Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-17115-1089/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
e2-17115-1089/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32010-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Ieškovas
OU Risk Management Services
Atsakovas
E. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17115-1089/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32010-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU Risk Management Services ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė OU Risk Management Services pareikštu ieškiniu (atsisakiusi reikalavimo dėl 1,75 Eur delspinigių priteisimo) prašo priteisti iš atsakovo E. R. 132,48 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 50,20 Eur delspinigius, 423,50 Eur kompensaciją už turto defektus, 60,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:

1.1. Atsakovas E. R. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ 2021 m. sausio 7 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT07012021/0002 (toliau – Naudojimosi sutartis). Pagal šią sutartį atsakovui už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis perduotas automobilis Ford Mondeo. Atsakovo prašymu Naudojimosi sutartis nutraukta nuo 2021 m. gegužės 10 d. Tą pačią dieną UAB „mogo LT“ atsakovas grąžino ginčo automobilį. Grąžinimo metu buvo surašytas Transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas, kuriame fiksuoti grąžinto automobilio būklės trūkumai.

1.2. Siekdama atkurti automobilio vertę pardavimui, UAB „mogo LT“ kreipėsi į remonto paslaugas teikiančią įmonę ir dėl defektų šalinimo patyrė 567,70 Eur išlaidas. Defektas dėl salono buvo užfiksuotas po automobilio grąžinimo. Dėl to atsakovas neturi pareigos apmokėti 145,20 Eur dydžio išlaidų dalies. Bendra išlaidų trūkumams šalinti suma, kurią turi apmokėti atsakovas, sudaro 423,50 Eur.

1.3. Atsakovas taip pat liko skolingas 132,48 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 51,95 Eur delspinigius. Iš atsakovo turi būti priteistos ne tik šios sumos, bet ir 60,50 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti civilinėje byloje Nr. eL2-16046-1089/2022 atlyginimas.

1.4. Reikalavimo teises, kylančias iš Naudojimosi sutarties, UAB „mogo LT“ perleido ieškovei OU Risk Management Services.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. R. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį:

2.1. Naudojimosi sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Pradinis kreditorius yra verslininkas, suteikęs atsakovui finansavimą, o atsakovas automobilį naudojo asmeninių poreikių tenkinimui.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti nuomos mokesčio skolą. Ieškinyje nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas tariamai susidaręs įsiskolinimas, nepateikti skolos faktą galintys pagrįsti įrodymai. Reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo ieškovė grindžia išimtinai skolos detalizacija, kurią parengė pradinė kreditorė ir tai padaryta po Naudojimosi sutarties nutraukimo. Atsakovas ginčo sutartį vykdė tinkamai, laiku mokėjo įmokas ir sutarties nutraukimo dieną nebuvo informuotas apie galimą skolą.

2.3. Reikalavimas dėl remonto darbų išlaidų atlyginimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti žalą. Tačiau atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, taip pat nėra kitų sąlygų jo atsakomybei kilti. Reikalavimą dėl išlaidų kompensavimo ieškovė taip pat grindžia tik skolos detalizacija. Transporto priemonės grąžinimo akto defektų lentelę vienašališkai užpildė pradinė kreditorė, atsakovui nedalyvaujant. Taigi aktas negali reikšti atsakovo pripažinimo dėl atliktų apgadinimų. Be to, į bylą nepateikktos automobilio nuotraukos, kuriose matytųsi tariami defektai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė faktiškai patyrė išlaidas remontui. Svarbu ir tai, kad remonto sąmatoje nurodyti darbai nesutampa su grąžinimo akte nurodomais defektais. Akte fiksuoti tariami kėbulo trūkumai, o remonto sąmatoje nurodyti ratų suvedimo, generatoriaus remonto darbai, sailenblokų keitimas. Taigi nėra ryšio tarp šių tariamų gedimų ir atliktų remonto darbų. Taip pat iš sąmatos nėra aišku, ką reiškia dešinės pusės sparno meninis dažymas, kokie tai darbai ir kodėl atsakovas turėtų kompensuoti jų tariamo atlikimo išlaidas. Kita vertus, pagal Naudojimosi sutarties Bendrosios dalies 12.7 punktą, Specialiosios dalies 7 punktą automobilį atsakovas turėjo grąžinti tinkamos būklės, įvertinus normalų nusidėvėjimą. Tai ir buvo padaryta.

2.4. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių.

3. Dublike ieškovė nurodo, kad ieškinio reikalavimus palaiko, ir dėsto šiuos papildomus argumentus:

3.1. Pagal Naudojimosi sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti 145,25 Eur nuomos mokestį. Neapmokėtas nuomos mokestis, kurį prašoma priteisti, buvo apskaičiuotas nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. Skolos detalizacija atsakovui buvo išsiųsta 2021 m. birželio 3 d. jo elektroninio pašto adresu.

3.2. Naudojimosi sutarties Bendrųjų nuostatų 12.6 punktu buvo susitarta, kad automobilio grąžinimo atveju nustatomi tik akivaizdūs defektai, kurie fiksuojami perdavimo akte. Pasirašydamas aktą, atsakovas sutiko, kad ieškovė turi teisę, atsakovui nedalyvaujant, atlikti pilną automobilio patikrą, jog būtų nustatyti galimi trūkumai ir gedimai. Ieškovė kreipėsi į remonto paslaugas teikiančią įmonę, kuri ir nustatė trūkumus, kurie negalėjo būti fiksuoti akto pasirašymo metu.

Atsiliepimas

4. Triplike atsakovas teigia, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Išanalizavus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas E. R. su UAB „mogo LT“ 2021 m. sausio 7 d. sudarė Naudojimosi sutartį (b. l. 61–75). Pagal šį sandorį, UAB „mogo LT“ perdavė atsakovui nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2022 m. birželio 15 d. atlygintinai naudotis automobilį Ford Mondeo, su galimybe automobilį įsigyti (Naudojimosi sutarties Specialiosios sąlygos, Bendrųjų nuostatų 2 skirsnis). Nurodytą automobilį UAB „mogo LT“ įsigijo pagal trišalę 2021 m. sausio 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Autorigeka“, pirkėjos UAB „mogo LT“ ir gavėjo atsakovo E. R. (b. l. 76–79).

6. Ginčo nėra dėl to, kad automobilis atsakovui faktiškai buvo perduotas ir jis juo naudojosi. Nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė UAB „mogo LT“ prašymą nutraukti Naudojimosi sutartį (b. l. 54). Kaip galima spręsti iš ieškovės procesinių dokumentų, į bylą pateiktų įrodymų, UAB „mogo LT“ neprieštaravo dėl Naudojimosi sutarties nutraukimo prieš terminą, nereiškė dėl to pretenzijų. Automobilį UAB „mogo LT“ atsakovas grąžino remiantis 2021 m. gegužės 10 d. surašytu Transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktu (b. l. 55).

7. Reikalavimo teises, kylančias iš Naudojimosi sutarties, UAB „mogo LT“ po to, kai buvo iškelta ši byla, perleido ieškovei OU Risk Management Services pagal bendrovių 2017 m. vasario 28 d. sudarytą Periodinę reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. 2017/02/28 bei šios sutarties priedą (b. l. 96). Atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta, įteikus ieškinį. Nuo ieškinio atsakovas nesigina tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Taigi ieškovė OU Risk Management Services formaliai turi teisę reikalauti, kad atsakovas E. R. įvykdytų iki šiol neįvykdytas Naudojimosi sutarties pagrindu atsiradusias sutartines prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

8. Ieškovė pareikštame ieškinyje teigia, kad atsakovas pažeidė kelias Naudojimosi sutartimi prisiimtas prievoles. Visų pirma, ieškovė nurodo, kad atsakovas nesumokėjo dalies nuomos mokesčio. Antra, ieškovė taip pat įrodinėja, kad automobilį atsakovas grąžino su trūkumais, kurių šalinimo išlaidas jis turi apmokėti.

Dėl reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolą

9. Naudojimosi sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti 145,25 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Taip pat Specialiosiose sąlygose nustatyta, kad mokestis turi būti sumokėtas iki penkioliktos mėnesio dienos. Atsakovo sutartinė prievolė laiku (ne vėliau kaip įmokų mokėjimo dieną) mokėti nuomos įmokas įtvirtinta Naudojimosi sutarties Bendrųjų nuostatų 6.1 punkte.

10. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas nuo Naudojimosi sutarties sudarymo dienos iki 2021 m. gegužės 10 d., kai buvo nutraukta Naudojimosi sutartis, turėjo sumokėti 637,80 Eur nuomos mokesčio: 1) 2021 m. sausio 15 d. – 69,57 Eur; 2) 2021 m. vasario 15 d. – 142,50 Eur; 3) 2021 m. kovo 15 d. – 142,50 Eur; 4) 2021 m. balandžio 15 d. – 142,50 Eur; 5) 2021 m. gegužės 10 d. – 132,48 Eur.

11. Pagal ieškovės pateiktus mokėjimo dokumentus, atsakovas 2021 m. sausio 9 d. sumokėjo UAB „mogo LT“ 435,75 Eur, o 2021 m. balandžio 15 d. – 69,57 Eur (b. l. 171, 173). Nurodytais pavedimais atsakovas apmokėjo UAB „mogo LT“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. RNT07012021/0002-1, Nr. RNT07012021/0002-2, Nr. RNT07012021/0002-3, Nr. RNT07012021/0002-4. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę sumokėti nuomos mokestį, apskaičiuotą nuo 2021 m. sausio 7 d., kai buvo sudaryta Naudojimosi sutartis, iki 2021 m. balandžio 15 d. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad sumokėjo nuomos mokestį, apskaičiuotą nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., atsakovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

12. Naudojimosi sutartyje nėra išlygų, kad tuo atveju, jeigu sutartis nutraukiama anksčiau termino, atsakovas neturi pareigos sumokėti nuomos mokesčio, apskaičiuoto nuo paskutinės įmokų dienos iki sutarties nutraukimo dienos.

13. Iš ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytinių paaiškinimų turinio aišku, kad ieškovė prašomą priteisti 132,48 Eur dydžio nuomos mokesčio skolą apskaičiavo mėnesinį nuomos mokestį, išdėstydama proporcingai laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., t. y. 25 dienoms. Toks nesumokėtos nuomos mokesčio dalies, o kartu ir atsakovo neįvykdytos prievolės dalies, apskaičiavimo būdas (išskaidant mėnesinį nuomos mokestį dienomis) yra aiškus ir racionalus. Tačiau atsakovas už naudojimąsi automobiliu nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. turėjo sumokėti ne 132,48 Eur kaip teigia ieškovė, bet mažesnę sumą – 121,04 Eur (145,25 Eur / 30 d. × 25 d.).

14. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, atsakovas akcentuoja, kad nėra aišku, kaip nuomos mokestis apskaičiuotas, taip pat kad jis yra sumokėjęs visą mokėtiną mokesčio skolą.

15. Teisminio proceso eigoje, t. y. dublike ir 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovė patikslino ir detalizavo, kaip yra apskaičiuota prašoma priteisti nuomos mokesčio skola. Prieštaravimų, kad ieškovės taikytas nuomos mokesčio skolos apskaičiavimo būdas būtų netinkamas, atsakovas triplike nesuformulavo. Be to, atsakovui buvo pasiūlyta išsakyti savo poziciją dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų papildomų argumentų, tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo.

16. Taip pat, kaip pasisakyta šio sprendimo 11 punkte, atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo nuomos mokestį už ginčo laikotarpį. Skolos detalizacija pagal UAB „mogo LT“ elektroninio laiško išrašą atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2021 m. birželio 3 d. (b. l. 130). Taigi atsakovo atsikirtimai, kad jam nebuvo žinoma apie skolą, nepagrįsti. Aplinkybė, kad nuomos mokesčio skola buvo apskaičiuota ir reikalavimas ją sumokėti buvo pareikštas po Naudojimosi sutarties nutraukimo, neturi teisinės reikšmės, nes Naudojimosi sutartyje nėra sąlygų, jog atsakovas būtų atleistas nuo prievolės sumokėti nuomos mokestį, jeigu dėl to nebūtų pareikšta pretenzija sutarties nutraukimo dieną.

17. Apibendrinant aptartą, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 121,04 Eur nuomos mokesčio skolą.

Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už automobilio defektus

18. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo turėtų būti priteista 423,50 Eur dydžio kompensacija už automobilio defektų, nurodytų 2021 m. vasario 6 d. Remonto sąmatoje Nr. LPC375 (b. l. 60), šalinimą. Šis ieškovės materialaus teisinio pobūdžio prašymas, pritariant atsakovo vertinimui, yra reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Taigi ieškovė turi pareigą pagrįsti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, buvimą.

19. Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, bylos šalių argumentus ir atsikirtimus į juos, spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už automobilio defektų šalinimą yra nepagrįstas.

20. Naudojimosi sutarties Bendrųjų nuostatų 8.6 punkte buvo nustatyta, kad, nutraukus sutartį prieš terminą, gavėjas (atsakovas E. R.) privalo grąžinti davėjui (UAB „mogo LT“) automobilį tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant automobilį, įvertinus normalų nusidėvėjimą per automobilio valdymo ir naudojimosi laikotarpį. Tų pačių Bendrųjų nuostatų 12.7 punkte nustatyta, kad davėjui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per automobilio valdymo ir naudojimosi laikotarpį. Gavėjui nesilaikant nurodytų reikalavimų, davėjas turi teisę reikalauti gavėjo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti automobilio būklę arba tokias išlaidas, išskaičiuoti iš gavėjo sumokėto užstato.

21. Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.11 punkte normalus nusidėvėjimas apibrėžtas kaip automobilio techninės būklės ir (ar) kitų savybių pasikeitimas, taip pat vertės mažėjimas automobilį naudojant išimtinai pagal gamintojo ir (ar) pardavėjo pateiktas automobilio priežiūros ir naudojimo instrukcijas, patarimus.

22. Grąžinimo automobilio būklės fiksavimo tvarka aprašyta Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 12.6 ir 12.8 punktuose.

23. Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 12.6 punkte buvo nustatyta, kad automobilio grąžinimo metu Gražinimo–priėmimo akte davėjas nurodo akivaizdžius automobilio išorės ar vidaus defektus. O 12.8 punkte nustatyta, kad davėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti gavėjui pretenzijas dėl automobilio grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per šešiasdešimt dienų nuo grąžinimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant sutarties 12.6 punkto nuostatų.

24. Nurodytos Naudojimosi sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo, nutraukus sutartį, grąžinti pradinei kreditorei UAB „mogo LT“ automobilį tokios būklės, kokios buvo perdavimo metu, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovas prisiėmė pareigą atlyginti automobilio naudojimo metu atsiradusių defektų, kurių negalima laikyti normalaus nusidėvėjimo pasekme, šalinimo išlaidas. Akivaizdžiai matomi trūkumai pagal Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 12.6 ir 12.8 punktus turėjo būti fiksuojami automobilio perdavimo metu, o nematomi vienašališkai pradinės kreditorės ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio grąžinimo akto pasirašymo.

25. Nepaisant to, kad pradinei kreditorei buvo suteikta teisė ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio perėmimo dienos organizuoti ir atlikti išsamią automobilio patikrą dėl automobilio būklės nustatymo, Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 12.8 punkto formuluotė nereiškia, jog reikalavimo dėl defektų šalinimo išlaidų pareiškimo atveju kreditorius turėtų būti atleistas nuo įrodinėjimo naštos pagrįsti ne tik defektų faktą, bet ir jų ryšį su skolininko veiksmais, netinkamai eksploatuojant automobilį. Naudojimosi sutartis pagal subjektų ir dalyko kriterijus yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Taigi Naudojimosi sutarties sąlygos, reglamentuojančios grąžinto automobilio defektų nustatymą, turi būti aiškinamos atsakovui kaip vartotojui palankesniu būdu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

26. Dėl išvados, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją yra nepagrįstas, pirmiausia pažymėtina, kad remonto sąmatoje nurodyti septyni gedimai (defektai): 1) vairo mygtuko keitimas; 2) salono cheminis valymas; 3) galinio buferio dažymas; 4) galinio dešinės pusės sparno – meninis; 5) ratų suvedimas; 6) generatoriaus sistemos remontas; 7) sailenblokų keitimas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė paaiškino, kad nereikalauja atlyginti išlaidų už salono cheminį valymą (145,20 Eur), nes šis defektas nebuvo fiksuotas 2021 m. gegužės 10 d. Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte. Tačiau į bylą pateiktame akte toks trūkumas akto grafoje „Defektų aprašymas“ yra nurodytas – „Purvinas salonas“. Pastaroji aplinkybė patvirtina atsakovo atsikirtimą, kad Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto duomenys dėl aprašytų defektų nėra patikimi. Tai yra, vienas iš defektų („Purvinas salonas“) tikėtinai į aktą buvo įrašytas to nesuderinus su atsakovu. Dėl to ir kitų defektų („Galinis bamperis nubrauktas“, „Dešinės pusės galinis sparnas įlenktas“) įrašymas, kaip pagrįstai atsikerta atsakovas, savaime neturėtų būti kvalifikuojamas kaip jo pripažinimas, kad jis yra atsakingas už defektus.

27. Kita vertus, į bylą yra pateiktos automobilio Ford Mondeo nuotraukos, kurios turėjo būti darytos automobilio grąžinimo pradinei kreditorei metu. Nuotraukų autentiškumo ir jų darymo momento atsakovas neginčijo. Iš nuotraukų matosi, kad buvo pažeisti galinis automobilio bamperis ir dešinės pusės galinis sparnas (b. l. 134). Pažeidimų pobūdis atitinka jų aprašymą Transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte. Atsakovas įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad iš pradžių akte nebuvo įrašyti jokie defektai, nepateikė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad galinio bamperio ir galinio sparno pažeidimai akte buvo įrašyti vėliau nei akto surašymo dieną. 2021 m. sausio 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje fiksuota, kad automobilio kėbulas neturi defektų. O tai reiškia, kad nurodyti išoriniai automobilio kėbulo apgadinimai galėjo atsirasti, kai automobilį naudojo atsakovas (CPK 185 straipsnis).

28. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad kiti remonto sąmatoje nurodyti defektai galėjo atsirasti, kai automobilį naudojo atsakovas, ar kad defektai apskritai buvo nustatyti, ieškovė nepateikė (pvz., defektinių aktų, nuotraukų). Taip pat pritartina atsakovo pozicijai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog poreikį keisti vairo mygtuką, sailenblokus, atlikti ratų suvedimą, generatoriaus remontą lėmė ne normalus automobilio nusidėvėjimas, bet kiti veiksniai, už kuriuos atsakingas išimtinai atsakovas (pvz., automobilio eksploatavimas ne pagal gamintojo rekomendacijas ir pan.). Taigi ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir poreikio keisti vairo mygtuką, sailenblokus, atlikti ratų suvedimą, generatoriaus remontą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis). Šioje vietoje pridurtina, kad remonto sąmatoje įrašytas tik automobilio modelis, nenurodant individualių identifikacinių duomenų. O tai reiškia, kad ieškovė tinkamai nepagrindė ir sąmatos ryšio būtent su automobilio, perduoto atsakovui pagal Naudojimosi sutartį, defektų šalinimu.

29. Ieškovė taip pat nurodo, kad už remonto darbus (įskaitant salono cheminį valymą) sumokėjo 568,70 Eur. Tokio dydžio suma įrašyta sąmatoje išdėstytos lentelės skiltyje „Klientui taikomi gedimai“ ir ją sudaro išlaidos salono cheminiam valymui, ratų suvedimui, generatoriaus remontui, sailenblokų keitimui. Įvertinus tai, kad nurodytoje skiltyje įrašytos išlaidos salono cheminiam valymui, tačiau neįtrauktos išlaidos kėbulo remontui, galima spręsti, jog skiltyje „Klientui taikomi gedimai“ nurodyti tie remonto darbai, už kurių atlikimą atsakovas nėra atsakingas. Juolab, kad klientu pagal sąmatą yra UAB „mogo LT“.

30. Remonto sąmatoje nurodyta, kad bendra darbų kaina yra 847 Eur. Tačiau procesiniuose dokumentuose ieškovė teigė, kad darbų kaina, kaip prieš tai išskirta, – 568,70 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė gedimų, kurie turėtų būti priskirti atsakovui, konkrečios apimties ir jų kainos. Svarbu ir tai, kad remonto sąmatoje padaryta pastaba, kad akte nurodyta darbų kaina yra preliminari. Tai yra, galutinė darbų kaina nėra aiški ir žinoma. Antra vertus, kėbulo defektų, kuriuos galima priskirti atsakovui, preliminari šalinimo kaina pagal remonto sąmatos duomenis yra 120 Eur.

31. Ieškovė taip pat neįrodė, kad patyrė prašomo priteisti dydžio išlaidas automobilio Ford Mondeo remontui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Į bylą nėra pateikta nei sąskaita, išrašyta už atliktus remonto darbus, nei mokėjimo dokumentai, kurie pagrįstų, kad remontą atlikusiam asmeniui buvo sumokėta ieškiniu prašoma priteisti suma. Ieškovė įrodinėjo faktiškai patirtų, o ne būsimų, išlaidų dydį. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad remonto darbus sąmatą parengusi įmonė ar kitas asmuo faktiškai atliko, ieškovė nepateikė. Vien tik išvada, kad kėbulo defektai galėjo atsirasti tuo metu, kai automobilį naudojo atsakovas, pati savaime nėra pakankama spręsti, jog dėl to atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė, ieškovei neįrodžius kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų įstatyme, buvimo.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

32. Naudojimosi sutarties Bendrųjų sąlygų 10.3 punkte nustatyta, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Remdamasi šia sutartine sąlyga, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

33. Šio sprendimo 17 punkte konstatuota, kad atsakovas yra pradelsęs sumokėti 121,04 Eur nuomos mokesčio skolą. Pripažinus, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų netesybas, kompensuojančias minimalius ieškovės nuostolius, patiriamus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Nuomos mokesčio skolą atsakovas turėjo sumokėti iki 2021 m. gegužės 15 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo netesybas, apskaičiuotas už 180 dienų. Atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 10,89 Eur (121,04 Eur × 0,05 procento × 180 d.) netesybas.

Dėl bylos baigties

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 121,04 Eur skola ir 10,89 Eur delspinigiai, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (131,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d., kai buvo išduotas teismo įsakymas pagal pradinės kreditorės pareiškimą) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kiti ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Patenkinta 21,70 procentas (131,93 Eur / 607,93 Eur) ieškinio reikalavimų. Apskaičiuojant atmestų ir patenkintų reikalavimų sumą į atmestų reikalavimų dalį turi būti įskaičiuota 1,75 Eur delspinigių suma, kurios priteisimo ieškovė atsisakė, ir neįskaičiuotas reikalavimas priteisti 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, nes tai procesinio, bet ne materialaus teisinio pobūdžio, reikalavimas. Nurodytą 60,50 Eur sumą ieškovė teigia, kad sumokėjo už pareiškimo dėl teismo įsakymo, kurio pagrindu pradėtas šis teisminis procesas, parengimą. Vadinasi, reikalavimas priteisti iš atsakovo 60,50 Eur atlyginimą yra prašymas atlyginti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

36. Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Pagal ieškovės į bylą pateiktus mokėjimo dokumentus, ieškovė patyrė 20 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovė nurodo, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 181,50 Eur. Tačiau tokių išlaidų faktą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pagal į bylą pateiktas sąskaitas ir mokėjimo dokumentus, ieškovė (ar pradinė kreditorė) sumokėjo UAB „Intrum Lietuva“ 160,50 Eur: minėtą 60,50 Eur sumą už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą ir 100 Eur už ieškinio parengimą (b. l. 12, 82). Įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB „Intrum Lietuva“ 160,50 Eur sumą sumokėjo advokatams, nepateikta.

38. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai realumo, svarbu, jog į bylą būtų pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad byloje nedalyvaujantis asmuo faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 34 punktas ir jame nurodytos kitos kasacinio teismo nutartys).

39. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad UAB „Intrum Lietuva“, vykdydama prievolę už ieškovę, sumokėjo 160,50 Eur advokatams už būtent šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ieškovės nurodytos išlaidos teisinei pagalbai nelaikytinos faktiškai patirtomis (realiomis). Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiama tik sumokėto žyminio mokesčio dalis – 4,34 Eur (20 Eur × 21,70 procentas).

40. Atsakovas į bylą pateikė advokato išrašytas sąskaitas už suteiktą teisinę pagalbą 1 234,68 Eur sumai (b. l. 153–155). Mokėjimo dokumentų, kurie pagrįstų sąskaitų apmokėjimą, atsakovas nepateikė. 2022 m. rugsėjo 9 d. prašyme atsakovas paaiškino, kad išlaidų realumui pagrįsti turi pakakti vien tik paslaugų suteikimo ir sąskaitų išrašymo faktų. Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015 suformuluotu išaiškinimu.

41. Kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra vienareikšmė. Tai yra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 20 ir 21 punktai; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 32 punktas).

42. Atsakovo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra pateiktų išaiškinimų, kad pagrįstos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti suprantamos kaip išleistos lėšos. Antra vertus, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai šioje byloje nėra aktualūs, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės, o bylos Nr. 2A-196-381/2015 išsprendimo rezultatas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra individualaus pobūdžio, priimtas pagal toje byloje susiklosčiusias specifines aplinkybes (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Civilinę bylą Nr. 2A-196-381/2015 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas patvirtino, kad sąskaitos už teisines paslaugas iš dalies yra apmokėtos; kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti sąskaitų už teisines paslaugas apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir nurodyti motyvai dėl sąskaitų apmokėjimo terminų.

43. Nagrinėjamu atveju atsakovas išvis nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neapmokėjo bent dalies 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. birželio 17 d. išrašytų sąskaitų, kai jos turėjo būti apmokėtos per 10 dienų nuo jų išrašymo dienos. Taigi nėra jokių išimtinių priežasčių, sprendžiant dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netaikyti faktinių išlaidų kriterijaus.

44. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovo minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015 išvados dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra paremtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 apibrėžtu skirtumu tarp faktinių ir būsimų išlaidų. Šioje byloje yra aktualus nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuluotas išaiškinimas, kad bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, jeigu dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausiusių priežasčių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas ir pateikti teismui atsiskaitymo faktą patvirtinančių įrodymų, jis gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išlaidų teisinei pagalbai realumą, iš ieškovės išlaidų atlyginimas proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai negali būti priteistas. Tačiau toks procesinis sprendimas neužkerta kelio atsakovui pateikti motyvuotą prašymą priimti papildomą sprendimą dėl jo realiai patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo.

46. Pažymėtina, kad prašymą priimti papildomą dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo turi teisę pateikti ir ieškovė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo, be kita ko, nutarta išieškoti pradinei kreditorei iš atsakovo 60,50 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šiuo sprendimu konstatuota, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys nurodytų išlaidų patyrimą. Tačiau teismo įsakymo išdavimas galėjo sukurti ieškovei lūkestį, kad į bylą pateiktų dokumentų pakanka pagrįsti išlaidų realumą. Dėl to ieškovė, kad būtų užtikrintas teisinis apibrėžtumas, kaip ir atsakovas, turi teisę reikšti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pateikdama įrodymus, kurie pagrįstų, kad su advokatu faktiškai atsiskaityta už teiktas paslaugas.

47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 10,52 Eur (13,44 Eur × 78,3 procentai) išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteisiama, nes jos suma neviršija 5 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei OU Risk Management Services iš atsakovo E. R. (121,04 Eur (šimto dvidešimt vieno euro ir 4 ct) skolą, 10,89 Eur (dešimties eurų ir 89 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (131,93 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą ir 93 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,34 Eur (keturių eurų ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės OU Risk Management Services 10,52 Eur (dešimties eurų ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis