iš paskos, važiavo nuo jo nutole apie 10-50 m. atstumu, tai priartedami prie jo, tai nutoldami, taciau automobilis visa laika buvo ju matomumo zonoje. Automobiliui sustojus Pramones g. ties namu Nr. 29, jie tuoj pat privažiavo prie automobilio ir pamate prie vairo sedinti D.I. (daugiau žmoniu automobilyje nebuvo). Išlipes iš automobilio, D.I. sunkiai galejo pastoveti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Teismas padare išvada, kad pareigunu parodymais nera pagrindo netiketi, kadangi jie asmeniškai D.I. nepažista, ju parodymai yra nuoseklus ir atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas nurode, kad liudytojai K.B., D.B.s, A.B., L.B. ir M.K., duodami parodymus, paaiškino, jog 2005 m. birželio 18 d. 23 val. D.I. automobili buvo paemes pasinaudoti D.B., kuris kartu su A.B. buvo nuvažiave pasižiureti automobiliu lenktyniu. Kadangi lenktynes neivyko, jie grižo namo, D.B.atidave automobilio raktelius D.I.. Teismas padare išvada, kad šiu liudytoju parodymai nepaneigia aukšciau nurodytu policijos pareigunu parodymu, kadangi jie po to nebuvo kartu su D.I. ir nežino, ka pastarasis veike prieš atvykstant policijos pareigunams. Teismas konstatavo, kad nuobauda D.I. paskirta teisetai ir pagristai. Teismas sprendime taip pat nurode, kad 2005 06 29 nutarima, kuriuo pagal LR ATPK 126 str. 3 d. D.I. buvo paskirta administracine nuobauda, prieme policijos pareigunas A.G., kurio pareigybinis laipsnis yra vyresnysis inspektorius, todel jis turejo teise priimti mineta nutarima, jis neviršijo savo igalinimu (LR ATPK 225str.).

Šalies argumentai

D.I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevežio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjucio 26 d. nutarti ir skunda patenkinti – panaikinti Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2005 m. birželio 29 d. nutarima ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ivertino byloje surinktus irodymus ir neobjektyviai ištyre bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad 2005 m. birželio 19 d. automobilio, budamas girtas, nevairavo. Policijos pareigunu parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi, todel teismas nepagristai jais remesi. E.Manikas, duodamas parodymus, paaiškino, kad nurodyta diena ju persekiotas automobilis tik trumpam stabtelejo ir apsisuko, o Ž.Miliukas paaiškino, kad ju persekiotas automobilis, prieš apsisukdamas, stovejo apie viena valanda. Be to, E.Manikas paaiškino, kad persekiotam automobiliui apsisukant, Ž.Miliukas buvo išlipes iš tarnybinio automobilio ir stovejo gatveje, tuo tarpu Ž.Miliukas paaiškino, kad tuo metu jis sedejo tarnybiniame automobilyje kartu su E.Maniku ir išlipes nebuvo. E.Manikas taip pat paaiškino, kad ju tarnybinis automobilis važiavo už persekiojamo automobilio 10-15 m. atstumu, o Ž.Miliukas paaiškino, kad šis atstumas buvo 30-50 m. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, jog policijos pareigunai, uždedami apeliantui antrankius neispejus apie tai ir priverstinai nuveždami automobili nuo apelianto sesers namu, grubiai pažeide Policijos veikos istatymo 21 str., 23 str., 24 str. ir generalinio policijos komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. isakymo Nr. 660 p. 65.15 ir p. 98. Apelianto parodymus, kad jis 2005 m. birželio 19 d. apie 1 val. 20 min. automobilio nevairavo ir ruke kieme prie namo Nr. 29, Pramones gatveje, Panevežio mieste, o apelianto automobiliu Opel Omega nuo 23 val. naudojosi D.B., patvirtino liudytojai D.B., K.B., A.B., L.B. Liudytojas M.K. patvirtino, kad mate apelianto automobili, kuriame sedejo D.B. ir A.B., ir mate kaip tarnybinis automobilis, neisijunges švytureliu ir garsinio signalo, nuvažiavo iš paskos šiam apelianto automobiliui. Prieštaravimai tarp aukšciau nurodytu liudytoju ir policijos pareigunu parodymu nebuvo pašalinti, todel jie, apelianto nuomone, turi buti vertinami jo naudai. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutarima prieme neigaliotas asmuo, t.y. vyr. specialistas, o pagal LR ATPK 126 str. 3 d., toki nutarima galejo priimti tik komisaras arba vyresnysis inspektorius. Apeliantas taip pat nurodo, kad jei skundžiamas nutarimas nebus panaikintas, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., jam paskirta nuobauda turi buti sušvelninta neskiriant teises vairuoti transporto priemones atemimo. Apeliantas dirba UAB “Subare” vairuotoju, šis darbas yra vienintelis jo šeimos pajamu šaltinis, apeliantas išlaiko keturis vaikus – trys iš ju yra nepilnameciai, o vienas pilnametis mokosi vidurineje mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Byloje pakanka irodymu (2005 m. birželio 19 d. medicinines apžiuros aktas Nr. 89, policijos pareigunu E.Maniko bei Ž.Miliuko parodymai, ju tarnybiniai pranešimai), kad D.I. venge girtumo patikrinimo. Šio fakto neneigia ir pats D.I., taciau jis nurodo, kad automobilio nevairavo, o tik buvo priejes prie automobilio tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigunai. Atitinkamai, apelianto nuomone, jo veikoje nera administracinio teises pažeidimo sudeties, todel nutarimas skirti administracine nuobauda turi buti panaikintas.

Taciau pažymetina, kad byloje esantys irodymai nepatvirtina šiu apelianto teiginiu pagristumo. Tiek administracinio teises pažeidimo fakta konstatavusiu policijos pareigunu E.Maniko bei Ž.Miliuko tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir administracinen atsakomyben patraukto asmens paaiškinimuose bei skunduose teismui yra nurodyta, kad tuo metu, kai prie apelianto automobilio priejo policijos pareigunai, automobilyje ar greta jo kitu asmenu nebuvo.

Vertinant aplinkybe ar policijos pareigunai pagristai teigia, kad butent apeliantas vairavo automobili, pažymetina, jog policijos pareigunai E.Manikas bei Ž.Miliukas 2005 06 19 tarnybiniuose pranešimuose nurode, kad važiuojant Pramones gatve paskui apsisukusi apelianto automobili Opel Omega, tarp šio automobilio ir policijos pareigunu tarnybinio automobilio buvo apie 10-20 metru atstumas, kad automobiliams sustojus, jie tuoj pat iš abieju pusiu priejo prie apelianto automobilio, kuriame sedejo pats vienas apeliantas, todel darytina išvada, kad esant nurodytai situacijai, policijos pareigunai neabejotinai turejo objektyvias galimybes tiksliai identifikuoti automobili vairavusi asmeni, t.y. apelianta. Policijos pareigunu E.Maniko ir Ž.Miliuko tarnybiniai pranešimai šiuo klausimu yra nuoseklus, išsamus ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posedžio metu duoti šiu pareigunu parodymai nežymiai skiriasi del neesminiu aspektu (apelianto ir policijos pareigunu automobiliu judejimo metu tarp ju buves atstumas bei apelianto automobilio pastebejimo aplinkybes iki pradedant ji persekioti) kolegijos nuomone gali buti pateisinama po vertinamo ivykio praejusiu ilgoku laiko tarpu. Todel kaip tikslus ir išsamus turetu buti vertinami KET pažeidimo diena surašyti tarnybiniai paaiškinimai.

Liudytoju M.K., D.B., A.B., K.B. ir L.B. parodymai negali buti vertinami kaip paneigiantys policijos pareigunu parodymus ir patvirtinantys apelianto teiginius, kadangi nei vienas iš apelianto prašymu pirmosios instancijos teisme apklaustu liudytoju tiesiogiai nemate apelianto sulaikymo prie jo automobilio aplinkybiu, šiu liudytoju parodymai nesutampa laike (vienu iš ju parodymais apeliantas prie automobilio buvo sulaikytas apie 24 val. (b.l. 24), kitu – nuo 24 val. iki 1 val. (b.l. 23, 25), yra iš esmes prieštaringi (D.B. ir A.B. parode, kad jokiu policininku nemate ir, pastate automobili bei atidave jo degimo raktelius apeliantui, nuejo miegoti, o M.K. parode, kad policininku automobilis apsisuko ir nuvažiavo ta pacia kryptimi kaip Opel Omega, kuriuo, jo teigimu važiavo D.B. ir A.B.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog apelianto prašymu pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai yra gana artimi apelianto giminaiciai ir (arba) geri pažistami, palaikantys su juo gerus santykius, todel yra suinteresuoti bylos baigtimi apelianto naudai, o del policijos pareigunu suinteresuotumo nepagristai apkaltinti apelianta administracinio teises pažeidimo padarymu byloje nera jokiu irodymu.

Nevertintini apeliacinio skundo argumentai del, apelianto nuomone, policijos pareigunu padarytu pažeidimu uždedant apeliantui antrankius ir priverstinai nuvežant apelianto automobili nuo jo sesers namu, kadangi jie nera šios bylos nagrinejimo dalykas.

Apelianto argumentas, kad skundžiama nutarima prieme neigaliotas asmuo, t.y. vyr. specialistas, yra nepagristas. Pagal LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p., policijos vardu nagrineti administraciniu teises pažeidimu bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio kodekso 126 str. straipsnyje numatytus administracinius teises pažeidimus turi teise policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai-inspektoriai, vyresnieji inspektoriai. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 30), Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto A.Glodenio, priemusio 2005 06 29 nutarima, kuriuo pagal LR ATPK 126 str. 3 d. D.I. buvo paskirta administracine nuobauda, pareigybinis laipsnis yra vyresnysis inspektorius, todel jis turejo teise priimti mineta nutarima.

LR ATPK 126 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Transporto priemoniu vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promiles ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo ivykio iki jo aplinkybiu nustatymo užtraukia bauda vairuotojams nuo dvieju tukstanciu iki triju tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo dveju iki treju metu.

Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant administracine nuobauda yra atsižvelgiama i padaryto teises pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe bei atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Paskirta administracine nuobauda turi atitikti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracines nuobaudos tikslus. LR ATPK 30² str., reglamentuojancio baudos skyrima, 1 d. nustato, kad „Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurki, atsižvelgiant i atsakomybe lengvinancias ar sunkinancias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.“

LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pacios rušies teises pažeidimas, už kuri asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda, yra atsakomybe už administracini teises pažeidima sunkinanti aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresnysis specialistas, vadovaudamasis aukšciau nurodytu LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskyre D.I. už pažeidima, numatyta LR ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 2600 litu bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 32 menesiams, t.y. paskyre didesne nuobauda, nei LR ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis.

Byloje nebuvo pateikta duomenu apie D.I. anksciau (t.y. iki pažeidimo, už kuri jam 2005 m. birželio 29 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda, padarymo) padarytus administracinius teises pažeidimus.

Panevežio miesto vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 12 16 nutarti, 2005 12 30 raštu Nr. 50-1D-18587 praneše, kad Panevežio miesto vyriausiojo policijos komisariato duomenimis D.I., išskyrus 2005 06 19 padaryta administracini teises pažeidima, daugiau galiojanciu nuobaudu už administracinius teises pažeidimus neturi.

Byloje nera nustatyta kitu apelianto atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu, todel jam už LR ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyta administracini teises pažeidima turejo buti paskirtas šios normos sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Todel pakeiciamas Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2005 06 29 nutarimas Nr.E 359078 ir Panevežio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjucio 26 d. nutartis, kuria šis nutarimas buvo paliktas nepakeistas, sumažinant D.I. paskirta 2600 litu bauda iki 2500 litu, o teises vairuoti transporto priemones atemima 32 menesiams – iki 30 menesiu.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgiant i padaryto teises pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe bei atsakomybe lengvinancias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali buti skiriama mažesne nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesne nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracine nuobauda gali buti visai neskiriama. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, mažesnes nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnes nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracines nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikru išskirtiniu aplinkybiu, kurios gali buti vertinamos pažeidejo naudai kaip ypatingai švelninancios jo atsakomybe, konstatavimu.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes (Apeliantas dirba UAB “Subare” vairuotoju, šis darbas yra vienintelis jo šeimos pajamu šaltinis, apeliantas išlaiko keturis vaikus – trys iš ju yra nepilnameciai, o vienas pilnametis mokosi vidurineje mokykloje) negali buti ivertintos kaip apelianto atsakomybe už administracini teises pažeidima lengvinancios aplinkybes, todel nera pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsni.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

D.I. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevežio miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus Analizes ir administracines veiklos poskyrio vyresniojo specialisto 2005 06 29 nutarima Nr.E 359078 ir Panevežio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjucio 26 d. nutarti ir sumažinti D.I. paskirta 2600 litu bauda iki 2500 litu, o teises vairuoti transporto priemones atemima 32 menesiams – iki 30 menesiu.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Antanas AblingisRicardas PiliciauskasAlgirdas Taminskas