Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-28-875/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01086-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.2.; 75.8.; 125.2.

2014 m. vasario 13 d.

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo joms priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo iškeltą civilinę bylą, kurioje tretieji asmenys – J. J. ir UAB Ūkio banko lizingas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo J. J. teismą raštu informavo, kad jos ir ieškovo sūnui išlaikymas iš ieškovo yra priteistas nekilnojamuoju turtu, todėl jokio suinteresuotumo dėl ieškovo santuokos nutraukimo pasekmių nei ji, nei judviejų sūnus neturi, o bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo UAB „Mokilizingas“ teismą rštu informavo, kad ieškovas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-16 duomenimis yra pilnai atsiskaitęs.

Akmenės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog sutuoktiniai ieškovas M. J. ir atsakovė A. J. nuo 2013 m. liepos mėn. gyvena atskirai, atsakovė su nepilnametėmis dukromis gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl santuokos iširimo kaltina vienas kitą. Atsakovės teigimu, ieškovas su dukromis bendrauja retai, jų išlaikymui skiria po tris-keturis šimtus litų per mėnesį. Daroma išvada, kad pateiktas ieškinys neprieštarauja nepilnamečių M. J. ir R. J. interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo. Iš santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), apie tai (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgtina į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės pozicijas dėl vienas kito kaltės, konstatuotina, kad santuoka iširo abiems sutuoktiniams pažeidus lojalumo, abipusės pagalbos ir paramos pareigas. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Parama suprantama kaip sutuoktinių rūpinimasis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuri konstatuotina, nustačius abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t.y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo aplinkybės, dėl kurių teismas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo turėtų vertinti kitaip nei abipusę. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, santuoka nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Nutraukus santuoką šalims paliekamos iki santuokos turėtos pavardės, kaip numatyta CK 3.69 straipsnio 1 dalyje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos. Iš gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenant santuokoje su ieškovu atsakovei A. J. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. J., o (duomenys neskelbtini) – dukra R. J.. Pagal CK 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Tokiu būdu yra nustatyta, kad M. J. ir R. J. tėvas yra ieškovas M. J., o motina – atsakovė A. J.. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad mergaičių interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, su kuria jos faktiškai ir gyvena. Taip spręstina atsižvelgiant į teisme šalių duotus paaiškinimus, ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-03 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaikų išlaikymo. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi pareiga išlaikyti vaiką iki jo pilnametystės tenka abiems tėvams. Vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktą išlaikymas gali būti priteisiamas ieškovo prašoma forma, t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir į susiformavusią teismų praktiką dėl nepilnamečiams priteistino išlaikymo dydžio, M. J. ir R. J. iš ieškovo priteistinas išlaikymas po 400,00 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-16 iki išlaikytinės pilnametystės. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jo galimybės teikti dukroms nurodyto dydžio išlaikymą būtų ribotos, kaip ir atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas.

Dėl gyvenant santuokoje įgyto turto padalinimo. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl pagal CK 3.82 straipsnį jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis režimas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, tačiau atsižvelgiant į teismo posėdyje šalių išreikštą pozicija svetainės baldų komplektas ir žurnalinis staliukas priteistinas ieškovui be kompensacijos atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priklausančias bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 100,00 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir iš šio reikalavimo išvestinius neturtinius reikalavimus, 288,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienai nepilnametei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 50,00 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą padalinti 1500,00 Lt vertės santuokoje įgytą turtą, ir 41,27 Lt teismo turėtos pašto išlaidos. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos valstybei, iš viso sudaro 479,27 Lt. Ieškovas šioje byloje yra sumokėjęs 216,00 Lt žyminio mokesčio, šalys sutarė, kad viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų priteisti nereikalauja, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis likę 263,27 Lt nepadengtų bylinėjimosi išlaidų valstybei priteistini iš šalių dalimis: 193,03 Lt iš ieškovo ir 70,24 Lt iš atsakovės (50,00 Lt už ieškovo naudai išspręstą reikalavimą dėl turto padalinimo ir pusė teismo patirtų pašto išlaidų).

Advokatų teiktos teisinės pagalbos išlaidos šalims jų susitarimu nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 22 straipsnio 1 dalimi ir 26 straipsniu bei 375-385 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šią santuoką nutraukti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė J., o atsakovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – jos santuokinė pavardė J.

Nustatyti nepilnamečių M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) gimusios dukros R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienai po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-16 iki išlaikytinės pilnametystės, paskiriant atsakovę A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo uzufruktore.

Priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą 1500,00 Lt vertės svetainės baldų komplektą (minkštą dalį ir žurnalinį staliuką).

Priteisti iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 193,03 Lt (vieno šimto devyniasdešimt trijų litų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70,24 Lt (septyniasdešimties litų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl ieškovo nurodyto pernelyg mažo išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.