Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-211-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-02
Bylos Nr.
2A-211-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Gražina Davidonienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
D. D. S., Kauno miesto savivaldybei
Ieškovas
BSB“Žilvitis“
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Rita Petručionytė, Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-211-260/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 32.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Gražinos Davidonienės ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui D. D. S. , šio atsakovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1676-435/2007 pagal ieškovo BSB“Žilvitis“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir D. D. S., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo bei sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Butų savininkų bendrija „Žilvitis“ ieškiniu (b.l. 3-8, t.1) prašė teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 2000 02 11 sprendimo Nr. 137 „Dėl žemės sklypų Kovo 11-osios g. 112, Sartų g. 34, 36, 38 detaliųjų planų patvirtinimo“ 1 punktą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį nustatytas žemės sklypo Kovo 11-osios g. 112 dydis 5590 kv.m (330 kv.m servituto kelias ir 50 kv.m servituto takas valdai (duomenys neskelbtini) ) ir šio sprendimo 4 punktą, kuriuo siūloma Kauno apskrities viršininko administracijai išnuomoti 5590 kv.m žemės sklypą Kovo 11-osios g. 112 butų savininkų bendrijai „Žilvitis“ ir sudaryti su ja nuomos sutartį 99 metams; atstatyti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatytų, kad senaties terminas praleistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 04 11 sprendimu Nr. 213 buvo leista organizuoti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Žilvitis“, kuris vėliau tapo Butų savininkų bendrija „Žilvitis, ir išskirtas 4000 kv.m. žemės sklypas kooperatinio namo statybai, adresu Kovo 11-osios gatvė (buvusi LTSR 25-čio) Nr. 112. Šio sprendimo 4 p. pagrindu buvo užsakytos raudonosios linijos, kurios buvo patvirtintos 1974 11 12 Kauno m. vyriausiojo architekto. Nuo 1969 metų Kovo 11-osios g. 112-ojo namo gyventojai namui skirtą teritoriją tvarkė, prižiūrėjo, savo lėšomis ne kartą keitė asfalto dangą, mokėjo žemės mokestį iki bendrijos buvo atleistos nuo šio mokesčio mokėjimo. 1994 m. buvo paruoštas ir patvirtintas antro įvažiavimo planas į valdas adresu Sartų g. Nr. 34, 36, 38 per Bendrijos teritoriją (vaikų žaidimo aikštelę ir visą kiemą) nustatant servitutą, tačiau projektas buvo pripažintas negaliojančiu. Kad pakartotinai nebūtų jokių nesusipratimų dėl žemės sklypo, BSB „Žilvitis“ buvo nurodyta ruošti sklypo detalųjį planą pagal 1974 11 12 patvirtintas sklypo raudonąsias linijas. Pretendentų į bendrijos valdomą žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti, kadangi Sartų g. 34, 36 ir 38 valdos jau turėjo atskirą įvažiavimą, o atsakovui D. D. S. priklausanti valda ribojasi su valstybine žeme. 1999 metų pradžioje sunkiai susirgus bendrijos pirmininkui V. C. , jis neturėjo galimybės toliau tinkamai rūpintis detaliojo plano rengimo eiga, kuo ir buvo pasinaudota. 1999 04 19 buvo perrašytas jo prašymas dėl detaliojo plano planavimo sąlygų išdavimo, nurodant planavimo tikslą – sklypo ribų keitimas. Šiame prašyme nėra pirmininko parašo bei Bendrijos spaudo. V. C. mirė 1999 05 22. Detalusis planas be Bendrijos 120-ties butų savininkų sutikimo ir be Bendrijos valdybos sutikimo paruoštas numatant atsakovo D. D. S. valdai (duomenys neskelbtini) apie 330 kv.m. ir 50 kv.m. servituto kelius. 1999 04 19 - 1999 05 24 detalusis planas derintas su įvairiomis institucijomis. Iš pateiktų detaliųjų planų, kurių yra trys, akivaizdu, kad juose yra trys skirtingi tariamai bendrijos pirmininko 1999 04 19 derinimai. Ieškovo nuomone, pirmininkas negalėjo sutikti su Bendrijai priskirtame žemės sklype servitutų nustatymu D. D. S. , kadangi jo žemės sklypas ribojosi su valstybine žeme, be to, pirmininkas, be Bendrijos valdybos sutikimo, tokio sutikimo duoti negalėjo. 1999 11 19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 411/99 buvo pateikta išvada, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas, suderintas ir viešai apsvarstytas su nežymiais nukrypimais nuo patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų ir siūloma detalųjį planą tvirtinti. Tai taip pat buvo daroma be Bendrijos žinios. Tokiu būdu, 2000 02 11 Kauno miesto valdyba priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą ir šio sprendimo 4 p. pasiūlė KAVA išnuomoti 5590 kv.m. žemės sklypą Kovo 11-osios g. 112 Bendrijai ir sudaryti su ja nuomos sutartį 99 metams. Tačiau nuomos sutartis nėra sudaryta, o pats detalusis planas VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale iki šiol neįregistruotas, Kauno apskrities viršininko administracija nepriėmė jokio įsakymo dėl servituto nustatymo. Apie priimtą sprendimą bendrija ir jos nariai sužinojo 2001 metų vasarą. Dėl nepagrįsto ir neteisėto sprendimo ne kartą buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, kuri sutiko, kad servitutas nustatytas nepagrįstai ir iki 2005 03 21 ieškovui buvo žadama, kad ji pati panaikins sprendimą. 2005 03 24 ieškovas gavo atsakovo administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 03 21 raštą Nr. 40-2-350, kuriuo atsisakyta naikinti ginčijamą sprendimą, kadangi jis gali būti pripažintas netekusiu galios teikiant tvirtinti naujo detalaus plano sprendinius, su kuo nesutinka D. D. S. , ar teismo sprendimu. Ieškovas mano, kad senaties termino nepraleido, kadangi ieškinio senaties termino eigą nutraukė pats atsakovas savo pažadais panaikinti priimtą neteisėtą sprendimą (LR CK 1.130 str. 1 ir 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas konstatavo, kad buvo ne tik pažeistos įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose griežtai reglamentuotos detalaus plano rengimo bei derinimo procedūros, bet ir padarė išvadą, kad pats detalusis planas buvo paruoštas dar neesant prašymo bei procedūrų dokumentų. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis 1999 04 22 išduotomis Sąlygomis detaliojo plano dokumentams rengti, bei pačiu detaliuoju planu. Teismas nustatė, kad detaliajame plane derinimo procedūra atlikta dar neesant detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo Išvados bei Sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti, t.y. Urbanistikos ir architektūros skyriaus rajono architekto ir Kauno miesto. aplinkos apsaugos skyriaus derinimai atlikti planavimo organizatoriaus prašymo pateikimo dieną, t.y. 1999 04 19. Tą pačią dieną įrašyta ir planavimo organizatoriaus pavardė be parašo. Teismas konstatavo, kad buvo pažeista detaliojo plano viešo svarstymo tvarka. Tikrojo detalaus projekto rengimo tikslas buvo servituto nustatymas, tačiau „Kauno diena“ dienraštyje buvo nurodytas rengiamo projekto tikslas – sklypo formavimas prie pastatų, esančių adresu Kovo 11-osios g. 112. Informacija apie ruošiamą detalųjį planą paskelbta 1999 05 26, o viešas pasitarimas su visuomene įvyko po 8 dienų. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo Kauno m. savivaldybės argumentą, kad teritorijų planavimo viešą svarstymą rengia planavimo organizatorius, todėl jis yra atsakingas už tinkamą visuomenės informavimą apie rengiamą detalųjį planą, kadangi apklaustas liudytoju Kauno m. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas N. V. patvirtino, kad pagal tuo metu nusistovėjusią tvarką informaciją į dienraščius, siekiant išvengti netikslumų, skelbdavo savivaldybė. Be to, atliekant šią procedūrą planavimo organizatoriaus atstovas jau buvo miręs, kito atstovo bendrija dar neturėjo, bendrijos nariai apie plano rengimą apskritai nebuvo informuoti, todėl, teismo nuomone, bendrija negali būti atsakinga už planavimo viešumo pažeidimus. Teismo nuomone, supaprastintas viešas projekto svarstymas nebuvo galimas, kadangi ginčo sprendimu buvo numatyta žemės sklypo nuoma 99 metams (1996 09 18 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai bei LR Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996 11 15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių nuostatai). Kadangi ginčijamo detaliojo plano rengimas iš esmės buvo susijęs su servituto į atsakovo D. D. S. valdą nustatymu, turėjo būti gautas ir D. D. S. sutikimas. Teismas nustatė, kad tokio įrašo detaliajame plane nėra, o 2000 01 24 Pažymoje Dėl žemės sklypo Kovo 11-osios g. 112 nurodyta, kad D. D. S. sprendimui nepritarė, į viešą aptarimą neatvyko. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad Kauno miesto valdyba patvirtino ginčijamą detalųjį planą be asmens, kurio interesais nustatomas servitutas sutikimo, o rengiant pakoreguotą detalųjį planą, kuriuo buvo naikinamas servitutas, D. D. S. sutikimo nebuvimas iš esmės buvo esminė kliūtis detalaus plano tvirtinimo teikimui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų teiginį, kad D. D. S. teisė naudotis bendrijai priklausančiu turtu atsirado iš tęstinių teisių, atsiradusių pagal nuo seno susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat atsakovų argumentus apie tai, jog ieškovas turėjo įrodyti, kuo servituto nustatymas pažeidžia ieškovo teises. Teismo nuomone, atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis tinkamai naudotis žemės sklypu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovai nepateikė. Nustačius, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė pripažino sprendimo neteisėtumą, teismas laikė, kad ieškininės senaties termino eiga buvo nutraukta. Be to teismas laikė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi atsakovo Kauno miesto savivaldybės raštą dėl ginčo sprendimo ieškovas gavo tik 2005 03 24.

Šalies argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 3-5, t.3) atsakovas D. D. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas priimtas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, neatskleidus bylos esmės, netinkamai pritaikius ir išaiškinus ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas. Apeliantas nesutinka, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2005 03 24, t.y. atsakovui Kauno m. savivaldybei galutinai išdėsčius 2005 03 21 raštu poziciją dėl ginčo sprendimo. 2003 10 09 Kauno miesto Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 526-2-1723 (b.l. 55, 68, t.1) ieškovui pranešė, kad būtinas D. D. S. sutikimas nesinaudoti turimu servituto keliu. Raštiško D. D. S. sutikimo ieškovas neprašė. 2004 12 03 (b.l. 72, t.1) ieškovui buvo pranešta, kad reikėtų iškirsti D. D. S. sodo dalį, kad įrengti įvažiavimą prie jo ūkinių pastatų. 2004 12 20 Kauno m. Savivaldybės Tarybos narys A. K. Savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame rašte (b.l. 75, t.1) rašė, kad valdininkai visą laiką bendrijai siūlo kreiptis į teismą. Minėti raštai patvirtina, kad jau iki 2005 03 24 ieškovui ne kartą buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą, kuria ieškovas pasinaudojo tik 2005 04 22, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą, nes specialieji įstatymai nenumatė jokio ikiteisminio ginčo sprendimo, bet suteikė vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą arba reikšti dėl jo ieškinį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti LR ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą sprendimui apskųsti. 2005 03 24 prasidėjus ieškinio senaties terminui galiojusio LR žemės įstatymo 23 straipsnis nustatė, kad sprendimai dėl servituto nustatymo gali būti skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. specialieji įstatymai nustatė sutrumpintą terminą skųsti (ginčyti) administracinį aktą. LR Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2006 yra konstatavęs, kad, kai specialusis įstatymas numato kreipimosi į teismą terminą, bendrosios LR CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį neturi būti taikomos. Nagrinėjamoje situacijoje LR Žemės įstatymo ir ABTĮ normos, nustatančios sutrumpintą kreipimosi į teismą terminą laikytinos specialiomis normomis, taikytinomis šiame ginče. Todėl teismas nepagrįstai taikė bendrąsias ieškinio senaties normas, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senatį. Dėl D.D. S. teisės į servitutą, apeliantas nurodė, kad teisė važiuoti per bendrijos žemės sklypo ribose esantį kelią jam atsirado nuo bendrijos gyvenamojo namo pastatymo momento, kuri sprendžiant sklypų nuosavybės klausimus transformuojasi į servituto teisę. Į bylą pateikti planai (b.l. 141-143, t.1) įrodo, kad teisės įvažiuoti per ieškovui skirtą naudotis žemės sklypą į dar iki ieškovo namo statybos suformuotą kiemą atsiradę formuojant ieškovo žemės sklypą. Atsakovas D. D. S. visada važinėjo keliu, esančiu ieškovo žemės sklypo ribose. Iš bendrijos 1989 09 26 raudonųjų linijų plano (b.l. 10, t.3) matyti, kad bendrijai skirto naudotis žemės sklypo plotas yra 5664 kv.m ir bendrijos žemės sklypas ribojasi su D. D. S. žemės sklypu, įvažiavimas į jo žemės sklypą yra per bendrijos teritoriją. Iš 1979 05 08 Sartų g. 34,36,38 Raudonųjų linijų plano (b.l. 11, t.3) matyti, kad D. D. S. priklausęs ūkinis pastatas pateko į planu suformuotą sklypą, todėl ūkinis pastatas, atsižvelgiant į kiemo vietą namų valdoje perkeltas arčiau ieškovo, kaip kad yra dabar ( b.l. 143, t.1). Iš 2000 02 11 Kauno m. Valdybos sprendimu Nr. 137 patvirtinto Sartų g. 34-38 žemės sklypo plano (b.l. 9, t.3) matyti, kad įvažiavimas į minėtus namus ribojasi su valstybine žeme, o pastaroji su atsakovo D. D. S. namų valdos sodu, kuris įruoštas vietoj buvusios kūdros, kuri matoma anksčiau minėtuose planuose bei 1989 01 11 atsakovo namų valdos raudonųjų linijų plane. Iš pateiktų byloje planų akivaizdu, kad kito įvažiavimo į namų valdos kiemą nėra. Įvažiavimo į namų valdą įrengimas kainuotų 37000 litų, neatsižvelgiant į tai, kad pablogėtų atsakovo gyvenimo sąlygos, reikėtų iškirsti sodą, spręsti šulinio perkėlimo problemą, atsakovo namų valda virstų betonine plokštuma be želdinių. Esant suformuotai namų valdos struktūrai, naikinti sodą, perkelti šulinį, visą namų valdą padengti betonu ar trinkelėmis, naikinant namų valdos žaliąjį plotą, ir taip bloginant atsakovo gyvenimo kokybę, reikalauti iš atsakovo kito asmens interesais patirti 37000 litų išlaidų, yra neprotinga ir nepateisinama. Apelianto nuomone, teismas, nustatęs procedūrinius pažeidimus, tvirtinant ieškovui skirto sklypo detalųjį planą, nenurodė, būtent kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo ar sprendimo dalis dėl servituto nustatymo. Teismas nenurodė, būtent kokių pasekmių atsiradimą sąlygojo 8 dienų laikotarpis, skirtas pasisakyti visuomenei dėl detalaus plano parengimo. Teismas klaidingai nurodė, kad detalus planas buvo rengtas atsakovo interesais. Bendrija neginčijo, kad prašymą padavė bendrijos pirmininkas, kuris prašė suformuoti bendrijos žemės sklypo ribas. Todėl nelogiška išvada, kad ieškovas atliko detalųjį planavimą savo lėšomis ir jėgomis, bet atsakovo interesais. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad bendrija nežinojo apie parengtą detalųjį planą. Esant viešai informacijai spaudoje, bendrija negali argumentuoti nežinojusi apie plano parengimą. Dėl to, kad skelbimo momentu pirmininkas buvo miręs, juridinio organo, turinčio valdybą, veikla nesustojo. Tai įrodo, kad bendrija aktyviai nesidomėjo ir neveikė savo interesais ne tik detalaus planavimo procedūros metu, bet ir 2001 m. sužinojusi apie sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 14-18, t.3) ieškovas BSB “Žilvitis“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 10 23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Bendrijos nariai apie sprendimą sužinojo tik 2001 m. vasarą ir, nesutikdami su šiuo sprendimu, 2001 06 26 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Savivaldybės sprendimas 2000 02 11 Nr. 137 dėl detalaus plano patvirtinimo Bendrijai nebuvo siųstas, detalaus plano Bendrija taip pat nebuvo gavusi, ką patvirtino liudytojas architektas N. V. parodydamas, kad buvo ruošiami trys detaliųjų planų egzemplioriai ir juos visus teismui pateikė savivaldybė. Susirašinėjimas Bendrijos su savivaldybe ir jos atitinkamais skyriais, organizuoti šalių atstovų susitikimai patvirtina, kad iki 2005 03 24 savivaldybė žadėjo pati panaikinti savo neteisėtą sprendimą. Tai, kad savivaldybė pati ieškojo galimybių panaikinti ar pakeisti savo priimtą sprendimą panaikinant servitutą ir nutraukė senaties terminą ginčyti neteisėtą sprendimą, patvirtina rašytiniai įrodymai: Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštas 2001 07 09 Nr. 14-771 apie servituto panaikinimą (b.l. 64, t.1); Kauno miesto savivaldybės 2001 08 30 raštas Nr. K-1215 apie sprendimo patikslinimą (b.l. 65-66, t.1); Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštas 2001 10 15 Nr. K-150/2 apie detaliojo plano koregavimą (b.l. 62, t.1); Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštas 2003 10 09 Nr.526-2-1723, kuriame kalbama apie reikalingą D. D. S. sutikimą detaliojo plano pakeitimui (b.l. 68, t.1); Miesto plėtros departamento 2004 05 18 raštas Nr. 500-2-158 (b.l. 69, t.1); Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštai 2004 09 17 Nr. 40-2-1299 (b.l. 70, t.1), 2004 11 15 Nr.40-2-1671 (b.l. 71, t.), 2004 12 03 Nr.40-2-1822 dėl patvirtinto detalaus plano koregavimo, naikinant servitutinį privažiavimą į valdą (duomenys neskelbtini) (b.l. 72, t.1); 2005 03 21 raštas Nr. 40-2-350. Apelianto nurodyta LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2006 nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes ieškovas gina savo teises ne pagal specialųjį įstatymą. Ieškovo nuomone, D. D. S. jam priklausančia valda gali naudotis ir be servituto nustatymo, todėl jo nustatymas pažeidžia ieškovo teises. Savivaldybės ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo 1995 09 27 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1278 "Dėl žemės servitutų nustatymo įregistravimo ir panaikinimo" kuriuo patvirtintos Tvarkos 4 punkte buvo nurodyta, kad žemės servitutų pagrindas yra apskrities valdytojo sprendimai. Tačiau joks administracijos aktas dėl servituto nustatymo nebuvo priimtas. Apeliantas teigia, kad Bendrijos žemės sklypas ribojasi su jo žemės sklypu, pateikia naujus įrodymus ir laiko, kad jam priklausė teisė naudotis Bendrijai priskirta žeme servituto teise. Ieškovo teigimu, atsakovo D. D. S. žemė ribojasi ne tik su Bendrijai priskirtu 5664 kv.m. žemės sklypu, bet ir iš kitos pusės visa kraštine su įrengtu keliu valstybinėje žemėje (b.l. 64, t.1), todėl apelianto teiginiai dėl servituto nustatymo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau, nes byla nagrinėjama nuo 2005 metų, o naujų dokumentų pateikimo būtinybė neiškilo dabar.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas D.D. S. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas , o ieškovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo D.D. S. apeliacinį skundą teisėjų kolegija pripažįsta, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, jog jis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2005 03 24, t.y. atsakovui Kauno m. savivaldybei galutinai išdėsčius 2005 03 21 raštu poziciją dėl ginčo sprendimo. Visa eilė Kauno miesto savivaldybės raštų patvirtina, kad jau iki 2005 03 24 ieškovui ne kartą buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą, kuria ieškovas pasinaudojo tik 2005 04 22, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą, nes specialieji įstatymai nenumatė jokio ikiteisminio ginčo sprendimo, bet suteikė vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą arba reikšti dėl jo ieškinį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti LR ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą sprendimui apskųsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo D.D. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės 2000 02 11 sprendimas Nr.137 dėl detalaus plano patvirtinimo ieškovui Butų savininkų bendrijai „Žilvitis“ siunčiamas nebuvo, o bendrija apie jį sužinojusi kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę 2001 m. birželio 26 d. Po to vyko susirašinėjimas (b.l. 65-66 ir 68-72, t. 1) su Kauno miesto savivaldybe, kuri pripažino, jog esama padėtis nėra gera, būtina rengti naują detalųjį planą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė net iki 2005 m. kovo 24 d. ieškovui žadėjo panaikinti savo neteisėtą ginčijamą sprendimą. Tik 2005 03 24 sužinojęs, kad Kauno miesto savivaldybė pati nepanaikins ginčijamo sprendimo, ieškovas 2005 04 22 kreipėsi į teismą dėl pažeistos jo teisės gynimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl jo pažeistos teisės gynimo nepraleido, nes senaties termino eiga iki 2005 03 24 buvo nutraukta.

Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir tą apeliacinio skundo argumentą, kad, apelianto nuomone, teismas, nustatęs procedūrinius pažeidimus, tvirtinant ieškovui skirto sklypo detalųjį planą, nenurodė, būtent kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo ar sprendimo dalis dėl servituto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, pripažino, jog rengiant ir patvirtinant detalųjį planą, pagal kurį nustatytas žemės sklypo Kovo 11-osios g. 112 dydis 5590 kv.m. su 330 kv.m. servituto keliu ir 50 kv.m. servituto taku naudojamu namų valdos (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti įstatymai bei kiti teisės aktai. Tai pažeidimai, padaryti kreipiantis dėl detalaus plano paruošimo, derinimo, viešojo svarstymo, priežiūros procedūros atlikimo. Taip teismas vertino, kad buvo pažeistos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose griežtai reglamentuotos detalaus plano rengimo bei derinimo procedūros, bet ir pats detalusis planas buvo paruoštas dar neesant prašymo bei procedūrų dokumentų. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis 1999 04 22 išduotomis Sąlygomis detaliojo plano dokumentams rengti, bei pačiu detaliuoju planu. Teismas nustatė, kad detaliajame plane derinimo procedūra atlikta dar neesant detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo Išvados bei Sąlygų detaliojo plano dokumentams rengti, t.y. Urbanistikos ir architektūros skyriaus rajono architekto ir Kauno miesto. aplinkos apsaugos skyriaus derinimai atlikti planavimo organizatoriaus prašymo pateikimo dieną, t.y. 1999 04 19. Tą pačią dieną įrašyta ir planavimo organizatoriaus pavardė be parašo. Be to detalųjį planą buvo numatyta rengti supaprastinta tvarka, kada to nebuvo galima daryti. Visa tai pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. , o taip pat 1996 m. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 p. . Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista ir detaliojo plano viešo svarstymo tvarka, kadangi viešas pasitarimas su visuomene vyko po 8 dienų nuo paskelbimo apie tai, kada Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr. 1079, 8 p. reikalavo visuomenę apie tokį svarstymą informuoti prieš 10 dienų. Be to paskelbimas, kad rengiamo projekto tikslas yra sklypo formavimas prie esamų pastatų neatitiko tikrojo detalaus plano projekto rengimo tikslo – servituto nustatymo. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiems teisės aktams prieštaravo parengtas ir ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas. Be to teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo padarytos paminėtos išvados yra neteisingos, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kuriais remiantis būtų galima ir reikėtų vertinti kitaip. Dėl šių priežasčių aptartasis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas be to savo sprendime yra pažymėjęs, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo ir 1995 09 27 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo, kurio 2.3p ir 4p. skelbė, kad žemės servitutų pagrindas yra apskrities valdytojo sprendimai. Kadangi toks įsakymas nebuvo priimtas laikytina pagrįstomis ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad šio norminio akto reikalavimai taip pat buvo pažeisti. Apeliantas dėl šios, teisėjų kolegijos vertinimu itin reikšmingos pirmosios instancijos teismo išvados, apeliaciniame skunde nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta ir paminėtas pirmosios instancijos teismo išvadas, kadangi apeliantas nenurodė argumentų, kodėl šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ar nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsakovas D.D. S. apeliaciniame skunde be to dar nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime išdėstydamas motyvus dėl jo išimtinės teisės į servitutą , nenustatė teisių naudotis svetimame sklype esančiu keliu prigimties ir atsiradimo momento, bei tų teisių transformavimosi į servitutą priežasčių ir juridinių pagrindų.

Toks apeliacinio skundo argumentas yra iš dalies pagrįstas, bet jis nėra reikšmingas nusprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimto apskųstojo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas, pagrįstai pripažinęs, jog pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo patvirtintas detalusis planas su jame numatytu servitutu, kas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, sprendime ir neprivalėjo išsamiai aptarti atsakovo D.D. S. teisės naudotis servituto keliu. Tai yra naujo detalaus plano rengimo dalykas, ką iš esmės paminėjo ir pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad servitutas, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti nustatytas.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ( CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas). Todėl šis sprendimas nekeistinas, o atsakovo D.D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus atsakovo D.D. S. apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos iš šio atsakovo bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos advokatės, atstovavusios ieškovą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pagalbai apmokėti turėtos išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) ieškovui Butų savininkų bendrijai „Žilvitis“ 1770 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Gražina DavidonienėEvaldas Burzdikas