- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- II-762-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00177-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.28pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovui Ramūnui Norvilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1677-2021 (ROIK: 21141058830).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1677-2021 (ROIK: 21141058830) R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 31 d., 12:30 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos g. 37, būdamas uždaroje erdvėje, tai yra parduotuvėje „Maxima“, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinto „Valstybinių ekstremaliųjų situacijų valdymo plano“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. N. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Institucija neteisingai jo atžvilgiu paskyrė baudą. Įstatymas traktuojamas neteisingai. Jis neserga, nuo jo niekas neužsikrėtė ir dėl to nėra jokių skundų, todėl nebuvo pagrindo jo bausti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su R. N. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą ir prašo jo netenkinti, paliekant galioti 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad 2021 m. liepos 31 d., 12.30 val., Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK įvykių registre ROIK 0121000499154 registruotas PC „Maxima“ apsaugos darbuotojos O. Č. pranešimas, kuriame nurodoma, kad į PC „Maxima“, adresu Gargždai, Klaipėdos g. 37, atėjo vyriškis, kuris atsisako užsidėti burną ir nosį dengiančią kaukę. Po gauto pranešimo į įvykio vietą išvyko Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, AP L2007, kurie atvykę nustatė, kad PC „Maxima“ asmuo, kuris atsisako užsidėti bumą ir nosį dengiančią kaukę yra R. N.. Apsaugos darbuotoja parodė vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, kuriame matosi, kad po prekybos centro patalpas minėtas asmuo vaikšto nedėvėdamas kaukės. Pats R. N. su pažeidimu nesutiko ir jokių įvykio aplinkybių neaiškino, pagal įteiktą jam šaukimą į policiją neatvyko, todėl protokolas su administraciniu nurodymu surašytas jam nedalyvaujant. Administracinio nurodymo nesumokėjo, į bylos nagrinėjimą, kada buvo priimtas nutarimas neatvyko, jokių paaiškinimų ar prašymų nepateikė. Institucijos nuomone R. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas yra pagrįsti ir teisėti. Tenkinus skundą ir nuobaudą pakeitus į švelnesnę arba nutraukus administracinę teiseną, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame išdėstytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbtas karantinas, todėl, jo manymu, nebuvo privaloma parduotuvėse dėvėti veido kaukes. Į tai, ar buvo tokia pareiga nurodyta ant parduotuvės durų, jis nekreipė dėmesio, į paprašiusią užsidėti veido kaukę parduotuvės darbuotoją taip pat, nes, jo manymu, ji neturėjo įgalinimu reikšti jam tokius reikalavimus. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, reiškiant jam tokius reikalavimus ir taikant už tai nuobaudas, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė palikti nutarimą nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. R. N. buvo užfiksuotas nedėvintis veido kaukės parduotuvės viduje, tarp kitų lankytojų ir personalo darbuotojų, jis jos neužsidėjo nei parduotuvės darbuotojai, nei vėliau pagal jos iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams paprašius ir įspėjus, kad dėl to gali užsitraukti administracinę atsakomybę, todėl ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurį priimti ir pasirašyti jis atsisakė, savo paaiškinimo taip pat nepateikė. Į teismo posėdį, į kurį buvo pasirašytinai iškviestas, R. N. neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir paskirta atitinkanti ANK reikalavimus administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. N. nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 31 d., 12:30 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos g. 37, būdamas uždaroje erdvėje, tai yra parduotuvėje „Maxima“, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Nutarimo 3.2.5 papunkčio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinto „Valstybinių ekstremaliųjų situacijų valdymo plano“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, Sprendimo 2 punkto reikalavimus.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
ANK 526 straipsnio 3 dalyje išties numatyta administracinė atsakomybė būtent už civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir Vyriausybės nutarimai, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai ar kiti poįstatyminiai teisės aktai į šių teisės aktų sąrašą tiesiogiai neįtraukti, tačiau ši blanketinė teisės norma turi būti aiškinama, vadovaujantis teisės loginiu ir sisteminiu požiūriu. Nutarimo (redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m rugpjūčio 15 d.) preambulėje nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius: nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą; paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11, 19 punktai). Sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Tokiu būdu Įstatymo leidėjas delegavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę ir pareigą paskelbti ekstremaliąją situaciją, kai to reikalauja visuomenės sveikatos interesai, ir detalizuoti konkrečios ekstremaliosios situacijos metu taikomus apribojimus, kurių numatyti Įstatyme netikslinga dėl skirtingų pavojaus visuomenės sveikatai pasireiškimo būdų ir jam suvaldyti reikalingų priemonių; be to, suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompetenciją ekstremaliųjų situacijų metu skirti operacijų vadovą, kuriam šiuo įstatymu suteikta kompetencija duoti teisėtus nurodymus gyventojams.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas bendro pobūdžio imperatyvus reikalavimas gyventojams rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo. Nutarimo 1.1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, nutaria paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Nutarimo 3.1.1 punktu nustatyta ūkinės veiklos apribojimo priemonė (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonė) – paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Sprendimo 2 punktu nusprendė įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
Sprendimu reguliuojami su civiline sauga susiję teisiniai santykiai, todėl jis priskirtinas prie kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, numatytų ANK 526 straipsnio 1 dalyje, ir jo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal šį ANK straipsnį.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK 0121000499154) nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos g. 37, parduotuvės „Maxima“ patalpose. 2021 m. liepos 31 d., 12:30 val., apsaugos darbuotoja O. Č. pranešė, kad parduotuvėje asmuo yra be kaukės. Apsaugos darbuotoja pareigūnams pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti jog vyriškis prekybos centro „Maxima“, daržovių skyriuje, nedėvi kaukės. Pareigūnai nustatė, kad tai R. N..
Fotonuotraukose užfiksuota, kad R. N. 2021 m. liepos 31 d., 12:29 val. ir 12:36 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Klaipėdos g. 37, būdamas uždaroje erdvėje, tai yra parduotuvėje „Maxima“, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus ir kito civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto (Sprendimo 2 punkto) reikalavimus. Skundžiamame nutarime padarytos nuorodos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinto „Valstybinių ekstremaliųjų situacijų valdymo plano“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ reikalavimų pažeidimą, tuo pačiu nenurodant konkrečių pažeistų teisės normų, vertintinos kaip perteklinės, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
R. N. veika padaryta 2021 m. liepos 31 d., kai Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės buvo įvesta ekstremalioji situacija. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Todėl darytina išvada, kad R. N. veika padaryta ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu.
Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus, to visiškai nesiejant su padariniais. Todėl R. N. nurodoma aplinkybė, kad jis nesirgo jokia liga ir nedėvėdamas kaukės nieko neužkrėtė (nesukėlė grėsmės kitiems asmenims), neturi reikšmės jo padarytos veikos kvalifikavimui. COVID-19 liga tuo ir ypatinga, kad ja sergantys asmenys ar jos nešiotojai gali ilgą laiką net patys to nežinoti ir užkrėsti kitus asmenis, todėl su ja yra taip visapusiškai kovojama, taikant įvairias valstybės poveikio priemones, nes siekiama kuo labiau apsaugoti visuomenę nuo jos išplitimo, ir tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, greta asmenų teisių nustatančiai ir galimą jų ribojimą, kai to reikia visuomenės saugumui užtikrinti.
Esant šioms aplinkybėms, R. N. veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1677-2021 (ROIK: 21141058830) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju R. N. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ką pagrįstai nurodė Institucija skundžiamame nutarime; todėl R. N. nutarimu paskirta nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda - atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visa tai, šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. N. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1677-2021 (ROIK: 21141058830) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.