- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-128-185-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- T., T. R.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-185-2009
Teisėja Vitalijus Šidagis Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;
1.1.8.9.1;
2009 m..kovo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 1 d., vakare, tyrimo metu nenustatytą valandą, Pakrantės g. 4, Pasvalio mieste, nuo stalo slapta pagrobė S. K. priklausančią 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 750 Lt, asmens tapatybės kortelė Nr. 10768283, išduota S. K. vardu, banko „Hansabankas“ magnetinė mokėjimo kortelė Nr. 6763 7600 6361 8626, išduota S. K. vardu, 1300 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas NOKIA 6500 CLASSIC, kurio IMEI 358666015992759, 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, viso nukentėjusiajam S. K. padarė 2250 Lt turinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. R. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti. Nurodo, kad BK 178 str. 1 d. sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trijų metų. Mano, kad pirmos instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą. Tai teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas turėjo parinkti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą arba laisvės apribojimą. Motyvas neskirti piniginės baudos tik todėl, kad bausmės skyrimo metu niekur nedirbo, nepagrįstas. Nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino ir tai įrodo, kad paskirtą baudą galėtų sumokėti. Teismas taip pat galėjo paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę (BK 62 straipsnis), nes padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas paskyrė T. R. bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.).
T. R. padarė tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams už tyčinius nusikaltimus. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad T. R. praeityje yra baustas už nusikalstamas veikas nuosavybei (teistumai neišnykę), atliktos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo, poveikio T. R. elgesiui nepadarė, nes skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už analogišką veiką – vagystę. Charakterizuojamas neigiamai (b.l. 120), baustas administracine tvarka (b.l. 76). Įvertinus paminėta, nėra abejonių, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik laisvės atėmimo bausme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. R. yra pareikštas įtarimas kitoje byloje pagal BK 182 str. 1d., byla perduota teismui.
Bausmės dydis individualizuotas, įvertinus BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti ir dėl švelnesnės, nei įstatymo numatytos bausmės skyrimo, juolab, kad savanoriškai nebuvo nuvykęs į valstybės instituciją pranešti apie savo nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja BK 62 str. 1 d. Anaiptol, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka 2008 m. liepos 27 d., praėjus beveik dviems mėnesiams po įvykio (2008 m. birželio 1 d.).
Teismas nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir ją vertino skirdamas bausmę. Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.
Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 1 p.,
NUTARĖ:
Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.