- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-526-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00682-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. K. už tai, kad 2013 m. sausio 15 d. ji, būdama sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, yra užėmusi ir neteisėtai naudojasi 32 kv. m. valstybinės žemės. Šiais veiksmais N. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimu N. K. pripažinta kalta padariusi ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 1000 Lt bauda.
Šalies argumentai
N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teisę nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t.y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Apeliantei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais ir kiemo įrenginiais. Laikanti suderinto ir patvirtinto projekto buvo įrengti laiptai į gyvenamąjį namą, kurių trys pakopos atsiduria ant ribos (valstybinės žemės). 2010-05-27 buvo išduotas pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. PNT-20-100527-00308, atlikti kadastriniai matavimai ir 2010-06-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
2005-10-19 Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, kurio tikslas iki 0.04 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, naudojamo būdo/pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės paskirties. Tuo pagrindu VĮ Registrų centras parengė kadastro žemėlapį, kuriame nustatyta prie jo sklypo papildomai prijungti 60 kv. m. laisvo valstybinės žemės ploto. Iš to seka, kad jos veiksmuose nėra kaltės, ji nėra pažeidusi žemės sklypui nustatytų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir įstatymų saugomų interesų. Skundo autorė pažymi, kad valstybės žemės sklypas yra apaugęs žole, kurią ji prižiūri, pjauna.
Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Skundo autorės teigimu teismas turėjo pagrindą jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, nes ji charakterizuojama išimtinai teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir niekada nebuvo bausta, dirba lektorės pareigose (duomenys neskelbtini). 2012-08-02 užėmė II vietą (duomenys neskelbtini) seniūnijos gražiausiai tvarkomų sodybų konkurse, o 2012-09-26 gavo padėką.
Apeliantė nesutina ir su teismo padaryta išvada, kad ATPK 35 str. 1 d. numatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje skaičiuojamas nuo 2013-01-15. Žemės naudojimo patikrinimo akte, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta kada tiksliai buvo užimta valstybinė žemė. Taip pat teismas neatsižvelgė į jos paašikinimą, kad laiptai, kurių trys pakopos yra išlindę į valstybinę žemę buvo suprojektuoti taip pagal projektą, kuris yra patvirtintas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, informaciją apie galimai padarytą pažeidimą sužinojo 2012-12-07 gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą. Apeliantės įsitikinimu, esminę reikšmę administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžios skaičiavimui turi net ne tai kaka paaiškėjo baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, o kada buvo paskutinė trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienas, nes būtent nuo jos turi būti pradedamas skaičiuoti minėtas terminas. Tačiau tokia diena nei protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta. Skundo autorės įsitikinimu, baigto tunkamojo teisės pažeidimo paskutinė darymo diena (tvoros pastatymas) buvo vėliausiai 2010 m. pavasario pabaigoje, todėl 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti prasidėjo būtent nuo šios dienos, todėl ji galėjo būti paskirta iki 2012 m. gruodžio mėn., arba iki šios dienos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo N. K. apeliacinį skundą atmesti.
N. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 45 str. 1 d. numato atsakomybę už savavališką <...> valstybinės žemės miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog N. K. kaltė, padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, t.y., kad N. K. savavališkai užėmė valstybinę žemę.
ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl N. K. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, žemės naudojimo patikrinimo aktu, nuotraukomis, N. K., Institucijos atstovės paaiškinimais, liudytojo S. Ž. parodymais. Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip apeliantės kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. įrodymus.
Apeliantė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių protokolą surašęs S. Ž. būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi jo parodymais spręsdamas N. K. kaltės klausimą.
Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, nuo kada apeliantė užėmė valstybinę žemę, o tai, apeliantės manymu, yra svarbu sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų. N. K. pažeidimas nustatytas 2013-01-15 patikrinimo metu. N. K. pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. 2013-01-15. Taigi administracinės atsakomybės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, kadangi jame neva nenurodyta pažeidimo padarymo data. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo paaiškėjimo diena, t.y., 2013-01-15.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti ir ATPK 30¹ str. ir N. K. neskirti nuobaudos. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda yra teisinga ir pagrįsta. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantės atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog savavališkas valstybinės žemės užėmimo faktas byloje yra įrodytas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos N. K. apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.