Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad jie V. P. paaiškino, jog reikia paimti telefoną išsimokėtinai, šis sutiko, tačiau jie jam pinigų davė. Paaiškino nuvažiavę, kad ims telefonus, davė nukentėjusiajam 50 Eur, šis davė pasą. Tada su pasu nuvažiavo į „Bitė Lietuva“ saloną, paskambino V. P.. Su salono darbuotoja paskambino, tačiau nesusikalbėjo. Tada darbuotoja davė jiems dokumentus, o V. P. pasirašė namie. Patvirtino, kad paėmė „Iphone7“, „Huawei“ ir dar planšetinį kompiuterį. Patikslino, kad vieną dieną su V. P. nuvažiavo ir paėmė, o kitą dieną nuvažiavo pas dvi moteris – M. ir jos dukrą. Jie V. P. nupirko degtinės, maisto, iki 150 eurų galėjo viskas kainuoti. O M. sakė, kad mokės patys už tuos įrenginius. Nurodė, kad V. P. pats nevažiavo į saloną, sakė, kad nepaeis, buvo išgėręs, sunkiai vaikšto, sakė, kad ne jo amžiuje vaikščioti po miestą, bet sutiko pasirašyti sutartį. Pažymėjo, kad jis turi filmuotą medžiagą, kaip V. P. pats pasirašo savo noru dokumentus. Nurodė, kad V. P. anūkas yra liudininkas, kuris pats pasiūlė, kad tėvukas gali paimti telefoną. Patvirtino, kad nežadėjo V. P., jog mokės už telefonus ir šis sutiko. Pripažįsta, kad žmogus yra nukentėjęs ir jie jį apgavo, tačiau jie nevertė V. P. dokumentų pasirašyti. Nurodė, kad važiavo į „Bitė Lietuva“ saloną su pažįstamais iš vakaro vieną dieną, kitą dieną su broliu. Jie telefonus pardavė, neatsimena tikslios sumos kiek iš viso gavo, gal 700 Eur. Pinigus su R. B. dalinosi per pusę. Dėl apgavystės M. atžvilgiu, prisimena, kad nuvažiavo į kažkokius laukus, į namą, kuriame gyvena moteris su dukra. Jos R. B. pažįstamos. Jis pats nekalbėjo su M. ir nieko su jomis asmeniškai nesitarė. Pirmą kartą su G. M. M. nevažiavo, o važiavo su jos dukra, juos vežė pažįstamas. Neatsimena, kaip buvo tariamasis dėl mokėjimo už telefonus bei kiek tiksliai gavo už parduotus telefonus, bet mano, kad sumos buvo tos pačios, nes įrenginiai tie patys. Nurodė, kad šioms moteris sakė, jog jie patys mokės už tuos telefonus. Pažymėjo, kad pirko telefonus brangiau, o pardavė pigiau, nes jie norėjo iš to pasidaryti pinigų. Patvirtino, kad nebuvo minties, jog jie patys mokės už telefonus. Nurodė, kad už „Iphone“ gavo 400 Eur, o už „Huawei“ planšetinį kompiuterį gavo 150 Eur. Pažymėjo, kad nebuvo atsiprašyta, nes jį suėmė. Jis jau beveik metai bausmę atlieka, nėra galimybės susitarti, žalos atlyginti neįmanoma, nes nebuvo galimybių. Daiktus pardavė žmogui iš rankų į rankas, susiskambino, per internetą susiradus, kitus įrenginius pardavė parduotuvėje „Mobilioje erdvė“, Kaune. Patvirtino, kad ieškojo tokio tipo asmenų, jog galėtų pasinaudoti.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad turėjo tikslą apgauti, todėl ieškojo tokių žmonių, kurie nesupranta tokių dalykų. Nurodė, kad V. P. tuo metu buvo girtas, dar degtinės jam nupirko, tada šis davė pasą ir jie nuvažiavo į „Bitė Lietuva“ saloną. Ten paėmė telefonus, o gautus daiktus pardavė. Patvirtino, kad už V. P. daiktus gavo 700 Eur, už kitų nukentėjusiųjų telefonus po 400 Eur, o už planšetinius kompiuterius po 100 Eur, tai iš viso iš abiejų nusikaltimų gavo 1700 Eur. Tuos pinigus per pusę dalinosi, išleido, pralošė. Patvirtino, kad nusikaltimų metu abu buvo blaivūs. Nurodė, kad buvo pasakę V. P., jog jie patys mokės už telefonus, kad jis yra pensininkas, todėl taip pigiau išeina, viską sugalvojo abu. Nurodė, kad daiktus pardavė A. K., kuris per internetą rado žmogų, paskambino ir susitarė, kur susitikti. Nurodė, kad susitiko Kaune, netoli prekybos centro „Mega“. A. K. padavė tam žmogui telefonus, o jis atskaičiavo pinigus. Pažymėjo, kad šiuo metu dirba seniūnijoje, gauna pašalpą. Paskirtą areštą yra atlikęs. Savo poelgį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, pažada toliau nedaryti nusikaltimų, dirbti. Patvirtino, kad turi 4 metų sūnų, kurį išlaiko, gyvena kartu. Nurodė, kad nusikalstamų veikų metu svarbiausia buvo gauti pinigų. Pripažino, kad yra azartinis žaidėjas, tačiau dabar jau yra užsikodavęs ir metai laiko neina į kazino.

Kadangi kaltinamieji R. B. ir A. K. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Kaltinamųjų R. B. ir A. K. kaltė įrodyta jų pačių prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Dėl sukčiavimo V. P. atžvilgiu kaltinamųjų kaltė įrodyta:

2018 m. gegužės 10 d. UAB „Bitė Lietuva“ raštu Nr. 5040-236, bei dokumentų - sutarčių ir sąskaitų faktūrų kopijomis, kuriose nurodyta, kad V. P. vardu 2017 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta sutartis Nr. GSND/22270/2017, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 604,29 Eur. 2017 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 991514448220, įgyjant mobilų telefoną „Huawei P10 Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 499 Eur (1 t., b. l. 38; 39-40; 41-42);

2018 m. sausio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) raštu, kuriuo UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prašoma ikiteisminiame tyrime pateikti šios parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų, filmuojančių UAB „Bitė Lietuva“ salono šioje parduotuvėje prieigas, 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. atitinkamų valandų vaizdo įrašus (1 t., b. l. 68);

2018 m. vasario 15 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK apžiūros protokolu, kuriame aprašyti peržiūrėti UAB „Maxima“ pateiktų vaizdo įrašų failai, kuomet apžiūros metu užfiksuota 2017 m. gruodžio 27 d., 17.38 val. į UAB „Bitė Lietuva“ saloną, esantį UAB „Maxima“ parduotuvėje, esantį (duomenys neskelbtini), atėję įtariamieji R. B. ir A. K., kurie iš salono išėjo 17.47 val., kad šie įtariamieji į tą patį UAB „Bitė Lietuva“ saloną atvyksta 2017 m. gruodžio 28 d. ir išvyksta du kartus: pirmą kartą atvyksta 09.52 val., į saloną atsinešdami rankose daiktus panašius į tortus (kurių vėliau iš salono neišsineša), išeina - 10.07 val., A. K. iš salono rankose išsinešant popieriaus lapus, galimai dokumentus – UAB „Bitė Lietuva“ salone V. P. vardu sudarytas sutartis; antrą kartą atvyksta 11.10 val. ir į UAB „Bitė Lietuva“ saloną A. K. rankoje įsineša popieriaus lapus - galimai įrangos įsigijimo sutartis, iš salono išeina 11.12 val. ir įtariamasis A. K. iš salono išsineša maišelį su galimai UAB „Bitė Lietuva“ salone nukentėjusiojo V. P. vardu įgyta įranga – mobilaus ryšio telefonais (1 t., b. l. 71-73);

nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 7 val., jam miegant neblaiviam namuose įėjo R. B., vadinamas „č“ ir A. K., gyvenantys (duomenys neskelbtini) ir jį prižadino. Su savimi jie atsinešė degtinės butelį ir dešrą, kuriuos padėję ant stalo pasakė, kad jo – V. P. vardu nori pirkti mobilaus ryšio telefoną. Šie asmenys jam aiškino, kad jo vardu perkant telefoną bus pigiau, nes jis yra pensininkas. R. B. padavė jam savo pasą kaip užstatą prašydamas jo asmens tapatybės kortelės. Jis savo asmens tapatybės kortelę R. B. padavė, kurią kelioms minutėms išsinešė, po to atnešęs grąžino ir pasiėmė savo pasą. Jam liepė pasirašyti ant kažkokios sutarties. Ant ko tiksliai rašėsi nematė. R. B. liepė jam ant trijų lapų rašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti. A. K. visą tą laiką su kažkuo kalbėjo telefonu. Dėl girtumo jis apgaulės nesuvokė. R. B. ir A. K. jam sakė, kad tik dokumentai bus surašyti jo vardu, o už telefoną jam mokėti nereikės. Sakė, kad už telefoną pinigus sumokės jie. Po kelių dienų pasikalbėjus su giminaičiais suprato, kad buvo R. B. ir A. K. apgautas. Jis nežino kokiame salone jo vardu buvo imtas telefonas, nežino ir kiek jis kainavo (1 t., b .l. 12);

papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad, kai jo vardu buvo paimti telefonai iš UAB ,,Bitė Lietuva“ salono, kuriuos paėmė R. B. ir A. K., už šiuos telefonus jis pats jokių mokėjimų nedarė ir nežada daryti, kadangi R. B. jam pasakė, kad pats mokės už šiuos paimtus telefonus. Šiuo metu jam jokia žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 25);

2018 m. gegužės 17 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Kudirkos Naumiesčio seniūnijos pateiktoje nukentėjusiojo V. P. charakteristikoje, nurodoma, kad šis asmuo blogos sveikatos būklės - sunkiai vaikšto. Vyro namuose girtaujama, dažnai lankosi asmenys, kurie naudojasi ligoto žmogaus vienišumu, patiklumu, jo gaunamomis pajamomis parnešant alkoholio (1 t., b. l. 32);

2018 m. gegužės 23 d. UAB Šakių psichikos sveikatos centro pateiktos pažymos duomenimis nukentėjusysis V. P. į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 29);

liudytojos D. I. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 17 val., tikslaus laiko nepamena, UAB „Bitė Lietuva“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji dirba paslaugų ir prekių vadybininke, atėjo du vyrai. Vienas iš jų tamsus, romų tautybės, tamsiai apsirengęs, apie 35 metų amžiaus, antras apie 25 metų amžiaus, vilkintis oranžinės spalvos striukę. Jaunesnis jai pasakė, kad senelio vardu nori pasiimti mobilaus ryšio telefoną ir parodė senelio asmens tapatybės kortelę, kuri priklausė V. P.. Pokalbio metu ji pasakė, kad jai reikia paties žmogaus ir telefono kitam asmeniui negalima išduoti. Vyriškis paaiškino, kad V. P. yra jo senelis, kuris sunkiai vaikšto ir jam yra problema atvykti, kadangi turi problemų su sveikata ir guli lovoje. Ji tuomet pasakė, kad jai reikia jo seneliui pasiskambinti ir su juo pakalbėti, kad jo senelis pats patvirtintų, kad sutinka mokėti už gautas paslaugas. Jai buvo pasakyta, kad senelis neturi telefono ir nežino kaip su juo būtų galima pakalbėti. Ji pasakė, kad niekuo negali padėti, nes reikia paties žmogaus, be to nepakanka pajamų pirkti vien telefoną, nebent perkelti telefono numerį iš kito operatoriaus ir tapti UAB „Bitė Lietuva“ klientu, tuomet būna lengvesnės sąlygos gauti naują telefoną pasirašant sutartį. Tuomet šviesus vyriškis pasakė, kad jis su savo asmeniniu numeriu pereis iš „Ežio“ į „Bitę“. Dar pasakė, kad jie atvyko iš Kudirkos Naumiesčio ir kad jiems daug kainuoja kuras, brangu važinėti ir pradėjo skambinti įvairiems draugams. Paskambino kažkokiam draugui pravarde „Mikis“, kuris nuėjo pas V. P. ir jam padavė telefoną kalbėti. Ji girdėjo, kaip šviesus vaikinas telefonu jį vadino „tėvuku“ ir pasakė, kad jam pačiam reikia patvirtinti, kad jis sutinka imti telefoną. Šviesus vaikinas perdavė jai savo telefoną kalbėti su seneliu. Pirmiausia ji šio žmogaus paklausė, ar jis žino kur yra jo asmens dokumentas. Jis pasakė, kad žino, tai yra, kad jo dokumentas paduotas anūkui A. K. ir žino, kad jo vardu bus paimtas telefonas. Ji telefonu vyriškiui pasakė, kad jo dokumentas yra UAB „Bitė Lietuva“ salone ir, kad jį atnešė vyras vardu A. K. ir dar kartą paklausė, ar nori savo vardu paimti telefoną, paaiškindama, kad už jį kas mėnesį reikės mokėti po 31 ar 32 Eur. Tikrai jam minėjo, kad telefonas yra brangus ir klausė, ar sugebės už jį mokėti 24 mėnesius, tai yra 2 metus. Telefonu vyriškis jai vis kartojo, kad sutinka. Pokalbio metu trūkinėjo ryšys, kažkas tarsi švilpė, todėl baigusi pokalbį telefonu šviesiam vyriškiui pasakė, kad negali duoti telefono, nes nėra tikra, ar klientas viską teisingai suprato. Tuomet šis vyriškis pasitarė su romų tautybės vyriškiu ir nusprendė nuvažiuoti iki V. P. ir patys jai perskambinti. Prieš išeidami jie paprašė iš vitrinos parodyti telefoną „Apple iPhone 7“. Dar jie žiūrėjo „Huawei P 10“ telefoną ir kalbėjosi, kad reikia imti abu telefonus. Jie ragino ją duoti jiems abu telefonus ir tą pačią dieną sudaryti sutartį, kurią nuveš pasirašyti V. P. ir atveš, tačiau ji atsisakė, sakydama, kad pirmiausia reikia susitarti su V. P., kad jai reikia įsitikinti, kad V. P. viską suprato. Šiems vyrams ji paminėjo, kad atsišvietė V. P. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir kai ji gaus jo sutikimą ir su juo galės pakalbėti dar kartą, sutartį sudarys. Vyriškiai iš salono išvyko apie 18 val., tikslaus laiko nepamena. Išeidami pasakė, kad jai paskambins į UAB „Bitė Lietuva“ salono telefono numerį. Apie 18.40 val. į saloną paskambino A. K., kuris prisistatė, kad skambina dėl to paties tėvuko ir davė pakalbėti V. P., kuriam ji dar kartą paaiškino apie perkamus telefonus, kad jie imami jo vardu ir yra brangūs, kad sutartis sudaroma 2 metams ir kad kas mėnesį už vieną reikė mokėti 32 Eur, už kitą - 35 Eur, tikslių sumų nepamena. Pokalbio metu jį visą laiką vadino V. P., kuris su viskuo sutiko, sakydamas, kad anūkui A. K. reikia telefonų ir sutinka, kad jo vardu būtų sudaryta sutartis. Pokalbiui pasibaigus ji surašė dvi atskiras sutartis V. P. vardu, kad jis 24 mėnesiams ima du telefonus „Apple iPhone 7“ ir „Huawei P10“. Sekančią dieną, 2017 m. gruodžio 28 d., apie 9-10 val., jai dirbant salone, atvyko tie patys du vyriškiai ir paprašė sutarčių sudarytų su V. P.. Ji sutartis padavė ir jie išvyko. Po valandos, ar dviejų jie vėl atvyko ir atvežė V. P. pasirašytas sutartis. Ji patikrino V. P. parašas sutartyse ir asmens tapatybės kortelėje sutampa. Jai tikrinant parašus vadinamas anūkas A. savo telefone parodė filmuotą medžiagą, kaip sutartis pasirašinėja V. P.. Senukas sutartis pasirašinėjo sėdėdamas lovoje, dokumentus pasidėjęs ant staliuko. Aplinkui matėsi netvarka. Įraše buvo matyti tamsi ranka rodanti, kur pasirašyti. Ji sutarčių antrus egzempliorius padavė vaikinui vardu A. K.. Sutarčių originalus išsiuntė į pagrindinį UAB „Bitė Lietuva“ ofisą Vilniuje (1 t., b. l. 75-77).

liudytojo E. K. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 28 d., apie 9.22 val. jam paskambino brolis A. K. ir paprašė atvažiuoti į Šakių miestą paimti jį su R. B.. Sidabrinės spalvos automobiliu „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklausančiu motinai A. K. atvyko į Šakius ir prie parduotuvės „Maxima“, adreso nežino, paėmė A. K. su R. B. Įsėdus jiems į automobilį matė, kad su savimi jie turi kažkokius dokumentus. Važiuojant į Kudirkos Naumiestį jie nekalbėjo. Atvykus į šį miestelį jie paprašė nuvežti pas P., tikslaus adreso neprisimena. Prieš tai jie paprašė užsukti į parduotuvę „Aibė“, kur jie nusipirko maisto, o po to nuėjo pas P. Kokiu tikslu ten ėjo jam nesakė. Pas P. nusinešė parduotuvėje pirktus pirkinius. Kadangi valgė, jis liko automobilyje ir į minėtą namą nuėjo po 5-10 min. Įėjęs į namą, matė kaip brolis A. K. filmuoja telefonu senuką pavarde V. P., kuriam R. B. duoda pasirašyti dokumentus. Tuomet jis suprato, kad tai dokumentai iš UAB „Bitė Lietuva“ salono, kuriuos jie paėmė būdami Šakiuose. Visa tai vyko greitai ir jie trise iš V. P. namų išėjo. Brolis su R. B. jo paprašė nuvežti atgal į Šakius, į UAB „Bitė Lietuva“ saloną. Nuvykus į Šakius trise nuėjo į UAB „Bitė Lietuva“ saloną, esantį „Maxima“ parduotuvėje. R. B. pateikė ten buvusiai darbuotojai dokumentus, kuriuos pasirašė V. P., o A. K. tuo metu rodė filmuotą medžiagą iš R. B. priklausančio telefono „Samsung J3“. Kol darbuotoja tvarkė dokumentus, jie visi trys buvo nuėję į parduotuvę. A. K. ten pirko tortą ir likerio butelį, kuriuos nunešė į UAB „Bitė Lietuva“ saloną. Tortą jis padėjo ant stalo, likerio butelį ant žemės sakydamas, kad tai joms, nes salone dirbo dvi darbuotojos. Po to jie iš salono išėjo ir A. K. su R. B. paprašė juos nuvežti į Kauną, kad galėtų parduoti telefonus. Jie pažadėjo sumokėti už kurą, davė 20 Eur. Vežant juos į Kauną A. K. paprašė pasinaudoti jo telefonu, kad internetu galėtų susirasti pirkėją, kadangi jie savo telefonuose neturėjo interneto prieigos. Jis susirado telefono numerį, kuriuo paskambino ir paklausė, ar pirks telefonus „Huawei P10“ ir „Apple iPhone 7“. A. K. telefonu paklausė adreso ir liepė jam važiuoti Kaune į (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena, kur yra parduotuvė „Iki“ ir jos patalpose yra salonas – parduotuvė „Mobili erdvė“, kurioje buvo su A. K. ir R. B. jau ne pirmą kartą. Nuėjus į minėtą saloną R. B. pardavė turėtus telefonus, kiek tiksliai gavo pinigų nežino. Pardavus telefonus R. B. jam padavė dar 40 Eur už kurą ir trise nuėjo į lošimų automatų saloną, esantį netoli minėtos „Iki“ parduotuvės, kur jie pralošė visus turėtus pinigus, sumos nežino ir grįžo į namus. Kad A. K. su R. B. užsiima blogais dalykais nežinojo, juos tik paprašytas paveždavo (1 t., b. l. 79-80);

liudytojo K. V. parodymais, kad jau keletą metų dirba su individualios veiklos pažyma, verčiasi užsakomuoju pardavimu internetu. Apie tai, kad perka mobilaus ryšio telefonus, buvo įdėjęs skelbimą internete, Skelbiu.lt portale. Taigi 2017 m. gruodžio 28 d., laiko tiksliai nurodyti negali, apie pietų metą, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad turi parduoti naują „Iphone 7“ telefoną. Telefonu jie sutarė kainą, jis jam pasakė, kad gali sumokėti 400 Eur. Jis sutiko, todėl jie susitarė susitikti benzino kolonėlėje, prie prekybos centro „Mega“. Tuo metu galėjo būti apie 13.30 val. Jis į susitikimą atvyko žalios spalvos „VW Passat“ automobiliu. Jie atvažiavo taip pat su „VW Passat“ markės automobiliu, spalva jo buvo pilka arba balta, to gerai neįsidėmėjo. Atvažiavo trise, jų apibūdinti negali, neįsidėmėjo. Jie turėjo „Apple Iphone 7“ aparatą, juodos spalvos. Matė, kad jie turi pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau jos nežiūrėjo, nes ji nebuvo reikalinga, jis jau žinojo, kad šį telefoną parduos užsienyje. Šio telefono IMEI kodą patikrino internete esančiuose puslapiuose, kur rodoma, ar aparatas yra paieškomas. Kadangi jis nebuvo ieškomas, jis už telefoną sumokėjo 400 Eur. Daugiau jam nieko pirkti siūloma nebuvo. Bet jam minėjo, kad ateityje dar gali turėti panašių telefonų. Iš kur jie buvo gavę šį telefoną nesakė, o jis tuo nesidomėjo. Jam tiko, kad jis buvo visiškai naujas, be to jie turėjo įsigijimo dokumentus, todėl neatrodė, kad jie gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Šį telefoną „Iphone 7“ jis pardavė vyrui vardu Maksimas, pavardės nežino, su kuriuo jis aš anksčiau bendravo ir kuris yra iš jo nupirkęs ne vieną telefoną pardavimui Rusijoje (1 t., b. l. 83-84);

liudytojo L. B. parodymais, kad apie penkerius metus dirba Kaune UAB „Mobili erdvė“ pardavėju - konsultantu. Ši įmonė užsiima mobiliųjų telefonų ir kitų ryšio priemonių taisymu, prekyba ir perpardavimu. 2017 m. gruodžio 28 d. pavakarėje, laiko tiksliai nurodyti negali, į įmonės telefoną paskambino vyras ir paklausė, ar jų įmonė nupirktų naują mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 Plus 128 GB“, minėjo, kad jis yra naujas ir su dėžute. Jis atsakė, kad gali už jį sumokėti 350 Eur. Neužilgo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko du jaunuoliai. Vienas iš jų buvo tamsaus gymio, panašus į Romų tautybės pilietį, kitas jaunesnis, šviesus aukštas vaikinas. Jie atvežė parduoti mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 Plus 128 GB“, kuris buvo visiškai naujas su dėžute, IMEI (duomenys neskelbtini). Už šį telefoną vaikinams sumokėjo 350 Eur. Vėliau jie paklausė ar nupirktų naudotą mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG J 330“, IMEI (duomenys neskelbtini). Jam sutikus už šį telefoną sumokėjo 60 Eur. Pinigus už telefonus padavė R. B. Pirkdamas telefonus surašė pirkimo - pardavimo sutartį, kurią pasirašė Romų tautybės vyriškis R. B.. Šios pirkimo - pardavimo sutarties kopiją anksčiau prie bylos pateikė jo kolega T. P.. Minėtų telefonų jau nebeturi, kadangi juos pardavė. Kam juos pardavė nurodyti negali, nes parduodant techniką jiems neprivalu fiksuoti pirkėjo asmens duomenų. Pardavimo metu pirkėjui išrašo garantinį taloną, daugiau jokių dokumentų nepildo. Technikos pardavimo kainą nustato patys. Apie tai, kad šie telefonai yra įsigyti nusikalstamu būdu nežinojo, vaikinai apie tai jam nepasakojo (1 t., b. l. 87-88);

liudytojas V. P. parodymais, kad gyvena vienuose namuose su seneliu V. P., kuriam yra virš 70 metų. Jo senelis, vadinamas „tėvuku“ yra stipriai išgeriantis. Labai gerai pamena, kad 2017 m. gruodžio mėnesyje, gal kokią 27 d., tiksliai žino, kad jau buvo metas po Kalėdų, pas juos atėjo nekviesti A. K. ir R. B., vadinamas „č“. Jis su jais nesibičiuliauja, nieko bendro neturi, jie tada atėjo ne pas jį, o pas „tėvuką“. Girdėjo, kaip jie atėję įkalbinėjo jį savo vardu paimti iš telefono salono telefonus. Girdėjo, kaip jie abu jo tėvukui sakė, kad už paimtus telefonus mokės jie, o jam - tėvukui mokėti tikrai nereikės. Tėvukas V. P. tą dieną buvo labai girtas ir su viskuo sutiko. A. K. ir R. B. davė savo asmens tapatybės kortelę ir jie išvažiavo, kaip suprato į Šakius. Kai jie įkalbinėjo jo senelį savo vardu paimti telefonus, R. B. su A. K. jam atnešė butelį degtinės. Taip jie, kaip jam atrodo, norėjo senelį papirkti paduodant butelį degtinės, įkalbėti jį paimti telefonus, kad jis būtų girtesnis ir su viskuo sutiktų, pasirašytų sutartis. Jie su dokumentais išvažiavo į Šakius. Atsimena, kad jie iš Šakių telefonų salono jam paskambino į mobilų telefoną ir prašė duoti pakalbėti senelį. Jis davė pakalbėti senelį ir iš pokalbio suprato, kad jis kalbasi su telefonų salono darbuotoja, kurią kaip gyrėsi A. K. su R. B. gerai pažįsta. Jis seneliui nesakė nepasirašinėti sutarčių, į tai nesikišo, nes jis vis vien būtų jo nepaklausęs. Sekančią dieną, kai buvo darbe, A. K. su R. B. buvo atėję pas jo senelį ir padavė pasirašyti kažkokius popierius, kaip suprato telefonų pirkimo sutartis. Tai jam papasakojo senelis. Jo vardu A. K. su R. B. paėmė du mobilaus ryšio telefonus, kokius tiksliai nežino, bet labai brangius. Jie senelį apgavo, už tuos telefonus nemokėjo ir net neketino mokėti. Jis jų daromame nusikaltime tikrai nedalyvavo (1 t., b.l. 114-115).

Dėl sukčiavimų G. M. M. ir R. M. atžvilgiu kaltinamųjų kaltė įrodyta:

2018 m. gegužės 10 d. UAB „Bitė Lietuva“ raštu Nr. 5040-236, bei dokumentų- sutarčių ir sąskaitų faktūrų kopijomis, kuriose nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d. G. M. M.vardu buvo sudarytos sutartys GSCD/101521/2017 ir Nr. 121514620926, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, IMEI (duomenys neskelbtini), 599 Eur vertės ir planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“, IMEI (duomenys neskelbtini) 152, 198 Eur vertės, o tą pačią dieną R. M. vardu buvo sudarytos sutartys Nr. GSND/101532/2017 ir Nr. 1921514627507, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, IMEI (duomenys neskelbtini), 599 Eur vertės ir planšetinį kompiuterį Huawei MediaPad T3 10 Space Gray, IMEI (duomenys neskelbtini) 198 Eur vertės (1 t., b. l. 168; 169-202);

2018 m. sausio 10 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK raštu, kuriuo UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prašoma ikiteisminiame tyrime pateikti šios parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų, filmuojančių UAB „Bitė Lietuva“ salono šioje parduotuvėje prieigas, 2017 m. gruodžio 30 d. atitinkamų valandų vaizdo įrašus (2 t., b. l. 1);

2018 m. vasario 15 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašyti peržiūrėti UAB „Maxima“ pateiktų vaizdo įrašų failai, kuomet peržiūros metu užfiksuota kaip 2017 m. gruodžio 30 d., 09.52 val. į parduotuvę „Maxima“, kurioje yra UAB „Bitė Lietuva“ salonas, esantis Šakių m., Šaulių g. 11, ateina įtariamasis A. K. ir pagyvenusio amžiaus moteris vilkinti balta striuke - galimai nukentėjusioji G. M. M. ir tuo pat metu iš UAB „Bitė Lietuva“ salono išeinas antrasis įtariamasis - R. B.; 10.12 val. matoma į UAB „Bitė Lietuva“ saloną įeinanti galimai nukentėjusioji G. M. M. su A. K.. Tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 30 d., 11.46 val. užfiksuota kaip į UAB „Bitė Lietuva“ saloną ateina įtariamasis R. B. su moterimi tamsia striuke, galimai nukentėjusiąja R. M., kurie iš salono išeina 12.11 val. ir R. B. iš salono išsineša maišelį su galimai UAB „Bitė Lietuva“ salone nukentėjusiosios R. M. vardu įgyta įranga – mobilaus ryšio telefonu ir planšetiniu kompiuteriu (2 t., b. l. 4-6);

2018 m. sausio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuotas G. M. M. ir R. M. vardu 2017 m. gruodžio 30 d. UAB „Bitė Lietuva“ salone Šakiuose paimtos įrangos - dviejų planšetinių kompiuterių pirkimo - pardavimo sutarties kopijos paėmimas iš UAB „Mobili erdvė“ darbuotojo T. P. (2 t., b. l. 52-53; 54);

2018 m. vasario 16 d. apžiūros protokolu, kuriame aprašyta 2018 m. sausio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš UAB „Mobili erdvė“ darbuotojo paimta įrangos pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kurioje užfiksuotas 2017 m. gruodžio 30 d. nukentėjusiųjų G. M. M. ir R. M. vardu paimtos įrangos – dviejų planšetinių kompiuterių „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“ pardavimas UAB „Mobili erdvė“, kai pardavėju sutartyje nurodomas įtariamasis R. B., sutartį patvirtinant jo parašu bei šiame dokumente nurodant jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą (2 t., b. l. 55);

nukentėjusiosios G. M. M. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 30 d. vakare, valandų neprisimena, jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo tamsaus gymio vyriškis su kitu vyriškiu, kurių ji nepažįsta. Tamsaus gymio vyriškis prisistatė jos giminaitės S. P. žentu iš Kudirkos Naumiesčio. Vyriškis jos prašė leisti savo dukrą R. M. pasiėmusią savo asmens dokumentus su jais važiuoti į Šakius padėti jam nusipirkti telefoną. Ji dukros neišleido ir liepė jam dingti iš kiemo. Vyriškis iš jos kiemo pasišalino. Kitą dieną, apie 10 val., tiksliai valandų nepamena, į jos namus vėl atvažiavo „č“ ir liepė jai pasiimti asmens dokumentą ir važiuoti su jais į Šakius padėti nusipirkti mobilaus ryšio telefoną, sakydamas, kad jeigu nevažiuos „bus blogai“. Po to „č“ iš savo telefono paskambino S. P., kurios dabartinė pavardė F. ir davė su ja pasikalbėti. Ji iš balso suprato, kad tai yra S. F., kurią pažįsta jau daug metų ir yra bendravę. S. F. jai pasakė nebijoti, važiuoti su „č“, sakydama, kad viskas bus gerai. Tuomet ji pasiėmusi savo pasą su atvažiavusiais vyriškiais – „č“ ir vyriškius šviesiais plaukais, balos spalvos automobiliu nuvažiavo į Šakius, į parduotuvę „Maxima“, kurioje yra parduodami telefonai. R. B. išsirinko juodą telefoną, kurio modelio, pavadinimo nežino ir paprašė jos paso, kurį ji R. B. padavė. Galvodama, kad telefonas liks jai, ji sudarė pirkimo sutartį, kurioje pasirašė. Kokia buvo telefono kaina nežino, nes jį išsirinko R. B.. Ji tuomet nesuprato, kad jai reikės už telefoną mokėti. Nesuprato, kokios yra sutarties sąlygos. Po sutarties sudarymo R. B. paėmė telefoną, sutartį, telefono dokumentus, tai yra jai nieko nepaliko ir tuo pačiu automobiliu ją parvežė į namus. R. B. jai telefono neatidavė, o ji jo neprašė, nes bijojo. Grįžus į namus, R. B. liepė jos dukrai pasiimti pasą ir važiuoti į tą patį saloną paimti telefono. Jis dar pagąsdino, kad ji leistų dukrai važiuoti, nes kitaip „bus prastai“, todėl ji dukrą išsigandusi išleido. Dukra grįžusi pasakojo, kad taip pat minėtame salone sudarė telefono pirkimo sutartį, kurią ji pasirašė, o telefoną pasiėmė kartu su „č“ buvęs vyriškis. Parvežę dukrą, vyriškiai išvažiavo, pasakę, kad apie tai nepasakotų savo broliui. Kad ji ir dukra buvo apgautos suprato po kelių dienų, kai apie telefonus papasakojo savo broliui V. M. (1 t., b. l. 120);

nukentėjusiosios R. M. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 29 d., vakare, valandos nepamena, pas jas į namus, kur gyvena su mama G. M. M., atvažiavo du vyriškiai, kurių ji nei vieno nepažįsta. Jie atvyko baltos spalvos automobiliu, tačiau nei numerių, nei automobilio markės nežino. Jie automobilį buvo pasilikę toliau nuo jų namų, ant kelio, nes pas jas į kiemą buvo neįmanoma įvažiuoti, kadangi buvo šlapia. Ar dar kas nors buvo likę automobilyje, pasakyti negali, nes nematė. Vienas vyriškis buvo labai panašus į „č“, kuris atėjęs prisistatė, kad yra jų giminaitis iš Kybartų, S. F., gyvenančios Kudirkos Naumiestyje žentas, nes vedęs jos dukrą Ernestą, pasakė savo vardą ir pavardę, tačiau dabar jos neprisimena, o kitas buvo jaunas, šviesių plaukų ir pasakė, kad yra A. iš Kudirkos Naumiesčio. Tada „č“ jai pasiūlė važiuoti į Šakius, tačiau nesakė ko tiksliai. Ji nesutiko, mama juos išvijo ir jie išvažiavo. Kitą dieną, 2017 m. gruodžio 30 d., ryte, jau buvo šviesu, valandos neprisimena, tie patys du vyriškiai vėl atėjo pas jas į namus ir mamai vėl siūlė važiuot į Šakius, tačiau kokiu tikslu nežino. Mama iš karto nesutiko, bet po to „č“ iš savo telefono paskambino moteriai ir davė jai pakalbėti su mama. Moteris prisistatė S., ji iš balso taip pat suprato, kad tai S. F., kurią jau daug metų pažįsta, tačiau su kuria jau seniai nebendravo. S. F. jai ir mamai pasakė, kad nebijotų, važiuotų su juo, kad jis jas parveš į namus ir nieko blogo neatsitiks, nes jis yra jos žentas. Tada mama su jais išvažiavo, o ji liko laukti namuose viena. Ko jie mamą išsivežė į Šakius nežinojo. Po kurio laiko mama ir tie du vyriškiai grįžo į namus ir tada „č“ jai pasakė, kad pasiimtų pasą ir su jais važiuotų į Šakius. Ji iš pradžių nesutiko, bet jis vėl paskambino S. F., kuri jos gražiai paprašė važiuoti su jais, bet vėlgi nesakė ko tiksliai ir kur. Dar „č“ tiek jai, tiek mamai pagrasino, kad jeigu jos nevažiuos, tai „joms bus“, bet kas bus nesakė. Ji tada pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę ir kartu su „č“ nuėjo prie automobilio, kur prie vairo sėdėjo dar vienas vyriškis, kurio ji nepažinojo. A. K. tuo metu liko su jos mama jų namuose ir kartu į Šakius nevažiavo. Jie trise baltos spalvos automobiliu nuvažiavo į Šakius, į telefonų saloną, kuris yra parduotuvėje „Maxima“, gatvės nežino. Į saloną nuėjo kartu su „č“, o vairuotojas liko automobilyje. Kiek buvo valandų neprisimena. Salone „č“ išsirinko telefoną, paprašė jos kortelės, kurią ji jam padavė ir tada liepė jai pasirašyti kažkokius popierius ir ji juos pasirašė, tačiau kur pasirašė nesuprato. Matė, kaip „č“ pardavėjai sumokėjo gal 5 Eur ir pasiėmė telefoną, kurio markės nežino ir jie iš salono išėjo. Kokia telefono kaina ji nežino, nes nematė ir nesidomėjo. Vyriškiai ją parvežė į namus ir išvažiavo, daugiau atvykę nebuvo, neskambino. Ji „č“ neprašė atiduoti telefoną, nors vienu metu pagalvojo, kad jis tą telefoną perka jai. Kodėl jo nepaprašė telefono, paaiškinti negali. Po keleto dienų apie tai papasakojo mamos broliui V. M., kuris joms pasakė, kad vyriškiai jas apgavo (1 t., b. l. 133-134);

liudytojos J. B. parodymais, kad ji dirba UAB „Bitė Lietuva“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 30 d., nuo 09 val. iki 13 val. taip pat dirbo minėtame salone. Prisimena, kaip 2017 m. gruodžio 30 d., apie 10 val. į saloną atėjo tamsaus gymio vyriškis, panašių bruožų į romų tautybės asmenį, kartu su juo buvo iš matymo pažįstamas A. K. ir viena senyvo amžiaus moteris, kurios ji nepažinojo. Jie visi trys priėję prie vitrinos apžiūrinėjo „Apple Iphone“ mobilaus ryšio telefonus ir po to „č“ moteriškei pasakė, kad telefoną paims jos vardu, moteris neprieštaravo. Dar girdėjo kaip jaunuoliai kalbėjo, jog moteriškei nuvažiavę į turgų nupirks televizoriaus anteną ir dar apipirks parduotuvėje maisto produktų. Ji nepagalvojus nieko blogo, moteriai išaiškino, kad jai kas mėnesį reikės už minėtą telefoną mokėti įmokas, pasakė kokią sumą - 32 Eur, bet moteris sutiko, neprieštaravo, priešingai džiaugėsi, jog kaina yra patraukli. Kad ji nesuprastų sandorio esmės, jai įtarimų nekilo. Tada „č“ pasakė, kad nori mobilaus ryšio telefono „Apple IPhone 7, 32 GB Black“, kurio tuo metu kaina su akcija buvo 599 Eur. Tada ji pradėjo pildyti telefono „Apple IPhone 7, 32 GB Black“, IMEI (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį ir pasą jai padavė ta moteris, išsiėmusi iš savo rankinės. Kadangi palankesnės sąlygos buvo perkeliant turimą numerį iš kito mobiliojo ryšio operatoriaus į UAB „Bitė Lietuva“, todėl lyg „č“ jai padavė SIM kortelę, ant kurios buvo užrašytas telefono numeris, kurį reikia perkelti, tačiau šiuo metu to numerio neprisimena. Taip pat su minėtu telefonu buvo sudaryta sutartis ir plančetiniam kompiuteriui „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray (Agassi-L09A)“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 198 Eur kartu su interneto paslauga ir už kurį mėnesinė įmoka kartu su įranga 16 Eur. Kompiuteris buvo pilkos spalvos. Užpildžiusi pirkimo sutartis, jas padavė pasirašyti ir moteris savo noru sutartį pasirašė, tikrai jai niekas negrasino. Pasą atidavė moteriškei, o telefoną ir kompiuterį kiek pamena, pasiėmė „č“ ir visi trys asmenys išėjo, prieš tai kažkuris paklausęs iki kelintos valandos tą dieną dirbs salonas. Tą pačią dieną, apie 12 val. į saloną vėl atvyko tas pats „č“, tačiau jau su kita mergina, kurios ji nepažinojo. Jie taip pat priėjo prie vitrinos ir pasakė, kad ims dar vieną tokį patį telefoną ir, kad ši mergina yra dukra prieš tai telefono sutartį sudariusios moters, kadangi moteriškei patiko telefonas, tai ir dukra tokio paties užsinorėjo. Sudarant telefono „Apple IPhone 7, 32 GB Silver“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio kaina ir pirkimo sąlygos buvo identiškos anksčiau pirktam telefonui, asmens tapatybės kortelę padavė ta mergina ir taip pat buvo sudaryta pirkimo sutartis ir plančetiniam kompiuteriui „Huawei MediaPad, T3 10 Space Gray (Agassi-L09A)“, IMEI (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant sutartį, merginai ji vėlgi išaiškino visas sąlygas ir apmokėjimo tvarką. Abi mobilių telefonų sutartys, t. y. tiek sutartis sudaryta su kaip vėliau paaiškėjo G. M. M., tiek su R. M. buvo sudarytos 24 mėnesių laikotarpiui, o plančetinių kompiuterių su internetu pirkimo sutartys buvo sudarytos 36 mėnesių laikotarpiui. R. M. tikrai neprieštaravo sutarties sudarymui ir jos sąlygoms, jai taip pat nekilo jokių įtarimų, jog ji nesuprastų ką daro. Išeinant iš salono telefoną ir kompiuterį pasiėmė „č“. Nei viena iš minėtų moterų ir vyriškių daugiau į saloną atėję nebuvo (1 t., b. l. 156-157);

liudytojo K. V. parodymais, kad jau keletą metų dirba individualios veiklos pažymos pagrindu, verčiasi užsakomuoju pardavimu internetu. 2017 m. gruodžio 30 d., laiko tiksliai nurodyti negali, pamena, kad dar buvo šviesu, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad turi parduoti du naujus „Iphone 7“ telefonus. Jis pasakė, kad anksčiau jis iš jo jau buvo įsigijęs telefoną. Taigi jie susitarė susitikti ir susitiko Kauno m., Šilainiuose, Kuršių gatvėje, prie automobilių savitarnos plovyklos. Jie buvo trise. Vienas iš jų padavė dvi dėžutes su mobiliaisiais telefonais. Tai buvo du „Apple Iphone 7“ aparatai, vienas buvo sidabrinės, o kitas juodos spalvos. Matė, kad jie turėjo ir pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau jų nežiūrėjo, jos buvo nereikalingos, nes žinojo, kad šiuos telefonus parduos į užsienį. Šių abiejų telefonų IMEI kodus tikrino internete esančiuose puslapiuose, kur rodoma, ar aparatai yra paieškomi. Kadangi jie nebuvo ieškomi, jis vaikinams už abu telefonus sumokėjo 800 Eur, t.y. po 400 Eur už kiekvieną. Dar matė, kad jie turėjo du planšetinius kompiuterius „Huawei“, tačiau jų nenupirko, kadangi nesutarė dėl kainos. Iš kur jie buvo gavę šiuos telefonus nesakė, be to jis ir pats tuo nesidomėjo. Jam tiko, kad jie buvo visiškai nauji, be to jie turėjo įsigijimo dokumentus, todėl neatrodė, kad jie gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Telefonus „Iphone7“ jis pardavė vyrui vardu Maksimas, pavardės nežino, kuriuos kiek žino jis, Maksimas parduoda Rusijoje (2 t., b. l. 49-50);

liudytojo L. B. parodymais, kad dirba UAB „Mobili erdvė“, įmonėje, užsiimančioje mobiliųjų telefonų ir kitų ryšio priemonių taisymu, prekyba ir perpardavimu. 2017 m. gruodžio 28 d. pavakary, laiko tiksliai nurodyti negali, į įmonės telefoną paskambino vyras ir paklausė, ar jų įmonė nupirktų du naujus planšetinius kompiuterius „Huawei Media Pad T3“. Jis sakė, kad jie nauji ir su dėžutėmis. Jis skambinančiam už juos pasiūlė sumokėti po 100 Eur. Neilgai trukus į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko du jaunuoliai. Jis juos jau buvo matęs ankščiau, kadangi pora dienų prieš jie buvo atvežę parduoti mobilius telefonus. Vienas iš jų buvo tamsaus gymio, panašus į romų tautybės asmenį, kitas jaunesnis, šviesus aukštas vaikinas. Jie atvežė parduoti du planšetinius kompiuterius „Huawei“, kurie buvo visiškai nauji, su dėžutėmis. Jis jiems sumokėjo 200 Eur, t. y. po 100 Eur už vieną. Pinigus padavė „č“. Pirkdamas kompiuterius su tuo vaikinu surašė pirkimo - pardavimo sutartį. Šiuo metu minėtų planšetinių kompiuterių neturi, kadangi juos pardavė (2 t., b. l. 58);