- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- eA-3294-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00746-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Y. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39365 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, jog jo nurodytos aplinkybės suponuoja realią grėsmę pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas vertino, jog savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, o Sprendime taikytas maksimalus draudimo atvykti laikas yra nepagrįstas ir neproporcingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti vidine persikėlimo alternatyva ir dėl šios priežasties neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija, jo paaiškinimas nėra laikomas patikimu įrodymu, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad nerasta duomenų, pagrindžiančių faktą, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno pareiškėjas, vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo Y. S. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
6.2. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
6.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio A dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų Direktyvos 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo išvykimą iš kilmės valstybės ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje grindžia kilmės šalyje kilusia grėsme dėl (duomenys neskelbtini).
9. Teismas aptarė Migracijos departamento surinktą kilmės šalies informaciją dėl (duomenys neskelbtini) miesto (sostinė, labiausiai apgyvendinta, 2021 m. duomenimis jos provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka), vykstančių ginkluotų konfliktų kilmės valstybės teritorijoje ir priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo baimė kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl jo paaiškinimo nuoširdumo, ypač, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo paaiškinimui pagrįsti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių įrodymų neturi ir negali pateikti, nes visus dokumentus pametė, o grėsmę sau kildino tik dėl (duomenys neskelbtini).
10. Teismas vertino, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Kadangi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas, todėl nėra jokios rimtos ir asmeninės grėsmės jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra jaunas, sveikas vyras, galintis dirbti ir save išlaikyti, todėl negalima išvada, kad pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, jei jis grįžtų į savo ankstesnę gyvenamąją vietą kilmės šalyje. Byloje nėra šią išvadą paneigiančių įrodymų.
11. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas (Įstatymo 86 str. 1 d.) ir papildoma apsauga (Įstatymo 87 str. 1 d.), pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau teismas vertino, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas. Teismas sprendė, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
13. Pareiškėjas Y. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86, 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas pakartoja kilmės valstybės informaciją, susijusią su ginkluotais konfliktais, žūstančiais žmonėmis, pažeidžiamomis žmogaus teisėmis ir laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui konkrečiai kylančios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausiai grindė abejonėmis dėl pareiškėjo paaiškinimų. Pareiškėjas vadovaujasi EŽTT praktika dėl kruopštaus prieglobsčio prašymo tyrimo ir įrodymų vertinimo ir nurodo, kad pareiškėjui nebuvo išaiškintos galimybės pateikti jo paaiškinimui pagrįsti reikalingus dokumentus. Pareiškėjas teigia neturintis civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, todėl negalima iš jo reikalauti išsamių duomenų ir įrodymų, detalaus paaiškinimo. Pareiškėjas teigia, jog kilmės valstybėje nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai atmetė jo prieglobsčio prašymą.
15. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas nurodė, kad kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė pareiškėjui patirti smurtą turėjo būti tinkamai įvertinta. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės šalį, nes tai atlikti įpareigoja teisės aktai.
16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
17. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas akcentuoja, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje kilmės valstybės teritorijoje, nėra duomenų, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei. Atsakovas teigia, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Pareiškėjas Y. S. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokio prašymo motyvų pareiškėjas nenurodo.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę pareiškėjui būti išklausytam. Tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
V.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui Y. S. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti. Pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
25. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.
26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
27. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
28. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
29. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
31. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).
34. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, sąmoningai teikdamas informaciją pabrėždavo, kad (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas pareiškėjo pastangas pagrįsti prieglobsčio prašymą nelaikė nuoširdžiomis. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimo formos ir turinio trūkumus, Migracijos departamentas Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu. Kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės, nenustatyta individualios asmeninės grėsmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui konkrečiai kylančios grėsmės galimybę, nenurodė ir nedetalizavo, į kokią konkrečią grėsmę atsakovas turėjo koncentruotis, o apeliaciniame skunde pateikiama kilmės valstybės informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (kilmės valstybėje nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas) nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų bei baimės grįžti į kilmės valstybę (Įstatymo 86 str. 1 d.).
36. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 str. 4 d. 4 p.). Byloje esanti pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis apklausos metu, be kita ko, išaiškinta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su Migracijos departamentu, teikti visus turimus dokumentus, kurie gali patvirtinti jo paaiškinimą, akcentuota jo pareiga teikti tikrovę atitinkančią informaciją, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jam nebuvo išaiškintos galimybės pateikti jo paaiškinimui pagrįsti reikalingus dokumentus. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvai paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai. Tai, kad pareiškėjas neturi civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, nepaneigia jo pareigos teikti detalų paaiškinimą dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, bei jį pagrindžiančius įrodymus.
37. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
38. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie paskutinę pareiškėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, joje 2021 m. nebuvo užregistruota nė viena auka, nevyksta karinis konfliktas, taigi pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, tačiau šiuo aspektu pareiškėjas neva jam kilmės valstybėje kylantį beatodairišką smurtą taip pat grindžia bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalyje vykstančius ginkluotus konfliktus, jos neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie konkrečiai jo gyvenamojoje vietovėje jam gresiantį pavojų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė realių neigiamų pokyčių dėl smurto lygio pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, todėl konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti Migracijos departamento surinktais duomenimis ir išvada, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
39. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo Sprendimu jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.