- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-133-290-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00272-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-290/2013
2013 m. vasario 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ž. M., dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistojo E. A. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nukentėjusiajam I. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (toliau – BK) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei likusia neatlikta 2 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 28 d. apie 08.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmė nukentėjusįjį I. P. už kaklo, sudavė jam keletą smūgių į veidą ir įvairias kūno vietas, išmušdamas viršutinį dantį, padarė I. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iš minėto buto kambario pagrobė 7 litų vertės 2 litrų talpos alaus butelį. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, neigia griebęs nukentėjusiajam už kaklo, jam sudavęs ir išmušęs dantį. Teigia, jog nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, yra melagingi. Jų nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną nukentėjusįjį rado visą kruviną, kad buvo rastas nukentėjusiojo dantis, kad po įvykio matė nuteistąjį su savo motina geriant pavogtą alų, yra melagingos, kadangi jis nesudavė nukentėjusiajam, neišmušė jam danties, po įvykio paliko jį sveiką, o jo motina, su kuria jis tariamai gėrė alų, yra seniai mirusi. Apeliantas abejoja ir specialisto išvados patikimumu, kadangi nukentėjusysis specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir susistumdymo metu atsitrenkęs į kopėčias. E. A. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto elgesio ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo advokatės prašymą apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo E. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde neigiama jo kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, neginčytinai įrodyta. Nesutikti su tokia išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia savo skundą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistojo teiginiai, jog jis negriebė nukentėjusiajam už kaklo, jam nesudavė ir neišmušė danties yra paneigti kitais objektyviais įrodymais, todėl atmestini. Nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės ir nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmiausia, minėtus skundo argumentus paneigia nukentėjusiojo I. P. parodymai, kuriais nustatyta, kad atidarius buto duris, nuteistasis prašė penkių litų, o jų negavęs bandė pagrobti butelį alaus. Nukentėjusiajam paprieštaravus, jis jį pastūmė, suėmė už kaklo, sudavė jam ne mažiau šešis smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, išmušė viršutinį dantį, t.y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų I. P., L. P. nuoseklūs ir neprieštaraujantys parodymai. Nors apeliantas teigia, kad minėtų liudytojų parodymai yra melagingi ir jais remtis negalima, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo pozicija nesutinka, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindo jais abejoti. Apeliantas abejoja ir specialisto išvada Nr. G828/12(02) (b.l. 15), kadangi joje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo atsirasti ir susistumdymo metu jam atsitrenkus į kopėčias. Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia specialisto išvada, kaip pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kadangi joje vienareikšmiškai nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (poodinės kraujosruvos nugaroje abipus, kakle, viršutinės lūpos kraujosruva, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimas) buvo padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje, tik poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti nugriuvus, kiti sužalojimai padaryti kumščiu, koja ar kitu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo E. A. nagrinėjamo teisme metu duoti parodymai ir apeliaciniame skunde nurodomos tokios pačios įvykio aplinkybės, jog jis nukentėjusiajam už gerklės negriebė, jam negrasino, jo nemušė, tik stumtelėjo, nukritusiam paplekšnojo per veidą, manydamas, kad jį ištiko epilepsijos priepuolis, vertinamos kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, teisingai rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būtent apeliantas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis E. A. pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, kad teismas juos vertino tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis) bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog I. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent apelianto nusikalstamais, smurtinio pobūdžio veiksmais.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę. Kolegija laiko, kad pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam E. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, t. y. individualizuoja bausmę (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat privalo vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kad paskirta bausmė ne tik nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Pirmos instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tiesioginės tyčinės kaltės formą, veikos smurtinį pobūdį, sukeltas pasekmes. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog E. A. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas jau trečią kartą, praeityje teistas už apysunkius ir sunkius nusikalstamus, už kuriuos jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad jis du kartus buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, tačiau teismo suteikta galimybe pasitaisyti ir integruotis į visuomenę nesinaudojo - nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos praėjus tik vienam mėnesiui. Be to, nuteistasis yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo, niekur nedirba. Tai, kad E. A. sistemingai daro teisės pažeidimus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, apibūdina jį kaip pavojingą visuomenei asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas normas.
Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, bet ir pagrįstai nustatė, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas jam tinkamai parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, bei teisingai nustatė jos trukmę, kuri lygi BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, kad ji yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus ir, kad jos švelninti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.