Telšių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), bedarbės, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. 2014 m. birželio 20 d. 18.13 val. Žemaitijos g.45, Mažeikiai vairuodama automobilį, persirikiuodama iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą nedavė kelio pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei ir į ją atsitrenkė, apgadino abu automobilius bei iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio schemos, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109, 231.1 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Z. S. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi teisės pažeidimus ir paaiškino protokole nurodytu laiku važiuodama Žemaitijos gatve persirikiuodama iš antros eismo juostos į pirmąją, pajutusi nestiprų bumptelėjimą, bet pagalvojusi, jog tai garsas nuo automobilyje vežamo dujų baliono, todėl nuvažiavusi toliau. Prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes vyras dirba Plungėje, kas rytą ir vakarą reikia jį nuvežti iki Mažeikių m. esančios parduotuvės „Norfa“, iš kur jį veža į darbą. Pažymėjo, jog ji augina daržoves, kurias veža pardavinėti į turgų Mažeikiuose, netekus vairuotojo pažymėjimo jų šeimos padėtis beviltiška, nes jie neteks pragyvenimo šaltinio. Nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Motyvuojamoji dalis

Z. S. kaltė padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2014 m. birželio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-14243329-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; eismo įvykio schema su fotolentele; nukentėjusiojo A. S. ir K. T. paaiškinimais; pažyma apie baustumą, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Z. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Z. S. ilgą laiką vairuojanti (24 metus) turėjo žinoti apie tai, kad kilus eismo įvykiui esant nukentėjusiojo automobilio savininkui privaloma užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant automobilio savininko reikia kviesti policijos pareigūnus, tačiau šių Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo. Pažeidėja prisipažino, kad nepastebėjo kito automobilio ir jį kliudė, be to, nurodė, kad girdėjo pašalinį garsą, kurio kilmės ji nesuprato. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad Z. S. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam ar policijai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad Z. S. administraciniais teisės pažeidimais nebuvo padaryta didelė žala, sukėlusi sunkių padarinių, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga būtinų šeimos poreikių tenkinimui – sutuoktinio nuvežimui bei jos pačios darbinei veiklai, leidžia pagrįstai teigti, kad yra visuma išimtinių aplinkybių, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas Z. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti Z. S. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki vienerių metų bei paskyrus baudas, kurių dydis mažintinas nuo straipsnių sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo (ATPK 27, 30¹ , 30² straipsniai).

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (šimto litų) dydžio baudą;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti Z. S., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.