- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2-2727-903/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02288-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., G. P., Ž. F.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., atstovaujamo advokato G. Lukausko, pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. P., G. P., Ž. F. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo atsiradimo vietos ir palikimo priėmimo nustatymo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas pareiškė reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po K. P., gim. 1936-01-15, mirusio 1993-03-27 atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo K. P. mirties (mirė 1993-03-27), pareiškėjas priėmė palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo tėvas K. P. mirė 1993-03-27. Pareiškėjo tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), po jo mirties nei įstatyminiai nei testamentiniai įpėdiniai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo, paveldėjimo byla nėra užvesta. 2004-02-19 mirė pareiškėjo mama, po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Tvarkant paveldėjimo reikalus notaro biure, pareiškėjas susižinojo, kad ir po tėvo mirties yra palikimas, dėl kurio į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjas po tėvo mirties valdo ir rūpinasi atsiradusia 1.8300 ha žeme. Pareiškėjas 2002-07-15 apskrities viršininko įsakymo pagrindu 2015-09-24 įregistravo minėtą žemės sklypą tėvo – K. P. vardu nekilnojamojo turto registre. Po tėvo mirties, jo palikimą faktiškai priėmė jo sūnus – pareiškėjas, nes mirusysis iki mirties gyveno su pareiškėju, o mirus tėvui pareiškėjas ir toliau gyvena ir rūpinasi jam atkurtos nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad mirusysis K. P. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau mirusysis iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir Vėžaičių seniūnijos pažyma, be to, nekilnojamasis turtas atsiradęs po K. P. mirties – žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), todėl mirusiojo palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). – tai paskutinė jo gyvenamoji vieta ir jo turto buvimo vieta. Po tėvo mirties pareiškėjas valdo ir naudojasi išlikusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtam turtui įregistruoti pareiškėjo vardu. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys šioje byloje yra kiti mirusiojo vaikai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Ž. F., A. P. ir G. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjo pateiktu pareiškimu. Atsiliepimuose nurodė, kad jie sutinka ir žino, kad jų tėvas – K. P. gyveno (duomenys neskelbtini). bei nurodė, kad pareiškėjas rūpinasi tėvui priklausančia žeme, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš K. P. mirties liudijimo nustatyta, K. P. mirė 1993-03-27. Iš sutuoktuvių liudijimo nustatyta, kad nuo 1960-05-07 K. P. ir B. P. sudarė santuoką. Iš A. P. gimimo liudijimo nustatyta, kad A. P. yra mirusio K. P. sūnus. Iš 2015-08-31 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po K. P., gim. 1936-01-15, mirties (mirė 1993-03-27), nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. 2015-08-31 pareiškėjo pateikto prašymo pagrindu dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo 2015-09-08 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Genė Pietarienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo pavirtinta, kad B. P. mirusios 2004-02-19, turtą paveldi jos sūnus A. P.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiojo K. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad apie K. P., gim. 1936-01-15, deklaruotą gyvenamąją vietą duomenų nėra. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos pažymos apie naudojamą žemę, nustatyta, kad A. P. gyvenantis (duomenys neskelbtini), po tėvo K. P. 1993-03-27 mirties, rūpinasi, valdo ir tvarko jo nuosavą 1.83 ha žemės plotą, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Iš 2015-08-31 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos rašto dėl gyvenamosios vietos, nustatyta, kad K. P. iki mirties 1993-03-27 gyveno (duomenys neskelbtini).
Dėl palikimo vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad K. P. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau iš byloje esančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos rašto dėl gyvenamosios vietos nustatyta, kad paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Be to, įvertinant aplinkybę, kad palikėjo K. P. vardu yra įregistruotas vienintelis nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintina, kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl palikimo priėmimo nustatymo.
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po savo tėvo K. P. mirties (mirė 1993-03-27) pradėjo valdyti, naudotis, rūpintis nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu pareiškėjas savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas yra mirusio K. P. sūnus, ir turintis teisę paveldėti pagal įstatymą, pradėjo faktiškai valdyti po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pripažintina, kad jis palikimą priėmė (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., gim. 1936-01-15, mirusio 1993-03-27, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo K. P., gim. 1936-01-15, mirusio 1993-03-27, palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.