Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. nuteistas už tai, kad vengė sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, t. y. būdamas nuteistas ir atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 26 d. apie 13.00 val., pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Z. K. 2019 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai išleistas iš įkalinimo vietos iki 2019 m. birželio 28 d. 17.00 val. be pareigūnų palydos į trumpalaikę išvyką, į (duomenys neskelbtini) laidotuves, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nustatytu laiku be svarbios priežasties į (duomenys neskelbtini) pataisos namus negrįžo iki tol, kol 2019 m. liepos 5 d. apie 10.00 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pats paskambino telefono Nr. 112 „Bendrojo pagalbos centro“ pareigūnams, informuodamas, kad laiku negrįžo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir nurodydamas, kad randasi adresu (duomenys neskelbtini) ir laukia pareigūnų. R. V. 2019 m. liepos 5 d. apie 10.47 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams nuvykus minėtu adresu buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, iš kur perduotas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnams ir 2019 m. liepos 5 d. apie 14.45 val., konvojuotas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nors iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku kokia apimtimi ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, su kuriomis konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistasis nesutinka, nenurodyti tokio nesutikimo motyvai, tačiau skundo esmė teikia pagrindą manyti, kad šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl prisipažinimo, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vertinimo individualizuojant bausmę. Tokią išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjos išsakyta pozicija R. V. prisipažinimą laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir švelninti bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas R. V. prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo įvertino neteisingai ir tai nulėmė akivaizdžiai per griežtos bausmės nuteistajam paskyrimą, neturi pagrindo.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Buvo įvertinta tai, kad R. V. patį negrįžimo į pataisos įstaigos faktą pripažino, tačiau šis prisipažinimas pagrįstai nelaikytas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Vertinant nuteistojo poziciją aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektu pažymima, kad prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas tik tada, kai nustatoma baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų visumą – prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo atliktų veiksmų. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius taip parodydamas savo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

9. Analizuojant nuteistojo R. V. parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turinį matyti, kad nuteistasis pripažino laiku negrįžęs į pataisos namus. Taip pat nurodė negrįžimo priežastis – nuteistojo teigimu, jis vartojo vaistus, galimai kitų asmenų buvo apsvaigintas (pavaišintas draugų narkotinėmis medžiagomis), dėl to nesuprato savo veiksmų esmės. Nuteistojo iškelta versija, kuria jis bandė teisinti negrįžimą į pataisos įstaigą, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai patikrinta ir argumentuotai atmesta nuosprendyje išdėstant bylos duomenimis pagrįstus tokio vertinimo motyvus (2 t. b. l. 201), su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistajam išvykus į laidotuves jam būtų skirti vaistai ar, kad laidotuvių metu ar vėliau jis, pačiam nežinant, būtų apsvaigintas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors šiuo atveju R. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nenustatyta kita būtina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlyga – nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų.

10. Vertinant nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi, visų pirma pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti asmens parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kitus įrodymus. Be to, nors nuteistasis skunde itin akcentuoja advokato suklaidinimo sąlygotą esminį parodymų pakeitimą teisme, analizuojant įtariamojo skirtingu proceso metu duotų paaiškinimų turinį matyti, kad esminių skirtumų juose vis tik nėra. Nuteistasis savo kaltę dėl nesugrįžimo į pataisos įstaigą nustatytu laiku pripažino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat tiek teisme, tik ikiteisminio tyrimo stadijoje nurodė jo elgesį neva pateisinančias priežastis, tikino, kad gailisi. Nuteistojo teiginiai, kad parodymus dėl kaltės pripažinimo jis pakeitė suklaidintas advokato, jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti. Pažymima, kad duoti paaiškinimus teisme ar atsisakyti tai daryti, pripažinti savo kaltę ar ją neigti, yra kaltinamojo teisė, kurią jis įgyvendina savo nuožiūra. Byloje nėra nustatyta, kad advokatas būtų įtakojęs nuteistojo teisme teikiamų paaiškinimų turinį, lenkęs jį pakeisti parodymus ar atlikęs kitus veiksmus, suklaidinusius nuteistąjį. Pats apeliantas, nors ir tvirtindamas, kad buvo suklaidintas advokato, kuo konkrečiai pasireiškė toks suklaidinimas, skunde vis tik nenurodė.

11. Esant šių aplinkybių visumai vien tik deklaratyvus prisipažinimas ir gailėjimasis, nesant jokių duomenų, rodančių nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo (nuteistasis siekė savo elgesį pateisinti, kėlė objektyviai nepagrįstas versijas klaidindamas teismą, savo poelgio kritiškai nevertino), negali būti pagrindu šioje byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę. Bausmė nuteistajam buvo paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgus į BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, atsižvelgiant į BK 242 straipsnio sankcijoje apibrėžtas laisvės atėmimo bausmės ribas. Paskirta bausmė, esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant nustatytoms dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, yra mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, todėl ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.

12. Skunde nuteistasis prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, tokį prašymą grįsdamas siekius pakeisti savo parodymus. Šiuo aspektu pažymima, kad bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindai aiškiai reglamentuoti BPK. Remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu: 1) bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; 2) byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 3) apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; 4) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Aptartos aplinkybės, teikiančios pagrindą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos, todėl tenkinti prašymą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tame tarpe ir nuteistojo paaiškinimus, įvertino teisingai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, baudžiamąjį įstatymą R. V. pritaikė tinkamai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias, su padarytu nusikaltimu susijusias ir nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančias aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydį išsamiai argumentavo. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.