Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-85-333/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
T-85-333/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nuteistasis
A. I.
Teikimas Nr. T-85-333/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 2.5.14
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 19 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. (17 epizodų), 63 str. 1 d., 4 d, 7 d., 8 d., 72 str. 2 d. 3 p. – galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimas su 185,70 Lt konfiskavimu; 2013-10-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2013-05-31 nuosprendis ir priimtas naujas – nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė - 3 metų laisvės atėmimas su 185,70 Lt konfiskavimu.

Bausmės pradžia 2013-11-28. Bausmės pabaiga 2015-10-10.

Žemesnės instancijos teismas

2015-01-21 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritarė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui.

Nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.

BVK 157 straipsnio nuostatos numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių: nuteistojo asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kitų veiksnių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Tai, kad nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose, du kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas, palaiko ryšius su artimaisiais, mokėsi, turi realių darbinių planų laisvėje, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės byloja jo naudai, rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistasis bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą, bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, ir nors nuobauda negalioja, tai neigiami charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis du kartus skatintas, tačiau du kartus užfiksuoti smulkūs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kas patvirtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, o nuteistasis nėra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį.

Nuteistasis anksčiau teistas 1 kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau išvadų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmę atlieka už sunkių tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymu. Dėl šių nusikaltimų nuteistasis prisipažino iš dalies. Nors formaliai nuteistasis atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį. Nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis vertintina kaip pakankamai didelė, atsižvelgiant į paskirtos bausmės laiką bei į padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą visuomenei (bausmės pabaiga 2015-10-10). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau tiek Psichologinės tarnybos, tiek ir Socialinio tyrimo išvadose nurodyti kriminogeniniai bei pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai (tarp asmenų su kuriais bendraudavo yra asmenų linkusių nusikalsti), mąstymas ir elgesys (pasitaiko atvejų kai pasielgia neapgalvojęs apie galimas tokio elgesio pasekmes, problemas atpažįsta ir žino kaip jas konstruktyviai spręsti, tačiau kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas). Šios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d.

Šiuo atveju nuteistojo asmenybė, net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, jo elgesys bausmės atlikimo metu, likusi bausmės dalis ir pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai, rodo jo pavojingumą visuomenei. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nėra.

Visos šios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo A. I. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 2 p., teisėja

nutaria:

atsisakyti tvirtinti 2015-01-21 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 94-36 taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė