- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-398/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. A., S. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- R. A., notarei Daivai Verpetinskienei
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-170-44/2008 pagal ieškovų S. A. ir J. A. ieškinį atsakovei E. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims R. A. , notarei Daivai Verpetinskienei, dėl nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės į palikimą dalių nustatymo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. A. ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovei Radviliškio rajono notarų biuro 2004 m. lapkričio 23 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, kurio registro Nr. 7860, nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančia buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu; 3) pripažinti negaliojančia patalpos - bokso (garažas) Nr. 27, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu; 4) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą ieškovams 2007 m. kovo 5 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notaro, registro Nr. 2264, ta apimtimi, kuria nustatyta jų teisė į 1/4 dalį buto su rūsiu, nuo jo sudarymo momento; 5) patvirtinti, kad ieškovų paveldimą turtą sudaro: 3/8 dalys buto su rusiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis patalpos - bokso (garažas) Nr. 27, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 2 ūkiniais pastatais, garažu bei kitais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) bei 3/4 dalys automobilio ,,VW Golf“, valstybinis Nr. DST 023, pagaminimo metai 1984, variklio Nr. EZ215479, kėbulo Nr. WVWZZZ19ZFBB109814, ir 3/4 dalys indėlio, buvusio AB banke „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovės 60 000 Lt už 3/4 dalis jiems priklausiusio paveldėti ir vėliau parduoto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 8) priteisti iš atsakovės palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad 2004 m. sausio 16 d. mirė ieškovų tėvas ir atsakovės sutuoktinis B. A. , todėl pagal įstatymą ieškovams priklauso 3/4 dalys B. A. palikimo, kuris priklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 8 d. testamentu palikimo dalį, t. y. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) paliko Ž. P. , o visą kitą palikimo dalį testamentu paliko sutuoktinei atsakovei E. A. . Atsakovė 2004 m. lapkričio 23 d. pagal palikėjo testamentą gavo nuosavybės teisės liudijimą ir palikimą, jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o dalį įgyto palikimo, t. y. žemės sklypą su sodo nameliu, 2005 m. gegužės 19 d. pardavė už 80 000 Lt. Ieškovai pažymėjo, kad Ž. P. palikimo pagal testamentą nepriėmė. Ieškovų nuomone, tikslinga panaikinti 2007 m. kovo 5 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą ieškovams, nes notaras neteisingai jiems nustatė nuosavybės teisės į palikimą dalis. Ieškovai akcentavo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu pripažino B. A. 2003 m. rugpjūčio 8 d. testamentą negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies: pripažino negaliojančia buto/patalpos - buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; pripažino negaliojančia patalpos - bokso (garažas) Nr. 27, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; pripažino, kad ieškovams S. A. ir J. A. nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys buto/patalpos - buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 2 ūkiniais pastatais, garažu bei kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) 3/4 dalys automobilio ,,VW Golf“, valstybinis Nr. DST 023, pagaminimo metai 1984, variklio Nr.-EZ215479, kėbulo Nr. WVWZZZ19ZFBB109814, ir 3/4 dalys indėlio, buvusio AB banke „Hansabankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 3 626,50 Lt sumos bei 3/4 dalys garažo bokso Nr. 27, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto S. A. ir J. A. 2007 m. kovo 5 d. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notaro, registro Nr. 2264, nuostatas ta apimtimi, kuria nustatyta ieškovų teisė į 1/4 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio Šiaulių g., Radviliškyje, 1/2 dalis; priteisė iš atsakovės ieškovams 31 874,48 Lt piniginę kompensaciją už parduotą žemės sklypą ir sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „Obelėlė“. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu pripažino negaliojančiu B. A. testamentą, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 8 d., ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, išduotą 2004 m. lapkričio 23 d. atsakovei, nuo pat jo sudarymo momento. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančia buto/patalpos - buto su rūsiu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu bei pripažinti negaliojančia patalpos - bokso (garažas) Nr. 27, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre E. A. vardu 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2004 m. lapkričio 23 d. E. A. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu tenkintini, o ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu Radviliškio rajono notarų biuro E. A. 2004 m. lapkričio 23 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, kurio registro Nr. 7860, nuo jo sudarymo momento atmestinas (CPK 265 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė susituokė su B. A. 1997 m. rugpjūčio 7 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad boksas (garažas) Nr. 27, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas palikėjo B. A. vardu ir šio garažo statybos pabaigos metai - 1986 m. Be to, palikėjui nuo 1991 m. sausio 28 d. pagal paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjas B. A. nuosavybės teise įgijo 1997 m. liepos 1 d., t. y. iki santuokos su atsakove. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovų paaiškinimų, banko pažymos matyti, kad 1997 m. spalio 20 d. palikėjo vardu AB banke „Hansabankas“ buvo atidaryta nebalansinė atkuriamoji sąskaita Nr. 3500916633, kurioje buvo 4 169 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji prisidėjo piniginėmis lėšomis prie šio palikimo, todėl darė išvadą, kad šis palikimas buvo asmeninė sutuoktinio B. A. nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovams pagal įstatymą priklauso 3/4 dalys šio palikimo, nes jie yra pirmosios eilės pagal įstatymą įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Dėl to ieškovų prašymas pripažinti jiems 3/8 dalis nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) tenkintinas. Dėl tų pačių motyvų pagal įstatymą ieškovams priklauso 3/4 dalys palikimo į garažą (boksą) Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei palikėjo B. A. indėlį banke, todėl ta paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto ieškovams 2007 m. kovo 5 d., dalis, kuria buvo nustatyta, kad ieškovams pagal įstatymą priklauso 1/2 dalis garažo (bokso) Nr. 27 bei 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams, turi būti panaikinta kaip neatitinkanti įstatymo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str.). Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų ir pažymos, B. A. indėlis banke palikimo atsiradimo dieną, t. y. 2004 m. sausio 16 d., buvo 4 835,53 Lt, todėl ieškovai paveldėjo pagal įstatymą 3/4 dalis šio indėlio, buvusio AB banke „Hansabankas“, iš viso 3 626,50 Lt (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Pasisakydamas dėl kompensacijos priteisimo už sodininkų bendrijos „Obelėlė“ žemės sklypą su sodo nameliu, teismas nurodė, kad 2005 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė šį nekilnojamąjį turtą už 80 000 Lt. Taip pat nurodė, kad iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Obelėlė“, 1993 m. lapkričio 9 d. pirko B. A. , t. y. iki santuokos su atsakove sudarymo. Atsakovei nepateikus teismui įrodymų, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie šio žemės sklypo pirkimo, teismas darė išvadą, kad šis žemės sklypas yra palikėjo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.) ir ieškovams, kaip pirmosios eilės paveldėtojams, pagal įstatymą priklauso 3/4 dalys šio turto vertės. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš sodo namelio pripažinimo tinkamu naudotis akto, šis sodo namelis buvo pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. rugsėjo 2 d. Ieškovams nepateikus teismui įrodymų, kad sodo namelis buvo pastatytas iki atsakovės ir B. A. santuokos, t. y. iki 1997 m. rugpjūčio 7 d., teismas sprendė, kad sodo namelis yra bendroji jungtinė atsakovės bei palikėjo nuosavybė, todėl pirmosios eilės įstatyminiams įpėdiniams, t. y. ieškovams, paveldėjimo būdu priklauso 3/8 dalys sodo namelio vertės, buvusios palikimo atsiradimo momentu. Teismas nurodė, kad žemės sklypo rinkos vertė 2004 metais buvo 1 461 Lt, o sodo namelio rinkos vertė buvo 21 900 Lt, todėl ieškovams kaip pirmosios eilės įstatyminiams įpėdiniams, priklauso pinigine išraiška už žemės sklypą 1 097,75 Lt (1 461 Lt x 3/4), o už sodo namelį – 8 212 Lt (21 900 Lt x 3/8). Tokiu būdu teismas sprendė, kad pinigine išraiška iš viso ieškovams priklauso 9 307,75 Lt (CK 5.3 str.). Teismas apskaičiavo, kad žemės sklypo ir sodo namelio bendra rinkos vertė palikimo atsiradimo metu buvo 23 361 Lt (1 461 + 21 900), todėl ieškovams pagal įstatymą priklauso 39,8431 proc. šios palikimo masės. Kadangi atsakovė 2005 m. gegužės 19 d. pardavė žemės sklypą su sodo nameliu ir gavo 80 000 Lt pajamų, teismas sprendė, kad ji privalo grąžinti ieškovams 31 874,48 Lt piniginę kompensaciją (80 000 x 39,8431 proc.), o likusi ieškovų reikalavimų dalis atmestina, kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 265 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai S. A. ir J. A. prašo šį teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai. Skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
Teismas, priteisdamas 31 874,48 Lt piniginę kompensaciją vietoje reikalautos 60 000 Lt kompensacijos, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas nepagrįstai sodo namelio pripažinimą tinkamu naudoti bei jo teisinę registraciją sutapatino su jo įsigijimo momentu. Sodo namelį palikėjas buvo įgijęs dar iki santuokos sudarymo su atsakove. Šį faktą savo paaiškinimais patvirtino ir trečiasis asmuo R. A. , o atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sodo namelis buvo pastatytas jai ir B. A. sudarius santuokoą. Teismas nenurodė, kuo remdamasis jis atmetė ieškovų teikiamus įrodymus. Palikėjas tik nebuvo šio statinio ir savo daiktinių teisių į jį įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Kadangi sodo namelis stovėjo ant jam nuosavybės teise priklausančios žemės, į kurią nuosavybės teisę jis buvo įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, ant jo esantis statinys buvo laikomas žemės sklypo priklausiniu (CK 4.19 str. 1 d.). Konstatuotina, kad atsakovė sodo namelio pripažinimą tinkamu naudoti bei jo teisinę registraciją atliko visiškai neteisėtai, pažeisdama imperatyvias įstatymų normas ir taip siekdama turtinės naudos sau. Teismas, spręsdamas, kad ieškovai neįrodė, jog sodo namelis buvo pastatytas iki santuokos su atsakove sudarymo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.). Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Radviliškio rajono notarų biuro E. A. 2004 m. lapkričio 23 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, registro Nr. 7860, nuo jo sudarymo momento. Radviliškio rajono apylinkės teismui 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu B. A. 2003 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą testamentą ir jo pagrindu 2004 m. lapkričio 23 d. atsakovei išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą nuo jo sudarymo momento, 2004 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu E. A. buvo išduotas ginčijamas 2004 m. lapkričio 23 d. nuosavybės teisės liudijimas, registro Nr. 7860, kuriuo patvirtinta atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į dalį palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto. Šis nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas pripažinto negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Tokia teisinė situacija yra negalima, kadangi pagal teismo sprendimą ieškovai turi teisę į dalį nuosavybės teisės liudijime išvardinto turto, tačiau nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis, jog vienintelė šio turto savininkė yra atsakovė, tebėra galiojantis, nes nepanaikintas.Teismas tik iš dalies tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė reikalavimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ieškovų naudai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovės žyminį mokestį bei ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas.Teismas taip pat niekuo nepagrindė, kodėl atmetė reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir CPK 263 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.
Ieškovai S. A. ir J. A. apeliaciniame skunde nurodė keletą aplinkybių, kurių pagrindu dalis skundžiamo teismo sprendimo pripažintina nepagrįsta, neteisėta, todėl keistina. Viena iš tokių aplinkybių – pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės E. A. 2004 m. lapkričio 23 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, registro Nr. 7860, nuo jo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Aukščiau paminėtų apeliaciniame skunde nurodytų ieškinio reikalavimų teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taigi, apskųstame sprendime nesant visiškai jokių teismo motyvų ir argumentų, dėl kurių atmestas ieškovų reikalavimas, teisėjų kolegija negali įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pasisakyti dėl apeliantų skunde išdėstytų argumentų, kuriais ginčijamas bylos išnagrinėjimo rezultatas. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius – jis reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, o kartu ir reikalavimą pripažinti negaliojančiu E. A. 2004 m. lapkričio 23 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą nuo jo sudarymo momento, turėtų spręsti šį nuosavybės teisės liudijimą patvirtinusio asmens – notarės Viktorijos Bogužienės įtraukimo į bylą klausimą. Tokia išvada darytina todėl, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą yra susijęs su notarės teisėmis ir pareigomis. Ta aplinkybė, kad skundžiamu teismo sprendimu šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas ir su juo susijusių teisių apimtis, buvusi iki teismo sprendimo ir po jo, nepasikeitė, esminės reikšmės neturi, nes skundžiamas sprendimas nėra įsiteisėjęs. CPK 266 straipsnis draudžia sprendime pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią procesinio teisės normą pažeidė, kas taip pat sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), be to, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas tiek jo paties, tiek ir bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (CPK 47 str.).
Kaip jau minėta, CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso teisės normų pažeidimai reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl nurodytų pažeidimų iš šalių atimama teisė į vieną instanciją. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia tokiu atveju perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kuriuo remiantis galima atkurti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 844 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 34), kuris pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą sprendimo dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų panaikinimo atveju grąžinamas ieškovų pareiškimu, paduotinu pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.