Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., gimęs 1979 m. sausio 1 d. Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

2012 m. kovo 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesiams viešųjų darbų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 3 mėnesius;

2014 m. gruodžio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius;

2015 m. rugpjūčio 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, 2016 m. sausio 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2017 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,49 promilės girtumas), čiupo už plaukų savo sugyventinei N. S. ir tempė, taip smurtaudamas jis sukėlė N. S. fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. V. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. kaltu visiškai prisipažino ir parodė su sugyventine N. S. kartu gyvenantis 11 metų. Prieš sugyventinę smurtauja ne pirmą kartą, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet jau ilgą laiką tarp jų nebuvo jokių barnių. Vaikų turi, tačiau jie yra iš jų atimti, kartu negyvena. 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. 00 min. jie su sugyventine grįžo namo neblaivūs, namuose abu dar išgėrė alaus. Jis jau buvo stipriai apgirtęs, kai tarp jų kilo konfliktas, abu susibarė. Barnio metu N. S. sėdėjo ant sofos, jis sugriebė rankomis jai už plaukų ir tempė. Kai sugyventinę paleido, ši išėjo į lauką. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Labai gailisi tempęs sugyventinę už plaukų, jos atsiprašė. Įvykio metu buvo labai girtas, blaivus taip nebūtų pasielgęs ( b.l. 53-54, 58).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji N. S. parodė su A. V. gyvenanti 11 metų. Abu turi du vaikus, tačiau jiems apribotos tėvų teisės, todėl vaikai su jais negyvena. 2017 m. rugsėjo 2 d. abu su sugyventiniu buvo išvažiavę į Naująją Akmenę apsipirkti, ten išgėrė porą butelių alaus. Apie 16 val. 00 min. grįžo namo. Ji buvo apsvaigusi, bet girta nesijautė. Namuose abu su sugyventiniu kambaryje gėrė alų. Šiam pasibaigus, sugyventinis paprašė jos dar pinigų alui nusipirkti, bet ji pinigų duoti nenorėjo. Dėl to kilo barnis, kurio metu A. V. ją koneveikė, tada čiupo už plaukų ir tempė, dėl ko jai skaudėjo. Sugyventiniui ją paleidus, ji pabėgo iš namų ir apie smurtą pranešė policijai. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir A. V. buvo nubaustas. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nes sužalojimų jai nepadaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia ( b.l. 14, 21-22).

Smurto faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Name nešvara, netvarka, išmėtyta alkoholinių gėrimų tara (b.l. 13-18).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų žurnalo kopijos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. A. V. nustatytas 2,49 promilės, o N. S. – 2,04 promilės girtumas (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog A. V. 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,49 promilės girtumas, čiupo už plaukų savo sugyventinei N. S. ir tempė, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, t. y. viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. rugsėjo 6 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63-65).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, tai rodo, kad A. V. linkęs vartoti smurtą savo sugyventinės atžvilgiu. Jis taip pat baustas administracine tvarka (b. l. 37-42), paskirtų baudų nemoka. A. V. nedirba, darbo biržoje registruojasi, duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas nėra.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. V. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. 20 val. 00 min. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. 14 val. 00 min. (2 dienos) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės (b. l. 49, 59).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – sugyventinei, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 60-61).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. 20 val. 00 min. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. 14 val. 00 min. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. V. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jį įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.

A. V. 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti A. V., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.