Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. - laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 p., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2007 m. liepos 31 d.

R. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 159 str. ir 300 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš R. G. ir J. T. priteista solidariai nukentėjusiajam D. J. 839,42 Lt bei iš R. G. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3682,60 Lt už nukentėjusiojo D. J. gydymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista E. T., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą pagrobti D. J. priklausantį turtą, 2006 m. kovo 27 d., apie 4 val., kavinėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasiūlė E. T. išvilioti iš kavinės D. J. į nuošalią vietą, ir tai E. T. padarius, jis, 2006 m. kovo 27 d., apie 6 val., prie namo (duomenys neskelbtini), iš anksto surastu daiktu - mediniu pagaliu, kurį pritaikė specialiai žmogui sužaloti, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 1 smūgio į galvą, po to rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą ir krūtinę, taip padarydamas D. J. muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kaktoje, veide, pakaušio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, kaktikaulio lūžį su kaukolės pamato lūžiu priekinės duobės srityje, pleištikaulio ančio sienelės lūžius, kraujosruvą virš kietojo smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaukolės pamato kaulų lūžio ir taip savo veiksmais dėl savanaudiškų paskatų sunkai sutrikdė D. J. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 9 p.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje su E. T. , apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą pagrobti D. J. priklausantį turtą, 2006 m. kovo 27 d., apie 4 val., kavinėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasiūlė E. T. išvilioti iš kavinės D. J. į nuošalią vietą, ir tai E. T. padarius, jis 2006 m. kovo 27 d., apie 6 val., prie namo (duomenys neskelbtini), iš anksto surastu, specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu - mediniu pagaliu, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 1 smūgio į galvą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą ir krūtinę, E. T. spyrė koja ne mažiau 1 smūgio į krūtinę, tuo taip pat panaudojusi fizinį smurtą bendrais veiksmais, po to, kai R. G. padarė D. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, kartu iškratė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė D. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, 700 Lt vertės, su jame buvusia SIM kortele, 20 Lt vertės, AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“, neturinčią materialinės vertės, vizitinių kortelių dėžutę su vizitinėmis kortelėmis, neturinčius materialinės vertės, sulankstomą peiliuką, neturintį materialinės vertės, 30 litų, 8 raktus, bendros 80 Lt vertės, iš viso bendrais veiksmais R. G. ir E. T. , panaudojant fizinį smurtą, o R. G. ir daiktą, specialiai pritaikytą žmogui sužaloti, pagrobė D. J. priklausantį turtą, bendros 830 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad po to kai pagrobė D. J. priklausančią AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, 2006 m. kovo 27 d. 8 val. 08 min. ir 8 val. 09 min. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo D. J. vardu išduotą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) finansinei operacijai inicijuoti, atsiskaitydamas mokėjimo kortele už prekes, sumokėdamas 5 Lt ir 4,42 Lt, bei pasirašydamas nukentėjusiojo vardu kasos kvituose Nr. 9855 A-NR 721636 ir Nr. 9857 A-NR 72165, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d.

Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nukentėjusiajam D. J. nebuvo suduoti 6 smūgiai rankomis ir kojomis, bei kad nuteistoji E.T. nematė kaip ir su kuo apeliantas mušė nukentėjusįjį. Kadangi nukentėjusysis D. J. nepareiškė civilinio ieškinio, todėl apeliantas mano, kad nukentėjusiajam nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat nesutinka su teiginiais, kad jis medinį pagalį paėmė prieš apiplėšimą bei, kad šis pagalys buvo pritaikytas sužaloti nukentėjusįjį. Nors skunde taip pat nurodo, kad artėdamas prie D. J. , ant sniego pamatė šį pagalį, o nukentėjusiajam atsisukus, greitai jį paėmė ir juo sudavė vieną smūgį.

Jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, dirbo UAB „R.“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo motina yra neįgali ir iki suėmimo jis jai teikdavo moralinę bei materialinę pagalbą. Mano, kad paskirus atlikti tokią ilgą laisvės atėmimo bausmę, jis bus atstumtas nuo visuomenės, jam bus sunku integruotis į ją, įgyvendinti ateities planus ir svajones.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. G. nuteisė už sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone.

Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir veikų juridinio įvertinimo nepaneigia.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, t. y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nuosprendį ginčija dviem aspektais - dėl suduotų smūgių skaičiaus sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. J. sveikatą ir dėl plėšimo metu panaudoto specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto. Jis neginčija savo kaltės dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, todėl šioje dalyje ir kolegija pirmosios instancijos teismo išvadų nerevizuoja.

BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos - plėšimo - kvalifikuojantis požymis yra nešaunamojo ginklo, peilio, kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Teismų praktikoje specialiai pritaikyti žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apeliantas parodė, kad tikslu apiplėšti sekė nukentėjusįjį D. J.. Pastarajam priėjus neapšviestą vietą, jis, R. G., paėmęs ant žemės gulintį medinį pagalį - apie 1 m ilgio kvadratinę lentą - ir prisiartinęs prie nukentėjusiojo, smogė juo vieną kartą jam į galvą (t. 3, b. l.77-79, 82-92, 105-107, 110-114, 120-122, t. 4, b. l. 130-131). Iš esmės tokias pačias nusikalstamos veikos aplinkybes apeliantas nurodė ir savo apeliaciniame skunde.

Taigi, pats apeliantas faktiškai pripažįsta, kad medinį pagalį jis pasiėmė prieš nusikalstamos veikos padarymą tikslu sužaloti nukentėjusįjį. Kitaip paaiškinti paminėto daikto paėmimo tikslo paprasčiausiai neįmanoma. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad plėšimas buvo padarytas panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, yra pagrįsta ir teisėta.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji E. T. parodė, kad įvykio metu ji ėjo kartu su D. J., jam R. G. sudavė smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, spardė jį kojomis. Taip pat ir ji sudavė vieną smūgį koja nukentėjusiajam į krūtinę (t. 3, b. l. 6-8, 11-13, 55-56). Apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu E.T. patvirtino šiuos savo parodymus (t. 4, b. l. 127-129). Teismo medicinos instituto specialisto išvadose Nr.G 1933 /06 (01) ir Nr.G 4606/06 (01) nurodyta, kad aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, veikiant kietais bukais daiktais, D. J. padarytos muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kaktoje, veide, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje, kaktikaulio lūžis su kaukolės pamato lūžiu priekinės duobės srityje, pleištakaulio ančio sienelės lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties srityje. Nors neatmetama galimybė, kad pakaušio sumušimas padarytas griūnant, tačiau kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Taip pat šiose išvadose nurodyta, kad nukentėjusiojo D. J. kūne nėra sužalojimų, būdingų savigynai, o sužalojimai nukentėjusiojo kaktoje, veide, kakle, krūtinėje tikėtinai padaryti jam ir jį sužalojusiam asmeniui stovint priešpriešais arba būnant artimiems šiai padėčiai (t. 1, b. l. 78-79, 83).

Kolegijai nekelia abejonių šios aiškios, kategoriškos, motyvuotos bei pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintos teismo medicinos specialisto išvados, kurias iš esmės patvirtina ir E. T. parodymai apie panaudoto smurto pobūdį ir intensyvumą. Todėl atmetami apeliacinio skundo nepagrįsti ir subjektyvūs teiginiai apie nuteistosios E. T. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, tariamai mažą informacinę vertę. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog, panaudodamas specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, nukentėjusįjį apiplėšė ir jo sveikatą sunkiai sutrikdė būtent nuteistasis R. G. , o ne koks nors kitas asmuo. Skundžiamame nuosprendyje šie nuteistojo R. G. kaltę patvirtinantys duomenys yra aiškiai nurodyti.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. J. ir Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM yra pareiškę civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 44-55). Pirmosios instancijos teismas šių ieškinių klausimą išsprendė tinkamai ir teisingai. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisės pareikšti kaltininkui arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį realizavimas ar jos nerealizavimas, jokiu būdu nenustato sveikatos sutrikdymo mąsto.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymuose akcentuojamą nuoširdų gailėjimąsi pripažino R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. G. neigiant apygardos teismo nustatytą esminę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę – suduotų smūgių skaičių – toks pirmosios instancijos teismo sprendimas kelia tam tikrų abejonių. Tačiau revizuoti šią nuosprendžio dalį kolegija neturi teisės, kadangi tuo būtų pažeistos BPK 320 str. 4 d. nuostatos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

BK 63 str. 5 d. nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 str.

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

To paties straipsnio 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju į bausmės laiką yra įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal suformuotą ir nusistovėjusią teismų praktiką teismas, priėmęs nuosprendį ir nustatęs, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, - su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikaltimų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė, tada nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismas bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, - prideda prie šios bausmės.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. yra nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., padarymą esant idealiajai jų sutapčiai. Už šias veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu R.G. paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Šiuo nuosprendžiu bausmės paskirtos ir subendrintos už nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.), o kitos – prie nesunkių nusikaltimų.

Naujuoju nuosprendžiu griežčiausia bausmė paskirta už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 9 p. Taigi, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas skundžiamu bei paminėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais, turėjo bendrinti, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, taikant bausmių apėmimo būdą. Nuteistajam R.G. galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Šios bausmės dydis yra mažesnis už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 9 p., sankcijos vidurkį. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. G. po ankstesnių nuosprendžių turėjo visas galimybes realizuoti savo apeliaciniame skunde deklaruojamą norą gyventi dorai. Tačiau to jis nepadarė. Priešingai – vėl padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Šios ir kitos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, į kurias apygardos teismas atsižvelgė, skirdamas apeliantui bausmę, leidžia daryti išvadą, kad R. G. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja jos paskirčiai ir teisingumo principui, todėl, netgi įvertinus apelianto šeimyninę padėtį ir motinos sveikatos būklę, dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nuosprendį dėl R. G. nuteisimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 9 d., R. G. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. paskirtą subendrintą šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.